Beveik 70 metų mokslininkai kryptingai veisė lapes, rinkdamiesi tik tas, kurios mažiausiai bijojo žmogaus ir elgėsi draugiškai. Naujas tyrimas rodo, kad tokių gyvūnų smegenyse aptinkama mažiau neuronų srityje, siejamoje su agresyviu elgesiu.
Apie šiuos rezultatus rašo „ZME Science“, remdamasis naujausiais mokslininkų darbais ir ilgalaikio veisimo eksperimento duomenimis. Tyrėjai pabrėžia, kad pokyčiai elgsenoje atsirado palyginti greitai, o vėliau ėmė ryškėti ir išvaizdos bruožai.
Eksperimentas prasidėjo 1959 metais Sibire, kai sovietų genetikams iš kailių fermų pavyko atrinkti sidabrines lapes ir pradėti jas tarpusavyje poruoti pagal vieną kriterijų – draugiškumą žmogui. Buvo veisiami tie individai, kurie nerodė agresijos ir mažiausiai vengė kontakto.
Jau po šešių kartų dalis jauniklių patys ieškojo žmogaus dėmesio, o ilgainiui atsirado ir naminiams šunims būdingų požymių – pavyzdžiui, nulėpusios ausys bei trumpesnės nosys. Tai leido manyti, kad dirbtinė atranka gali greitai „atkartoti“ domestikacijos kryptį.
Kaip tyrėjai lygino draugiškumą ir agresiją
1970 metais tyrėjai sudarė ir priešingą – agresyvaus elgesio – grupę, atrinkdami lapes, kurios į žmones reaguodavo priešiškai. Taip buvo galima palyginti, kaip selekcija veikia gyvūnų elgesį ir biologiją, kai kryptis sąmoningai pasirenkama skirtinga.
Neseniai Kornelio universiteto (JAV) mokslininkų grupė šiuos gyvūnus įvertino šiuolaikiniais laboratoriniais metodais. Tyrimo vadovė profesorė Eyrin Markenscoff-Papadimitriou aiškino, kad tikslas buvo suprasti neurologinius mechanizmus, kurie galėjo lemti sparčius elgsenos pokyčius.
Tyrėjai ištyrė devynis išlikusius lapių smegenų mėginius: tris iš „draugiškos“ grupės, tris iš „agresyvios“ ir tris laukinių lapių. Dėmesys sutelktas į ventromedialinį pagumburį – sritį, dalyvaujančią agresijos ir socialinio elgesio reguliavime.
Nustatyta, kad draugiškų lapių mėginiuose buvo mažiau su agresija siejamų neuronų nei agresyvių gyvūnų grupėje. Vis dėlto patys autoriai atkreipia dėmesį, jog dėl mažo tirtų mėginių skaičiaus dar neįmanoma tvirtai įrodyti, kad būtent šie skirtumai „sukelia“ prijaukinimą.
Ką tai gali reikšti šunų kilmės supratimui
Papildomi duomenys paskelbti 2026 metų spalio 30 dieną žurnale „Molecular Biology and Evolution“. Ten pateikiama išvada, kad šunų genetiniuose duomenyse matyti atrankos požymiai, susiję su mažesne baime ir agresyvumu – ir tai galėjo būti bendra kryptis skirtingose veislių linijose.
Tyrėjai svarsto, kad vieni ankstyviausių pokyčių kelyje nuo vilko iki šuns galėjo būti biologinių sistemų, reguliuojančių baimę, agresiją ir socialinį elgesį, persitvarkymas. Tačiau lieka atviras klausimas, ar smegenų pokyčiai vyko anksčiau nei fiziniai požymiai, ar abu procesai klostėsi paraleliai.