CP v2

Tag: Priešraketinė gynyba

  • Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija paskelbė apie penkis didelės apimties bendrus gynybos projektus, kuriais siekiama spartinti ES šalių bendradarbiavimą ir mažinti fragmentuotus, atskirai vykdomus pirkimus. Iniciatyva apima sprendimus nuo dronų iki priešraketinės gynybos, o tikslas – greičiau didinti pajėgumus ir geriau suderinti investicijas.

    Projektai orientuoti į penkias kryptis: dronų ir antidronų sistemas, jūrų bei povandeninės infrastruktūros apsaugą, kosmoso sritį, oro galią ir priešraketinę gynybą. Komisija pabrėžia, kad šios sritys tampa kritinės dėl augančių grėsmių, hibridinių incidentų ir technologijų vaidmens moderniame kare.

    Kas dalyvauja ir kiek skiriama?

    Komisija nurodė, kad projektams pradėti ir diegti skiriama 325 000 000 eurų parama. Visuose penkiuose projektuose dalyvauja 18 ES valstybių narių, o Ukraina įsitraukia į keturis iš jų, taip išplečiant bendrų pajėgumų kūrimą už ES ribų.

    Ypatingas dėmesys skiriamas rytiniam ES flangui – valstybių juostai nuo Suomijos iki Bulgarijos. Pastaruoju metu daugėjant dronų incidentų regione, vis dažniau keliami klausimai, kaip sustiprinti atgrasymą, oro erdvės stebėseną ir reagavimo grandines tarp kaimyninių šalių.

    Kodėl ES skuba keisti modelį?

    Sprendimas pristatyti penkis projektus siejamas su Europos gynybos agentūros vertinimais, kad šalys narės vis dar pernelyg dažnai perka ginkluotę ir įrangą kiekviena atskirai. Agentūros duomenimis, 2025 metais bendri pirkimai sudarė 24 proc. gynybos investicijų, o bendradarbiavimas tarp šalių išlieka netolygus.

    Europos gynybos agentūra taip pat pažymi, kad nacionaliniai sprendimai dominuoja, o įrangos įsigijimo ir keitimo ciklai dažnai nėra suderinti. Dėl to mažėja galimybės kartu planuoti, užsakyti didesnius kiekius, greičiau pristatyti pajėgumus ir mažinti vieneto kainą per masto ekonomiją.

    Ambicijos iki 2036 metų

    Komisija akcentuoja, kad iniciatyva skirta ne tik atskiriems pirkimams, bet ir bendrai gamybai bei investicijoms, kurios ilgainiui turėtų sustiprinti Europos strateginę autonomiją. Komisijos atstovai pabrėžia, kad gynybos pramonės pajėgumai turi augti greičiau, o sprendimai turi būti priimami koordinuotai.

    „Reikia judėti greičiau, gaminti kartu ir investuoti į saugumą. Būtent tai ir darome“, – sakė už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius teigia, kad šie projektai turėtų padėti gerinti ES karinę parengtį ir stiprinti bendrus pajėgumus. Pasak jo, bendra finansavimo ambicija iki 2036 metų siekia apie 190 000 000 000 eurų, o tai rodo, kad iniciatyva planuojama kaip ilgalaikis krypties pokytis, o ne vienkartinis sprendimas.

    Komisijos pranešimas pasirodė NATO viršūnių susitikimo Ankaroje išvakarėse. Tikimasi, kad susitikime daug dėmesio bus skiriama naujam Aljanso gynybos finansavimo tikslui – 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto iki 2035 metų – ir tam, kaip šalys ketina realiai užtikrinti tokių įsipareigojimų įgyvendinimą.

  • Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Kas pristatyta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos gynybos pramonė pranešė apie naują žingsnį kuriant vietinę priešbalistinę gynybą: bendrovė „Fire Point“ paskelbė sėkmingai išbandžiusi raketą FP-7.X. Ji kuriama kaip projekto „Freya“ pagrindas ir, pasak kūrėjų, skirta didinti miestų apsaugą nuo balistinių grėsmių, tarp jų – rusiškų Iskander tipo raketų.

    Bendrovės vadovė Iryna Terekh nurodė, kad bandymų metu raketa atliko valdomą, manevringą skrydį. Toks etapas paprastai laikomas būtinu, kad perėmėjas galėtų patikimai koreguoti trajektoriją ir taikyti į greitai judantį taikinį.

    Techniniai parametrai ir planuojamos galimybės

    Pagal paskelbtą informaciją, FP-7.X sukurta remiantis anksčiau bandyta FP-7 raketa, tačiau konstrukcija esą iš esmės perprojektuota perėmimo užduočiai. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, išorinis skersmuo – 1,15 metro, o korpuso skersmuo – 0,53 metro.

    „Fire Point“ teigia, kad plačiai naudotos kompozitinės medžiagos, turinčios sumažinti masę ir gamybos kaštus. Tai svarbu, nes priešraketinėje gynyboje vieno perėmimo kaina ir galimybė greitai pagaminti didesnius kiekius dažnai tampa ne mažiau reikšmingos nei maksimalūs techniniai rodikliai.

    Skelbiama, kad FP-7.X gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, t. y. maždaug 5–6,7 Mach. Kūrėjai akcentuoja, jog tai artima balistinių raketų galutinės fazės greičiams, todėl perėmimo scenarijuose kritinis tampa ne tik greitis, bet ir tikslus taikymas bei manevringumas.

    Teigiama, kad dabartinėje versijoje naudojama infraraudonųjų spindulių vaizdinė savitaikė galvutė. Ateityje numatoma pridėti pusiau aktyvų radarą, o šią kryptį „Fire Point“ sieja su bendradarbiavimu su Vokietijos bendrove „Diehl Defence“.

    Integracija su radarais ir NATO standartais

    Pasak projekto aprašymo, „Freya“ būtų derinama su kelių Europos gamintojų radarais, minimi „Saab“ „Giraffe“, „Thales“ „Ground Master 400“ ir „Hensoldt“ „TRML-4D“. Taip pat nurodoma, kad valdymas būtų organizuojamas per „Kongsberg“ kovos valdymo centrą, palaikant atvirą architektūrą ir „Link 16“ ryšio standartą.

    Tokios integracijos idėja reikšminga tuo, kad oro gynybos sistemos efektyvumas dažnai priklauso nuo visos grandinės: ankstyvo aptikimo, taikinio sekimo, sprendimo priėmimo, duomenų perdavimo ir perėmėjo nukreipimo. Kuo sklandžiau veikia ši grandinė, tuo daugiau šansų perimti taikinį ribotu laiko langu.

    „Fire Point“ taip pat pristato mobilios, lengvos paleidimo platformos koncepciją. Mobilumas karo sąlygomis didina išgyvenamumą, nes leidžia greitai keisti pozicijas ir mažina riziką tapti priešui numatoma bei pažeidžiama taikinių grupe.

    „Per bandymus raketa atliko visiškai kontroliuojamą, manevringą skrydį“, – sakė Iryna Terekh.

    Galiausiai pabrėžiama, kad didelė dalis komponentų, pasak „Fire Point“, gaminami Ukrainoje, o užsienio tiekimo poreikis kol kas siejamas tik su viena dalimi, dėl kurios esą jau pasirašyta sutartis. Anksčiau bandyta FP-7 versija, kaip teigiama, turėjo 200–300 kilometrų nuotolį ir apie 150 kilogramų kovinę dalį, tačiau FP-7.X kuriama kitai užduočiai – perėmimui.

    Nors viešai pateikiama informacija apie FP-7.X dar ribota ir neleidžia galutinai vertinti realių pajėgumų, pats bandymų faktas rodo, kad Ukraina, spaudžiama nuolatinių raketinių smūgių, ieško ne tik importuojamų sprendimų, bet ir spartina vietinę priešraketinės gynybos plėtrą. Jei „Freya“ pasieks operacinę brandą, tai galėtų sustiprinti daugiasluoksnę oro gynybą ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų perėmėjų atsargų.

  • Iš Kinijos nutekėjęs vaizdas atskleidė HQ-29: milžinas, galintis numušti ir palydovus

    Iš Kinijos nutekėjęs vaizdas atskleidė HQ-29: milžinas, galintis numušti ir palydovus

    Naujame socialiniuose tinkluose išplitusiame įraše matomas geležinkeliu gabenamas vienos baterijos naujausios Kinijos priešraketinės gynybos sistemos HQ-29 komplektas. Vaizdai paskatino diskusijas ne tik apie šio ginklo mastą, bet ir apie realias jo kovines galimybes.

    Įraše įžiūrimos mažiausiai aštuonios paleidimo įrenginių platformos, o kartu vežama ir daugiau perėmimo raketų konteinerių. Tiksli vieta neatskleidžiama, o tai atspindi ribotą viešai prieinamą informaciją apie programą ir jos dislokavimą.

    Dalis analitikų atkreipė dėmesį, kad filmuotame transporte matomų paleidėjų maskuotė ir ženklinimas skiriasi nuo to, kas buvo demonstruota viešose karinėse demonstracijose. Tai pakurstė spėliones, jog Kinija jau gali turėti daugiau nei vieną operacinę HQ-29 bateriją, nors neatmetama ir paprastesnė versija, kad technika po demonstravimo buvo perdažyta.

    Kas žinoma apie HQ-29

    HQ-29 viešai pristatytas tik 2025 metais, tačiau vertinimuose teigiama, kad į tarnybą jis galėjo būti priimtas anksčiau tais pačiais metais. Skirtingi šaltiniai sistemos ištakas sieja su ilgalaikėmis Kinijos pastangomis nuo 2000-ųjų kurti daugiasluoksnę priešraketinę gynybą, apimančią ir atmosferos ribas viršijančius perėmimus.

    Didžiausią dėmesį kelia skelbiami ar spėjami parametrai: užsienio vertinimuose minimi labai aukšti perėmimo aukščiai ir dideli nuotoliai, tačiau skaičiai smarkiai svyruoja. Atsargesnėse analizėse kalbama apie kelis veikimo scenarijus, priklausomai nuo taikinio tipo ir skrydžio fazės, todėl dalis anksti paskelbtų rodiklių gali būti labiau teoriniai nei patvirtinti praktikoje.

    Grėsmės: nuo balistikos iki orbitos

    Vertinimuose HQ-29 priskiriamas prie sistemų, kurios galėtų būti skirtos kovai su balistinėmis raketomis, įskaitant sudėtingesnius taikinius, taip pat su hipergarsinėmis kovinėmis galvutėmis. Plačiai aptariama ir galimybė atakuoti žemoje Žemės orbitoje esančius objektus, tačiau tokie teiginiai be oficialių patvirtinimų išlieka hipotetiniai.

    Jeigu bent dalis šių gebėjimų pasitvirtintų, HQ-29 reikštų reikšmingą Kinijos šuolį kosmoso ir priešraketinės gynybos sankirtoje. Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo ginklai keičia atgrasymo logiką: didėja spaudimas palydovinei žvalgybai ir ryšiams, o kartu auga rizika, jog konfliktai būtų perkeliami į kosmoso infrastruktūros pažeidžiamumo zoną.

    Kodėl nutekėję vaizdai svarbūs

    Tokie įrašai dažnai tampa netiesioginiu signalu apie gamybos apimtis ir dislokavimo tempą, ypač kai oficiali informacija skurdi. Net ir neatskleidžiant vietos, geležinkelio transportas leidžia spręsti apie logistiką, komplektacijos struktūrą bei tai, kad sistema jau juda tarp bazių arba į pratybų rajonus.

    Kartais nutekėjimai sąmoningai toleruojami kaip strateginės komunikacijos dalis, siekiant išsiųsti atgrasymo žinutę. Vis dėlto be papildomų patvirtinimų vaizdo įrašas pats savaime neįrodo konkrečių charakteristikų, todėl galutines išvadas apie HQ-29 pajėgumus bus galima daryti tik atsiradus daugiau patikimų duomenų.

  • „True Anomaly“ pritraukė 600 mln. eurų: kurs kosminius perėmėjus Trumpo Golden Dome

    „True Anomaly“ pritraukė 600 mln. eurų: kurs kosminius perėmėjus Trumpo Golden Dome

    Kolorade įsikūręs gynybos technologijų startuolis „True Anomaly“ paskelbė pritraukęs apie 600 mln. eurų investiciją, skirtą plėsti kosminių perėmėjų ir susijusių sprendimų kūrimą. Bendrovė siejama su JAV planuojama priešraketine iniciatyva Golden Dome, kurią viešai remia prezidentas Donaldas Trumpas.

    Įmonė nurodo, kad po šio raundo jos vertė siekia maždaug 2 mlrd. eurų, o bendrai pritrauktas kapitalas priartėjo prie 1 mlrd. eurų. Finansavimą planuojama skirti gamybai, naujiems produktams ir komandai didinti iki 500 darbuotojų dar šių metų pabaigoje.

    Kodėl kosmosas tampa gynybos epicentru

    Pastaraisiais metais kosmosas vis dažniau vertinamas kaip kritinė infrastruktūra, nuo kurios priklauso ryšiai, navigacija ir žvalgyba. Dėl to sparčiai auga paklausa sistemoms, galinčioms aptikti, sekti ir, kraštutiniu atveju, neutralizuoti grėsmes orbitoje arba iš kosmoso.

    „Kosmosas yra karo veiksmų sritis, o mūsų priešininkai kuria pajėgumus mastu, kokio dar nematėme“, – CNBC sakė „True Anomaly“ vadovas Evenas Rogersas.

    Vyriausybiniai kontraktai ir pramonės lenktynės

    „True Anomaly“ yra tarp bendrovių, kurias JAV Kosmoso pajėgos pasirinko dalyvauti programoje, susijusioje su kosminiais priešraketinės gynybos perėmėjais. Šis konkursas numato iki 3 mlrd. eurų vertės kontraktus kelioms įmonėms, tad rinka formuojama ne vien privačiu kapitalu, bet ir ilgalaikiais valstybės užsakymais.

    Gynybos kosmoso segmentas kaista ir dėl platesnių pramonės tendencijų: investuotojai aktyviai finansuoja komercines kosmoso bendroves, o didieji žaidėjai plečia palydovų gamybą bei paslaugas. Tarp ryškiausių pavyzdžių minima „SpaceX“ palydovinio ryšio kryptis „Starshield“, skirta vyriausybinėms reikmėms, taip pat „Amazon“ projektas Leo, anksčiau žinotas kaip Project Kuiper.

    Kas kuriama „True Anomaly“ viduje

    Įmonė iki šiol labiausiai siejama su autonominiais orbitiniais aparatais „Jackal“ ir programinės įrangos platforma „Mosaic“, skirta autonomijai bei misijų valdymui. Kosminių perėmėjų kryptis bendrovei tampa nauju, tačiau strategiškai svarbiu segmentu, nes gynybos užsakovams reikia sprendimų, veikiančių arčiau grėsmės šaltinio.

    „True Anomaly“ taip pat planuoja reikšmingą gamybos plėtrą: per ketverius metus ketinama išauginti gamyklos plotą nuo maždaug 13 000 kvadratinių metrų iki apie 186 000 kvadratinių metrų. Finansavimo raundui vadovavo fondai „Eclipse“ ir „Riot Ventures“.