CP v2

Tag: Priešraketinė gynyba

  • Ukraina jau rugpjūtį žada naują priešraketinę sistemą „Freya“: nauda ir Lenkijai

    Ukraina jau rugpjūtį žada naują priešraketinę sistemą „Freya“: nauda ir Lenkijai

    Ukrainos bendrovė „Fire Point“ pranešė pasiekusi svarbų etapą kuriant priešbalistinės gynybos sistemą „Freya“. Pasak įmonės, po vakarietiškų komponentų integracijos perėmėjų FP-7.x serijinė gamyba galėtų startuoti dar šį mėnesį, jei laiku bus pristatytos vokiškos taikymo galvutės.

    Sistema „Freya“ kuriama kaip pigesnė alternatyva brangiems aukštos klasės sprendimams, kurie Ukrainoje sunaudojami labai greitai dėl intensyvių atakų. Kūrėjų tikslas yra kuo greičiau sukurti stabilų perėmėjų tiekimą, kad mažėtų priklausomybė nuo ribotos apimties vakarietiškos amunicijos gamybos.

    Kas žinoma apie FP-7.x

    FP-7.x „Freya“ raketa pristatoma kaip ukrainietiškas sprendimas, paremtas modernizuotais sovietinės kilmės 5V55 ir 48N6 šeimos perėmėjais, siejamais su S-300 ir S-400 sistemomis. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, o maksimalus greitis gali būti apie 2 000 metrų per sekundę.

    Teigiama, kad perėmimo nuotolis prieš balistinius taikinius galėtų siekti apie 40 kilometrų, nors kitais scenarijais minimi ir didesni, iki 100 kilometrų, atstumai. Vietoje kinestinio hit-to-kill principo čia naudojama skeveldrinė sprogstamoji kovinė dalis.

    Didžiausia priklausomybė nuo tiekimo grandinės siejama su taikymo galvute, kuri, kaip teigiama, galėtų būti optoelektroninė terminė ir kilusi iš Vokietijos gynybos pramonės. Tokia galvutė leistų veikti pagal principą paleisk ir pamiršk bei didintų atsparumą trikdžiams ir šiluminiams masalams.

    Europos koalicija ir pramoninis pagrindas

    „Freya“ apibūdinama kaip paneuropinė iniciatyva, oficialiai pradėta 2026 metais Paryžiuje. Skelbiama, kad koalicijoje dalyvauja dešimt valstybių, tarp jų Ukraina, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Danija, Švedija ir Ispanija.

    Lenkija kol kas nepriskiriama šiai grupei, nes plėtoja savo oro ir priešraketinės gynybos architektūrą, paremtą JAV technologijomis. Vis dėlto projekto kontekste pabrėžiama, kad didesnis Ukrainos atsparumas balistinėms atakoms tiesiogiai prisideda prie viso regiono saugumo, todėl naudą turėtų jausti ir kaimyninės valstybės.

    Skelbiama, kad projekte dalyvauja keli žinomi Europos gynybos pramonės žaidėjai: „Hensoldt“ su TRML-4D radarais, „Thales“ su GM400 radarais, „Kongsberg“ su valdymo ir kontrolės sprendimais, siejamais su NASAMS, taip pat „Eurosam“, „Leonardo“ ir „Saab“. „Fire Point“ priskiriama atsakomybė už raketą, paleidimo įrenginį ir visos sistemos integraciją.

    Kaina, tempai ir realūs terminai

    Vertinimuose teigiama, kad vieno perėmėjo kaina galėtų siekti maždaug nuo 700 000 iki 1 000 000 eurų, tai būtų kelis kartus mažiau nei kai kurių aukščiausios klasės analogų. Bendrovė taip pat deklaruoja galinti pagaminti iki trijų raketų per dieną, jei komponentų tiekimas bus stabilus.

    Ukrainai tai kritiška, nes balistinių raketų grėsmė išlieka viena pavojingiausių, o perėmėjų atsargos ir gamybos pajėgumai Vakarų šalyse nėra neriboti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą viešai akcentavo, kad Europai reikia savo pigesnio priešbalistinio sprendimo, o Ukraina gali prisidėti raketa ir paleidimo infrastruktūra.

    „Fire Point“ nurodo jau atlikusi bent penkis bandymus, o pirmasis sėkmingas balistinio taikinio perėmimas planuojamas 2027 metų viduryje. Jei deklaruojami terminai pasitvirtins, „Freya“ per artimiausius metus galėtų tapti vienu svarbiausių Europos bandymų sukurti labiau prieinamą ir greičiau gaminamą priešbalistinės gynybos pajėgumą.

  • Galingiausia Irano raketa „Khorramshahr“: ką reiškia 2 000 km nuotolis ir 1 500 kg kovinė galvutė

    Balistinė raketa „Khorramshahr“ laikoma viena galingiausių Irano arsenale ir nuolat minima vertinant rizikas Artimuosiuose Rytuose. Ekspertai pabrėžia, kad šios sistemos derinys – didelė kovinė galvutė ir iki 2 000 kilometrų nuotolis – daro ją svarbiu Irano atgrasymo politikos įrankiu.

    „Khorramshahr“ šeima dažnai siejama su Šiaurės Korėjos technologine įtaka, nes Iranas ilgą laiką plėtojo raketų programą remdamasis išorės patirtimi ir vietine inžinerija. Viešai skelbiamose analizėse pažymima, kad tai vidutinio nuotolio balistinė raketa, skirta smūgiams regione ir už jo ribų.

    Viena svarbiausių šios sistemos ypatybių – skystasis kuras, kuriam naudojami itin toksiški komponentai, plačiai žinomi dar nuo Šaltojo karo laikų. Tokie sprendimai leidžia pasiekti didelę trauką, o hermetiški kuro bakai teoriškai sutrumpina parengimo laiką, nes raketą galima laikyti ilgiau neperpilant kuro.

    „Khorramshahr-4“ parametrai

    Naujausia plačiai aptarta modifikacija „Khorramshahr-4“ buvo pristatyta 2023 metais. Skelbiama, kad raketos ilgis siekia apie 13 metrų, skersmuo – apie 1,5 metro, o startinė masė – maždaug 25 tonos.

    Didžiausias dėmesys tenka kovinei daliai: įvairiuose vertinimuose nurodoma iki 1 500 kilogramų masė, kuri yra neįprastai didelė šios klasės raketoms. Maksimalus nuotolis įvardijamas iki 2 000 kilometrų, o tai apima didelę dalį regiono, įskaitant potencialiai strategiškai svarbius taikinius.

    Navigacija ir taiklumas

    Irano pareiškimai ir nepriklausomos apžvalgos rodo, kad „Khorramshahr“ gali turėti skrydžio korekcijos galimybių, kurios teoriškai didina taiklumą, palyginti su senesnėmis sistemomis. Tokiose diskusijose minimi skirtingi scenarijai – nuo inercinės navigacijos iki pažangesnių sprendimų, tačiau tikslūs parametrai viešai patikimai nepatvirtinti.

    Analitikai pabrėžia, kad balistinių raketų efektyvumą lemia ne vien deklaruojamas nuotolis, bet ir kovinės dalies tipas, patikimumas, paleidimo parengtis bei priešo oro ir priešraketinės gynybos pajėgumai. Todėl praktinė grėsmė kiekvienu atveju vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant į realias konflikto sąlygas.

    Ką tai keičia regione

    „Khorramshahr“ dažnai minima kalbant apie Irano strategiją turėti priemonių atsakui į galimus smūgius ir spaudimą. Pastaraisiais metais augant įtampai regione, balistinių raketų programos pažanga tapo vienu iš veiksnių, darančių įtaką tiek deryboms, tiek kariniam planavimui.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokios sistemos didina eskalacijos riziką, nes gali būti panaudotos greitam smūgiui dideliu atstumu. Dėl to tarptautinėje darbotvarkėje išlieka klausimai apie raketų plėtros ribojimą, sankcijas ir regioninio saugumo architektūrą.

  • JAV išsekino „Patriot“ ir THAAD raketų atsargas: NATO rytiniam flangui – nerimo signalas

    JAV išsekino „Patriot“ ir THAAD raketų atsargas: NATO rytiniam flangui – nerimo signalas

    Jungtinės Valstijos po intensyvių karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose gerokai sumažino svarbiausių oro ir priešraketinės gynybos raketų atsargas. Naujausios analizės rodo, kad labiausiai nukentėjo „Patriot“ perėmėjų ir THAAD kompleksų amunicijos rezervai, o tai kelia papildomų klausimų dėl JAV gebėjimo greitai paremti sąjungininkus.

    Center for Strategic and International Studies vertinimu, JAV sandėliuose gali būti likę mažiau nei 827 „Patriot“ sistemos perėmėjų ir apie 250 THAAD raketų. Palyginimui, prieš konfliktą „Patriot“ modernių variantų atsargos buvo vertinamos maždaug 2 200–2 330 vienetų, o THAAD – apie 452, tad „Patriot“ sumažėjimas siektų daugiau nei 60 proc.

    „Patriot“ sistemos skirtos naikinti lėktuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas, o THAAD yra specializuota priešbalistinė gynyba, veikianti didesniu nuotoliu ir aukštyje. JAV turi ribotą THAAD baterijų skaičių, todėl jų permetimas į vieną regioną neišvengiamai sumažina lankstumą kitose kryptyse.

    Analitikai pabrėžia, kad tokios atsargos tiesiogiai siejasi su NATO atgrasymo patikimumu, ypač rytiniame flange. Jei Rusija ryžtųsi eskalacijai prieš Aljansą, mažesni perėmėjų rezervai gali reikšti sudėtingesnius sprendimus dėl prioritetų, kur ir kiek gynybos priemonių skirti.

    Rizika didėja ir kituose teatruose: JAV strategai vis dažniau vertina, kad didelio intensyvumo konfliktas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione pareikalautų milžiniškų oro gynybos išteklių. Kai atsargos menkos, kariuomenė gali būti priversta keisti taktiką ir leisti mažiau perėmėjų į vieną taikinį, o tai didina tikimybę, kad dalis priešo raketų prasiskverbs.

    „Kai atsargos nukrenta iki tokio lygio, sprendimai tampa nebe apie komfortą, o apie rizikos valdymą ir prioritetų nustatymą“, – teigiama CSIS analizėje.

    Didelę įtampą rinkoje kuria ir tai, kad „Patriot“ sistemas naudoja daug šalių, todėl dalis metinės gamybos nuolat keliauja sąjungininkams. Pastaraisiais metais reikšmingi kiekiai buvo skiriami ir Ukrainai, o tai kartu su naujais konfliktų židiniais dar labiau padidino paklausą.

    JAV planuoja atsargų atkūrimą, tačiau čia veikia gynybos pramonės ciklų realybė: užsakymai, komponentų tiekimas ir gamybos pajėgumų plėtra užtrunka. Skelbiama apie tikslą ateityje ženkliai didinti „Patriot“ raketų PAC-3 MSE gamybą ir plėsti tiekimo grandinę, tačiau net ir optimistiniu scenarijumi pilnas atsargų atstatymas gali užtrukti kelerius metus.

    Situacija primena, kad oro gynybos perėmėjai yra vienas greičiausiai eikvojamų išteklių intensyviuose konfliktuose, o jų gamyba nėra tokia paprasta kaip artilerijos šaudmenų. Europai tai signalas spartinti oro gynybos sprendimus, koordinuoti bendrus pirkimus ir didinti pasirengimą, nes krizės metu svarbus ne tik sistemų skaičius, bet ir realios amunicijos atsargos.

  • Graikija stato Achilo skydą: už milijardus perka Izraelio oro gynybą ir naują ginkluotę

    Graikija stato Achilo skydą: už milijardus perka Izraelio oro gynybą ir naują ginkluotę

    Graikija pradėjo vieną didžiausių pastarųjų metų savo kariuomenės modernizavimo etapų, kurio ašimi taps naujas oro ir priešraketinės gynybos sprendimas. Atėnai paskelbė apie 4,2 mlrd. eurų vertės paketą, skirtą naujai ginkluotei, o didžiausia dalis – apie 3,1 mlrd. eurų – numatyta Izraelio oro gynybos sistemoms.

    Pagrindinis projekto elementas – daugiasluoksnė gynyba, Graikijoje pristatoma kaip Achilo skydas. Ji turėtų sustiprinti šalies apsaugą nuo raketų, bepiločių orlaivių ir orlaivių atakų, o kartu užpildyti per finansų krizės dešimtmetį susikaupusias spragas gynybos planavime.

    Modernizacija po įšaldyto biudžeto

    Graikijos vyriausybė dar 2025 metais pristatė platesnį planą, kuriame numatytos išlaidos gali siekti apie 25 mlrd. eurų. Tai reikšmingas posūkis po 2009–2018 metų laikotarpio, kai dėl viešųjų finansų krizės gynybos biudžeto galimybės buvo smarkiai apribotos, o dalis atnaujinimų atidėta.

    Pasak Graikijos gynybos ministro Nikoso Dendiaso, šalis „žengia į naują erą“, akcentuodama technologijų ir oro gynybos svarbą. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau prioritetą teikia būtent priešlėktuvinei ir priešdroninei gynybai, ypač išaugus grėsmių spektrui.

    Ką dar perka Atėnai?

    Modernizacijos paketas neapsiriboja vien oro gynyba. Graikija planuoja įsigyti Brazilijoje gaminamus transporto lėktuvus „Embraer“ C-390 „Millennium“, Izraelio bepiločius orlaivius „Heron“, taip pat raketas, skirtas JAV sraigtasparniams „Apache“.

    Toks kompleksiškas pirkinių rinkinys rodo siekį stiprinti ne tik oro erdvės apsaugą, bet ir logistiką, žvalgybą bei greitą pajėgų perkėlimą. Bepiločiai orlaiviai vis dažniau laikomi būtina priemone tiek jūros, tiek sausumos sienų stebėsenai, o transporto aviacijos pajėgumai svarbūs reagavimui krizėse ir sąjungininkų operacijose.

    Regioninė įtampa ir partnerystės

    Atėnų sprendimai turi ir aiškų geopolitinį foną. Graikija siekia geriau apsaugoti salas netoli Turkijos pakrantės, o dvišaliai santykiai su Ankara išlieka įtempti dėl ginčų Rytų Viduržemio jūroje, įskaitant ekonominių zonų ribas ir energetinių išteklių perspektyvas.

    Kartu stiprėja Graikijos, Kipro ir Izraelio bendradarbiavimas saugumo srityje, o gynybos projektai tampa platesnių regioninių susitarimų dalimi. Vis dėlto Graikija nemažina ir europinės krypties: Atėnai tęsia ginkluotės įsigijimus iš Prancūzijos, anksčiau įsigydami „Rafale“ naikintuvus ir „Belharra“ fregatas.

  • Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės lyderiai paskelbė kuriantys Integruotą antibalistinės gynybos koaliciją. Iniciatyva pristatoma kaip gynybinė ir skirta bendriems Europos pajėgumams nuo balistinių raketų stiprinti.

    Koalicijos kūrėjai akcentuoja, kad sprendimą lėmė išaugusi balistinių raketų grėsmė Europoje ir karo Ukrainoje pamokos. Planuojama kurti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, derinti pramonės ir mokslinių tyrimų potencialą bei parengti veiksmų planą iki pirmųjų operacinių pajėgumų.

    Ši iniciatyva turėtų papildyti jau veikiančias nacionalines oro ir priešraketinės gynybos sistemas, o prisijungti kviečiamos ir kitos valstybės. Ypatingas vaidmuo numatomas Ukrainai, kuri sukaupė praktinės patirties atremiant Rusijos balistinių raketų atakas ir siekia šią patirtį perkelti į europinius sprendimus.

    Ukraina koalicijai siūlo projektą „Freja“, kurį vysto bendrovė „Fire Point“. Tai paneuropinio, integruoto oro ir priešraketinės gynybos tinklo koncepcija, kurios ašis būtų perėmimo raketa FP-7.x, skirta būtent balistinėms raketoms naikinti.

    Skelbiama, kad FP-7.x gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, yra 7,25 metro ilgio ir gaminama iš kompozitinių medžiagų, taip mažinant savikainą. Raketoje numatyta infraraudonųjų spindulių taikymo galvutė, o ateityje planuojama integracija su pusiau aktyvia galvute, siejama su „Diehl Defence“ sprendimais.

    Vienos raketos kaina įvardijama mažesnė nei maždaug 650 000 eurų, todėl ji pateikiama kaip pigesnė alternatyva daliai šiandien naudojamų perėmimo priemonių. Koncepcijoje minima atvira architektūra ir orientacija į kuo platesnį suderinamumą su europiniais sensoriais bei valdymo tinklais.

    „Tai yra grynai gynybinė iniciatyva, skirta sukurti bendrus Europos gebėjimus apsisaugoti nuo balistinių raketų“, – teigiama koalicijos šalių pozicijoje.

    „Fire Point“ nurodo dirbanti su tokiais partneriais kaip „MBDA“ ir svarstanti raketinio kuro gamybos pajėgumus Danijoje. Teigiama, kad projektas jau pasiekęs prototipinių bandymų etapą, o FP-7.x esą yra atlikusi skrydžio bandymus, kuriuose patikrintas manevringumas ir ugnies valdymas.

    Tuo pat metu dėmesį atkreipė tai, kad prie naujos iniciatyvos neprisijungė Lenkija. Šalis antibalistinius pajėgumus vysto glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Valstijomis ir remiasi amerikietiškų sistemų integracija, todėl jos pasirinkimas gali rodyti skirtingas regionines strategijas, kaip greičiausiai užsitikrinti patikimą skydą.

  • Devynios Europos šalys ir Ukraina kuria priešbalistinių raketų koaliciją: ką tai keis gynyboje

    Devynios Europos šalys ir Ukraina kuria priešbalistinių raketų koaliciją: ką tai keis gynyboje

    Devynios Europos valstybės kartu su Ukraina paskelbė kurianti koaliciją, skirtą stiprinti priešbalistinių raketų pajėgumus Europoje. Tikslas – vystyti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, kuri, šalių teigimu, būtų skirta atgrasymui ir apsaugai nuo augančių balistinių grėsmių.

    Bendrame pareiškime pabrėžta, kad iniciatyva yra „grynai gynybinė“ ir orientuota į ilgalaikį pajėgumų kūrimą. Prie deklaracijos prisijungė Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir Ukraina.

    „Manome, kad Europos apsaugai reikia visuotinio sprendimo – integruotos priešraketinės gynybos architektūros, kuri atgrasytų ir atremtų būsimas raketų grėsmes“, – teigiama bendrame šalių pareiškime.

    Iniciatyva paskelbta Paryžiuje vykstančių Ukrainą remiančių partnerių susitikimų kontekste, kai sąjungininkai aptaria tolesnę karinę paramą, oro gynybos stiprinimą ir didesnį spaudimą Rusijai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai akcentavo, kad balistinių grėsmių akivaizdoje Europa turi vienu metu saugoti Ukrainą ir tvirtinti kolektyvinį saugumą.

    Susitikimų išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Paryžiuje su E. Macronu aptarė padėtį fronte ir konkrečius Ukrainos poreikius, susijusius su gyventojų apsauga nuo atakų. Ukrainos pusė pabrėžė, kad oro ir priešraketinė gynyba išlieka viena kritinių sričių, kuriose reikia greitesnių sprendimų.

    „Svarbu stiprinti Ukrainą, stiprinti mūsų oro gynybą ir spartinti Europos priešbalistinių pajėgumų plėtrą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Koalicijos idėja remiasi prielaida, kad balistinių raketų grėsmė Europoje didėja, o vien tik nacionalinių sistemų nepakanka: reikia suderintų radarų, ankstyvojo perspėjimo, perėmimo ir valdymo grandžių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį įvairių sistemų sąveikai, atsargų kaupimui ir pramonės pajėgumų plėtrai, kad perėmimo priemonių netrūktų ilgalaikėje perspektyvoje.

    Pasak Prancūzijos prezidento, Europa turi būti pasirengusi ginti savo laisves ir teises, o gynybos planai turi atitikti realias grėsmes. Prieš Prancūzijos nacionalinę šventę jis pabrėžė, kad Europos gynybos stiprinimas reiškia ir technologinį šuolį, ir politinį apsisprendimą veikti išvien.

    „Žinutė pasauliui tokia: taip, taika yra mūsų tikslas. Taip, branginame laisvę ir teises. Ir taip, esame pasirengę jas ginti visada“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Ši koalicija taip pat siejama su platesnėmis sąjungininkų diskusijomis dėl paramos Ukrainai ir saugumo garantijų architektūros Europoje. Skelbiama, kad partnerių formate dalyvaujančių šalių ratas yra platesnis ir toliau plečiasi, o Paryžiuje numatyti susitikimai skirti suderinti politinius sprendimus su konkrečiais gynybos pajėgumų projektais.

  • Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija paskelbė apie penkis didelės apimties bendrus gynybos projektus, kuriais siekiama spartinti ES šalių bendradarbiavimą ir mažinti fragmentuotus, atskirai vykdomus pirkimus. Iniciatyva apima sprendimus nuo dronų iki priešraketinės gynybos, o tikslas – greičiau didinti pajėgumus ir geriau suderinti investicijas.

    Projektai orientuoti į penkias kryptis: dronų ir antidronų sistemas, jūrų bei povandeninės infrastruktūros apsaugą, kosmoso sritį, oro galią ir priešraketinę gynybą. Komisija pabrėžia, kad šios sritys tampa kritinės dėl augančių grėsmių, hibridinių incidentų ir technologijų vaidmens moderniame kare.

    Kas dalyvauja ir kiek skiriama?

    Komisija nurodė, kad projektams pradėti ir diegti skiriama 325 000 000 eurų parama. Visuose penkiuose projektuose dalyvauja 18 ES valstybių narių, o Ukraina įsitraukia į keturis iš jų, taip išplečiant bendrų pajėgumų kūrimą už ES ribų.

    Ypatingas dėmesys skiriamas rytiniam ES flangui – valstybių juostai nuo Suomijos iki Bulgarijos. Pastaruoju metu daugėjant dronų incidentų regione, vis dažniau keliami klausimai, kaip sustiprinti atgrasymą, oro erdvės stebėseną ir reagavimo grandines tarp kaimyninių šalių.

    Kodėl ES skuba keisti modelį?

    Sprendimas pristatyti penkis projektus siejamas su Europos gynybos agentūros vertinimais, kad šalys narės vis dar pernelyg dažnai perka ginkluotę ir įrangą kiekviena atskirai. Agentūros duomenimis, 2025 metais bendri pirkimai sudarė 24 proc. gynybos investicijų, o bendradarbiavimas tarp šalių išlieka netolygus.

    Europos gynybos agentūra taip pat pažymi, kad nacionaliniai sprendimai dominuoja, o įrangos įsigijimo ir keitimo ciklai dažnai nėra suderinti. Dėl to mažėja galimybės kartu planuoti, užsakyti didesnius kiekius, greičiau pristatyti pajėgumus ir mažinti vieneto kainą per masto ekonomiją.

    Ambicijos iki 2036 metų

    Komisija akcentuoja, kad iniciatyva skirta ne tik atskiriems pirkimams, bet ir bendrai gamybai bei investicijoms, kurios ilgainiui turėtų sustiprinti Europos strateginę autonomiją. Komisijos atstovai pabrėžia, kad gynybos pramonės pajėgumai turi augti greičiau, o sprendimai turi būti priimami koordinuotai.

    „Reikia judėti greičiau, gaminti kartu ir investuoti į saugumą. Būtent tai ir darome“, – sakė už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius teigia, kad šie projektai turėtų padėti gerinti ES karinę parengtį ir stiprinti bendrus pajėgumus. Pasak jo, bendra finansavimo ambicija iki 2036 metų siekia apie 190 000 000 000 eurų, o tai rodo, kad iniciatyva planuojama kaip ilgalaikis krypties pokytis, o ne vienkartinis sprendimas.

    Komisijos pranešimas pasirodė NATO viršūnių susitikimo Ankaroje išvakarėse. Tikimasi, kad susitikime daug dėmesio bus skiriama naujam Aljanso gynybos finansavimo tikslui – 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto iki 2035 metų – ir tam, kaip šalys ketina realiai užtikrinti tokių įsipareigojimų įgyvendinimą.

  • Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Kas pristatyta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos gynybos pramonė pranešė apie naują žingsnį kuriant vietinę priešbalistinę gynybą: bendrovė „Fire Point“ paskelbė sėkmingai išbandžiusi raketą FP-7.X. Ji kuriama kaip projekto „Freya“ pagrindas ir, pasak kūrėjų, skirta didinti miestų apsaugą nuo balistinių grėsmių, tarp jų – rusiškų Iskander tipo raketų.

    Bendrovės vadovė Iryna Terekh nurodė, kad bandymų metu raketa atliko valdomą, manevringą skrydį. Toks etapas paprastai laikomas būtinu, kad perėmėjas galėtų patikimai koreguoti trajektoriją ir taikyti į greitai judantį taikinį.

    Techniniai parametrai ir planuojamos galimybės

    Pagal paskelbtą informaciją, FP-7.X sukurta remiantis anksčiau bandyta FP-7 raketa, tačiau konstrukcija esą iš esmės perprojektuota perėmimo užduočiai. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, išorinis skersmuo – 1,15 metro, o korpuso skersmuo – 0,53 metro.

    „Fire Point“ teigia, kad plačiai naudotos kompozitinės medžiagos, turinčios sumažinti masę ir gamybos kaštus. Tai svarbu, nes priešraketinėje gynyboje vieno perėmimo kaina ir galimybė greitai pagaminti didesnius kiekius dažnai tampa ne mažiau reikšmingos nei maksimalūs techniniai rodikliai.

    Skelbiama, kad FP-7.X gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, t. y. maždaug 5–6,7 Mach. Kūrėjai akcentuoja, jog tai artima balistinių raketų galutinės fazės greičiams, todėl perėmimo scenarijuose kritinis tampa ne tik greitis, bet ir tikslus taikymas bei manevringumas.

    Teigiama, kad dabartinėje versijoje naudojama infraraudonųjų spindulių vaizdinė savitaikė galvutė. Ateityje numatoma pridėti pusiau aktyvų radarą, o šią kryptį „Fire Point“ sieja su bendradarbiavimu su Vokietijos bendrove „Diehl Defence“.

    Integracija su radarais ir NATO standartais

    Pasak projekto aprašymo, „Freya“ būtų derinama su kelių Europos gamintojų radarais, minimi „Saab“ „Giraffe“, „Thales“ „Ground Master 400“ ir „Hensoldt“ „TRML-4D“. Taip pat nurodoma, kad valdymas būtų organizuojamas per „Kongsberg“ kovos valdymo centrą, palaikant atvirą architektūrą ir „Link 16“ ryšio standartą.

    Tokios integracijos idėja reikšminga tuo, kad oro gynybos sistemos efektyvumas dažnai priklauso nuo visos grandinės: ankstyvo aptikimo, taikinio sekimo, sprendimo priėmimo, duomenų perdavimo ir perėmėjo nukreipimo. Kuo sklandžiau veikia ši grandinė, tuo daugiau šansų perimti taikinį ribotu laiko langu.

    „Fire Point“ taip pat pristato mobilios, lengvos paleidimo platformos koncepciją. Mobilumas karo sąlygomis didina išgyvenamumą, nes leidžia greitai keisti pozicijas ir mažina riziką tapti priešui numatoma bei pažeidžiama taikinių grupe.

    „Per bandymus raketa atliko visiškai kontroliuojamą, manevringą skrydį“, – sakė Iryna Terekh.

    Galiausiai pabrėžiama, kad didelė dalis komponentų, pasak „Fire Point“, gaminami Ukrainoje, o užsienio tiekimo poreikis kol kas siejamas tik su viena dalimi, dėl kurios esą jau pasirašyta sutartis. Anksčiau bandyta FP-7 versija, kaip teigiama, turėjo 200–300 kilometrų nuotolį ir apie 150 kilogramų kovinę dalį, tačiau FP-7.X kuriama kitai užduočiai – perėmimui.

    Nors viešai pateikiama informacija apie FP-7.X dar ribota ir neleidžia galutinai vertinti realių pajėgumų, pats bandymų faktas rodo, kad Ukraina, spaudžiama nuolatinių raketinių smūgių, ieško ne tik importuojamų sprendimų, bet ir spartina vietinę priešraketinės gynybos plėtrą. Jei „Freya“ pasieks operacinę brandą, tai galėtų sustiprinti daugiasluoksnę oro gynybą ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų perėmėjų atsargų.

  • Iš Kinijos nutekėjęs vaizdas atskleidė HQ-29: milžinas, galintis numušti ir palydovus

    Iš Kinijos nutekėjęs vaizdas atskleidė HQ-29: milžinas, galintis numušti ir palydovus

    Naujame socialiniuose tinkluose išplitusiame įraše matomas geležinkeliu gabenamas vienos baterijos naujausios Kinijos priešraketinės gynybos sistemos HQ-29 komplektas. Vaizdai paskatino diskusijas ne tik apie šio ginklo mastą, bet ir apie realias jo kovines galimybes.

    Įraše įžiūrimos mažiausiai aštuonios paleidimo įrenginių platformos, o kartu vežama ir daugiau perėmimo raketų konteinerių. Tiksli vieta neatskleidžiama, o tai atspindi ribotą viešai prieinamą informaciją apie programą ir jos dislokavimą.

    Dalis analitikų atkreipė dėmesį, kad filmuotame transporte matomų paleidėjų maskuotė ir ženklinimas skiriasi nuo to, kas buvo demonstruota viešose karinėse demonstracijose. Tai pakurstė spėliones, jog Kinija jau gali turėti daugiau nei vieną operacinę HQ-29 bateriją, nors neatmetama ir paprastesnė versija, kad technika po demonstravimo buvo perdažyta.

    Kas žinoma apie HQ-29

    HQ-29 viešai pristatytas tik 2025 metais, tačiau vertinimuose teigiama, kad į tarnybą jis galėjo būti priimtas anksčiau tais pačiais metais. Skirtingi šaltiniai sistemos ištakas sieja su ilgalaikėmis Kinijos pastangomis nuo 2000-ųjų kurti daugiasluoksnę priešraketinę gynybą, apimančią ir atmosferos ribas viršijančius perėmimus.

    Didžiausią dėmesį kelia skelbiami ar spėjami parametrai: užsienio vertinimuose minimi labai aukšti perėmimo aukščiai ir dideli nuotoliai, tačiau skaičiai smarkiai svyruoja. Atsargesnėse analizėse kalbama apie kelis veikimo scenarijus, priklausomai nuo taikinio tipo ir skrydžio fazės, todėl dalis anksti paskelbtų rodiklių gali būti labiau teoriniai nei patvirtinti praktikoje.

    Grėsmės: nuo balistikos iki orbitos

    Vertinimuose HQ-29 priskiriamas prie sistemų, kurios galėtų būti skirtos kovai su balistinėmis raketomis, įskaitant sudėtingesnius taikinius, taip pat su hipergarsinėmis kovinėmis galvutėmis. Plačiai aptariama ir galimybė atakuoti žemoje Žemės orbitoje esančius objektus, tačiau tokie teiginiai be oficialių patvirtinimų išlieka hipotetiniai.

    Jeigu bent dalis šių gebėjimų pasitvirtintų, HQ-29 reikštų reikšmingą Kinijos šuolį kosmoso ir priešraketinės gynybos sankirtoje. Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo ginklai keičia atgrasymo logiką: didėja spaudimas palydovinei žvalgybai ir ryšiams, o kartu auga rizika, jog konfliktai būtų perkeliami į kosmoso infrastruktūros pažeidžiamumo zoną.

    Kodėl nutekėję vaizdai svarbūs

    Tokie įrašai dažnai tampa netiesioginiu signalu apie gamybos apimtis ir dislokavimo tempą, ypač kai oficiali informacija skurdi. Net ir neatskleidžiant vietos, geležinkelio transportas leidžia spręsti apie logistiką, komplektacijos struktūrą bei tai, kad sistema jau juda tarp bazių arba į pratybų rajonus.

    Kartais nutekėjimai sąmoningai toleruojami kaip strateginės komunikacijos dalis, siekiant išsiųsti atgrasymo žinutę. Vis dėlto be papildomų patvirtinimų vaizdo įrašas pats savaime neįrodo konkrečių charakteristikų, todėl galutines išvadas apie HQ-29 pajėgumus bus galima daryti tik atsiradus daugiau patikimų duomenų.

  • „True Anomaly“ pritraukė 600 mln. eurų: kurs kosminius perėmėjus Trumpo Golden Dome

    „True Anomaly“ pritraukė 600 mln. eurų: kurs kosminius perėmėjus Trumpo Golden Dome

    Kolorade įsikūręs gynybos technologijų startuolis „True Anomaly“ paskelbė pritraukęs apie 600 mln. eurų investiciją, skirtą plėsti kosminių perėmėjų ir susijusių sprendimų kūrimą. Bendrovė siejama su JAV planuojama priešraketine iniciatyva Golden Dome, kurią viešai remia prezidentas Donaldas Trumpas.

    Įmonė nurodo, kad po šio raundo jos vertė siekia maždaug 2 mlrd. eurų, o bendrai pritrauktas kapitalas priartėjo prie 1 mlrd. eurų. Finansavimą planuojama skirti gamybai, naujiems produktams ir komandai didinti iki 500 darbuotojų dar šių metų pabaigoje.

    Kodėl kosmosas tampa gynybos epicentru

    Pastaraisiais metais kosmosas vis dažniau vertinamas kaip kritinė infrastruktūra, nuo kurios priklauso ryšiai, navigacija ir žvalgyba. Dėl to sparčiai auga paklausa sistemoms, galinčioms aptikti, sekti ir, kraštutiniu atveju, neutralizuoti grėsmes orbitoje arba iš kosmoso.

    „Kosmosas yra karo veiksmų sritis, o mūsų priešininkai kuria pajėgumus mastu, kokio dar nematėme“, – CNBC sakė „True Anomaly“ vadovas Evenas Rogersas.

    Vyriausybiniai kontraktai ir pramonės lenktynės

    „True Anomaly“ yra tarp bendrovių, kurias JAV Kosmoso pajėgos pasirinko dalyvauti programoje, susijusioje su kosminiais priešraketinės gynybos perėmėjais. Šis konkursas numato iki 3 mlrd. eurų vertės kontraktus kelioms įmonėms, tad rinka formuojama ne vien privačiu kapitalu, bet ir ilgalaikiais valstybės užsakymais.

    Gynybos kosmoso segmentas kaista ir dėl platesnių pramonės tendencijų: investuotojai aktyviai finansuoja komercines kosmoso bendroves, o didieji žaidėjai plečia palydovų gamybą bei paslaugas. Tarp ryškiausių pavyzdžių minima „SpaceX“ palydovinio ryšio kryptis „Starshield“, skirta vyriausybinėms reikmėms, taip pat „Amazon“ projektas Leo, anksčiau žinotas kaip Project Kuiper.

    Kas kuriama „True Anomaly“ viduje

    Įmonė iki šiol labiausiai siejama su autonominiais orbitiniais aparatais „Jackal“ ir programinės įrangos platforma „Mosaic“, skirta autonomijai bei misijų valdymui. Kosminių perėmėjų kryptis bendrovei tampa nauju, tačiau strategiškai svarbiu segmentu, nes gynybos užsakovams reikia sprendimų, veikiančių arčiau grėsmės šaltinio.

    „True Anomaly“ taip pat planuoja reikšmingą gamybos plėtrą: per ketverius metus ketinama išauginti gamyklos plotą nuo maždaug 13 000 kvadratinių metrų iki apie 186 000 kvadratinių metrų. Finansavimo raundui vadovavo fondai „Eclipse“ ir „Riot Ventures“.