Tag: Prietarai

  • Kambarinių augalų „juodasis sąrašas“: kurie, pasak prietarų, namuose neša nesėkmes?

    Kambariniai augalai namams suteikia jaukumo, tačiau kai kurie jų, pasak prietarų ir vadinamosios bioenergetikos, esą gali „traukti“ nesėkmes – nuo konfliktų iki finansinių rūpesčių. Dėl to siūloma atidžiau pažvelgti, kas auga ant jūsų palangių.

    Kaip rašoma portale „Noviydoctor“, dalis populiarių kambarinių gėlių neretai apipinamos pasakojimais apie neigiamą poveikį emocinei atmosferai namuose. Greta prietarų tekste primenami ir kai kurie praktiški aspektai, pavyzdžiui, augalų toksiškumas.

    Publikacijoje minimi augalai priskiriami vadinamiesiems „energetiniams vampyrams“ – esą jie sugeria gerą nuotaiką, ramybę ir net gali skatinti barnius. Tokie teiginiai nėra moksliškai patvirtinti, tačiau kai kuriais atvejais reali rizika slypi visai kitur – augalų sultyse ir jų poveikyje odai ar gleivinėms.

    Ypač tai aktualu namuose, kur yra mažų vaikų ar augintinių: kai kurie dekoratyviniai augalai gali būti nuodingi, sukelti sudirginimą ar apsinuodijimo simptomus. Todėl net ir nesureikšminant prietarų, augalų pasirinkimą verta vertinti atsakingai.

    Kurie augalai įvardijami kaip „problemiški“

    Tarp paminėtų augalų – monsteros. Tekste teigiama, kad jos esą sugeria žmonių emocijas ir gali stiprinti neigiamą foną namuose, o taip pat primenama, kad monsteros sultys gali dirginti odą ir gleivines.

    Taip pat aptariami vijokliniai ir svyrantys augalai, tokie kaip gebenės ir į gebenes panašūs kambariniai augalai. Pagal prietarus jiems klijuojama „vyrus iš namų vejanti“ reputacija, o praktiškai atkreipiamas dėmesys, kad dalis gebenės rūšių gali būti toksiškos augintiniams.

    „Juodajame sąraše“ minima ir difenbachija – ryškialapis augalas, kurio sultys yra nuodingos. Dėl to jis ypač nerekomenduojamas namuose, kur yra mažų vaikų ar gyvūnų.

    Orchidėjos ir kaktusai: kur jų nelaikyti

    Tekste taip pat aptariamos orchidėjos: teigiama, kad jų geriau nestatyti miegamajame, ypač arti lovos, nes esą rytais galima jaustis labiau pavargus. Kaip siūloma alternatyva, įvardijama svetainė ar darbo kambarys.

    Kaktusams priskiriama kita reputacija – esą aštrūs spygliai „kaupia“ agresiją, todėl tokie augalai, laikomi miegamajame ar vaikų kambaryje, gali būti siejami su dažnesniais konfliktais. Kita vertus, tekste paminėta ir priešinga prietarų interpretacija: kaktusas prie įėjimo ar virtuvėje gali būti laikomas savotišku „apsaugos“ simboliu.

    Kuo siūloma pakeisti ir ką daryti su turimais augalais

    Jei namuose auga augalai, kurie, pagal prietarus, laikomi nepageidaujamais, siūloma jų neskubėti išmesti – verčiau perkelti į erdvesnes vietas, pavyzdžiui, biurus, holus ar įstaigas, kur daugiau erdvės.

    Vietoj jų siūloma rinktis augalus, kurie, pagal populiarius įsitikinimus, siejami su gerove ir harmonija: storlapę (vadinamą pinigų medžiu), spatifilį, chlorofitą ar fikusą.

  • Kodėl kapinėse nederėtų avėti naujų batų: protėvių prietaras ir šiandien aktuali taisyklė

    Kodėl kapinėse nederėtų avėti naujų batų: protėvių prietaras ir šiandien aktuali taisyklė

    Ruošiantis vykti į kapines dauguma žmonių pirmiausia galvoja apie patogumą, ypač rudenį, kai oras permainingas, o takai gali būti šlapi ir slidūs. Tačiau liaudies tradicijoje apranga turėjo ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Vienas dažniausiai minimų papročių susijęs būtent su avalyne.

    Pagal seną tikėjimą į kapines neva nepatartina eiti avint naujus, dar neavėtus batus. Buvo manoma, kad toks pasirinkimas gali pritraukti nelaimes arba simboliškai priartinti žmogų prie mirties. Nauja avalynė laikyta ženklu naujam gyvenimo etapui, todėl kapinėse ji esą galėjo įgyti nepageidaujamą prasmę.

    „Kapinės buvo suvokiamos kaip riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių, todėl čia stengtasi elgtis itin atsargiai, vengiant bet ko, kas galėtų būti palaikyta blogu ženklu“, – sakė etnologai, aiškindami tokio prietaro kilmę.

    Nors šiandien daugeliui tai skamba kaip praeities prietarai, jų šaknys siejasi su platesne laidotuvių ir atminimo kultūra. Kapinėse tradiciškai akcentuotas santūrumas, pagarba ir vengimas demonstratyvumo, o nauji daiktai, ypač drabužiai ar batai, kai kuriose tradicijose sieti su permaina ir likimo posūkiu.

    Praktinė šio tikėjimo pusė taip pat suprantama ir be mistikos. Nauji batai dažnai būna neįnešioti, gali trinti, spausti, o ilgesnis vaikščiojimas kapinėse, ypač per didesnes šventines lankymo dienas, tampa nemaloniu išbandymu. Be to, netinkamas padas ar kieta medžiaga didina paslydimo riziką ant šlapių lapų, akmeninių takų ar nelygios dangos.

    Etiketo požiūriu kapinės išlieka vieta, kur labiausiai vertinamas kuklumas ir pagarbus tonas. Rekomenduojama rinktis tvarkingą, santūrių spalvų aprangą, vengti itin ryškių akcentų, provokuojančių kirpimų ar pernelyg iššaukiančių aksesuarų. Tokia laikysena labiau atitinka pačią vietos prasmę, nepriklausomai nuo to, ar žmogus tiki prietarais.

    Jei norisi laikytis tradicijos, paprastas sprendimas yra rinktis jau avėtus, patogius batus, kurie tvirtai laikosi ant kojos ir turi neslidų padą. Taip suderinamas ir pagarbus požiūris, ir elementarus saugumas, o prietaras tampa ne baime, o priminimu elgtis apgalvotai.

  • Kodėl karo laivyno jūreiviai neplauna kavos puodelių: tradicija, prietarai ir skonis

    JAV karo laivyne kai kuriems jūreiviams asmeninis kavos puodelis tampa ne tik indas gėrimui, bet ir tylus tarnybos simbolis. Nerašyta taisyklė skelbia, kad savo puodelio neplauni, o svetimo, ypač vyresnio pagal laipsnį, nelieti išvis.

    Puodelio viduje susikaupęs patamsėjimas čia interpretuojamas kaip patirties ir laive praleisto laiko ženklas. Toks daiktas saugo prisiminimus, keliones ir rutiną, kuri tarnyboje dažnai tampa svarbia kasdienybės atrama.

    Ši tradicija turi ir prietarų atspalvį. Griežtai reglamentuotoje aplinkoje bet koks įprastos tvarkos laužymas kai kam siejamas su bloga lemtimi, todėl puodelio plovimas kai kuriose įgulose buvo laikomas nereikalingu trikdžiu.

    Priežastys neapsiriboja vien simbolika: dalis jūreivių tvirtina, kad iš neplauto puodelio kava skanesnė. Logika paprasta: sienelės esą pasidengia kavos aliejais ir nuosėdomis, todėl puodelis tarsi tampa pagardintas, panašiai kaip prikeptuvio paviršius po ilgo naudojimo.

    Kiek kavos išgeriama tarnyboje

    Karinėje aplinkoje kava tradiciškai geriama juoda, stipri ir dideliais kiekiais, nes pienas ar grietinėlė ne visada patogūs laikyti, o cukrus ne visiems įprastas pasirinkimas. Kai į puodelį nuolat pilama panašaus tipo kava, skonis mažiau kinta, o pats ritualas tampa nuspėjamas.

    Viešai skelbta, kad per šešių savaičių operaciją Epic Fury JAV kariuomenė suvartojo daugiau nei 950 000 galonų kavos. Perskaičiavus, tai sudaro apie 3 600 000 litrų, arba maždaug 7 600 000 puodelių.

    Ar neplautas puodelis pavojingas?

    Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nehigieniška, medicinos ekspertai yra pabrėžę, kad rizika susirgti vien dėl seno kavos puodelio paprastai nėra didelė. Daug kas priklauso nuo to, ar puodelis dalijamas su kitais, kaip jis laikomas ir ar jame nepaliekami gėrimai ilgam laikui.

    „Iš visų dalykų, dėl kurių žmonės turėtų nerimauti, susirgimas nuo seno kavos puodelio yra sąrašo apačioje“, – sakė infekcijų kontrolės specialistas Jeffrey Starke.

    Vis dėlto sveikatos specialistai paprastai akcentuoja kitą principą: didžiausia rizika kyla ne iš kavos likučių, o iš bendro naudojimo, prasto išplovimo tarp skirtingų gėrimų ir netinkamo džiovinimo. Todėl net ir laikantis tradicijų, saugiausia yra vengti dalintis puodeliais ir užtikrinti, kad indas būtų laikomas švarioje, sausoje vietoje.