JAV Senato Prekybos komitetas pastūmėjo į priekį dvipartinį teisės aktą, kuriuo siekiama apriboti automobilių pardavimą, jei gamintoją reikšmingai valdo Kinijos subjektai. Projekte numatyta riba yra 15 proc. nuosavybės, todėl priemonė gali paliesti ne tik Kinijos prekės ženklus, bet ir kai kuriuos Europos gamintojus.
Diskusijų epicentre atsidūrė „Mercedes-Benz“, nes dalį šios bendrovės akcijų valdo su Kinija siejami investuotojai. Viešai skelbiamais duomenimis, Kinijos gamintojas BAIC ir „Geely“ įkūrėjas Li Shufu yra sukaupę reikšmingus paketus, kurie bendrai sudaro beveik penktadalį „Mercedes-Benz“ akcijų.
Senatoriaus Tedo Cruze’o teigimu, jei projektas būtų priimtas nepakeistas, tai teoriškai galėtų reikšti ribojimus ir „Mercedes-Benz“ automobilių prekybai JAV. Įstatymo autoriai kartu užsimena, kad formuluotes dar gali tekti koreguoti, nes tikslas – pirmiausia sumažinti nacionalinio saugumo rizikas, o ne užkirsti kelią seniai JAV rinkoje veikiančioms markėms.
„JAV niekada rimtai nesvarstytų uždrausti „Mercedes-Benz“ – projektą reikia patikslinti“, – sakė Tedas Cruzas.
Šis teisės aktas skiriasi nuo ankstesnių ribojimų tuo, kad dėmesį kreipia ne vien į tai, kur automobilis surenkamas ar kiek jame naudojama konkrečios kilmės komponentų. Pagrindiniu kriterijumi tampa nuosavybės struktūra ir galimos „padengtųjų subjektų“ įtakos grandys, taip pat technologijos, ypač susijusios su ryšiu ir duomenų perdavimu.
Projekte numatyta, kad draudimai būtų taikomi vadinamiesiems prijungtiems automobiliams, kurių programinė įranga ir ryšio sistemos gali rinkti jautrius duomenis. Politikų argumentas – tokia informacija, jei pasiektų užsienio jurisdikcijas, galėtų kelti grėsmių nacionaliniam saugumui, todėl siūloma įtvirtinti aiškesnius barjerus tiek programinei įrangai, tiek aparatinei daliai.
Pagal aptariamą planą draudimai importui ir pardavimui būtų pradedami taikyti nuo 2027 metų, o dar griežtesnės nuostatos dėl technologijų apimties galėtų įsigalioti nuo 2030 metų. Tai reikštų pereinamąjį laikotarpį gamintojams, kurie turėtų arba pakeisti nuosavybės struktūrą, arba siekti išimčių, jei tokia galimybė būtų palikta galutinėje įstatymo redakcijoje.
Diskusijose minimas ir JAV automobilių pramonės interesų konfliktas. Kai kurie senatoriai viešai tvirtina, kad griežtesnės 15 proc. ribos gali siekti dalis vietos gamintojų, siekiančių didesnės apsaugos nuo konkurencijos ir aiškesnių taisyklių elektrinių bei programiškai valdomų automobilių segmente.
„Mercedes-Benz“ yra pareiškusi, kad remia priemones, skirtas JAV nacionaliniam saugumui užtikrinti, tačiau kartu pabrėžia siekį, kad teisėkūra nepakenktų įmonės veiklai. Artimiausiu metu svarbiausia intriga – ar įstatymo formuluotės bus pakoreguotos taip, kad atskirtų tiesioginę valstybės įtaką nuo pasyvių investicijų, kurios globaliose biržose yra įprasta praktika.
