Legendinės japonų animacijos studijos „Studio Ghibli“ prezidentas Kenichi Yoda Ovjede, prieš atsiimdamas Princesės Astūrijos apdovanojimą, pabrėžė, kad studija ir toliau kalbės apie šiandienos temas. Pasak jo, „Ghibli“ kūryba nuo pat pradžių buvo susieta su epochos nuotaikomis ir visuomenės klausimais.
K. Yoda į studijos vadovo pareigas atėjo 2026 metų birželio 22 dieną, perimdamas vairą po vadovų kaitos. Paradoksalu, kad anksčiau jis buvo kultūros žurnalistas ir dar karjeros pradžioje rašė apie „Studio Ghibli“, todėl jos virtuvę pažino iš stebėtojo pusės.
„Klausantis jūsų klausimų supratau, kad „Ghibli“ yra labai stipriai susieta su savo laikmečiu. Kasdien diskutuojame, ką studija gali padaryti šiandien ir kokioje epochoje gyvename“, – sakė Kenichi Yoda.
Studijos kūrybinį pamatą suformavo režisieriai Isao Takahata ir Hayao Miyazaki bei maždaug 200 žmonių komanda, kuri, pasak Yodos, ir šiandien saugo principą kurti ne pagal verslo planą, o pagal meninį sąžiningumą. „Ghibli“ filmai daugeliui žiūrovų tapo vienu ryškiausių vartų į Japonijos kultūrą.
Karas kaip nuolatinė tema
Paklaustas apie karą, kuris studijos filmuose kartojasi greta gamtos apsaugos, draugystės ir stiprių moterų personažų, Yoda akcentavo vaizdavimo atsakomybę. Jis teigė, kad geriausia būtų, jei karų nebūtų, tačiau menui tenka pareiga reflektuoti realybę.
„Kaip vaizduoti karą – labai svarbus klausimas „Studio Ghibli“. Žinoma, geriau, kad karų nebūtų. Tačiau žaviuosi tuo, kaip Hayao Miyazaki geba matyti ginklų ir naikintuvų grožį kaip formą, kaip objektą, nors jis visiškai nejaučia simpatijos karui“, – sakė Kenichi Yoda.
Ši studijos įtampa tarp pacifizmo ir vizualinės technikos estetikos gerai matoma filmuose, kuriuose karo patirtys ar jų šešėliai tampa siužeto varikliu. Tokie kūriniai kaip „Ugniagesių kapai“ ar „Vėjas kyla“ dažnai minimi kaip pavyzdžiai, kaip animacija gali kalbėti apie istorines traumas be supaprastinimo.
DI klausimas, kuris persekioja studiją
Ne mažiau jautri tema – dirbtinis intelektas, apie kurį, Yodos teigimu, jo nuolat klausiama praktiškai kiekviename interviu. Jis pripažino, kad technologijų raida sunkiai prognozuojama, o kūrėjams tenka gyventi neapibrėžtumo sąlygomis.
„Įsivaizduokite du restoranus: viename maistą gamina DI, kitame – žmonės. Aš be jokių abejonių rinkčiausi antrąjį“, – sakė Kenichi Yoda.
Tokia pozicija dera su senesniais viešai girdėtais H. Miyazaki vertinimais apie automatizuotą kūrybą, kai jis pabrėžė žmogiško darbo vertę ir atsakomybę. „Studio Ghibli“ atveju tai tampa ir reputacijos, ir kūrybinės tapatybės klausimu, ypač tuo metu, kai generatyvinės technologijos keičia iliustracijos, animacijos ir vaizdo gamybos industrijas.
Kas laukia po Miyazaki eros?
Interviu pabaigoje Yoda grįžo prie minties, kad studijos kasdienybę labiausiai apibrėžia ne finansiniai tikslai, o bandymas tiksliai nusakyti, kokiame pasaulyje gyvenama. Jo teigimu, „Studio Ghibli“ siekia išlaikyti proporciją ir neprarasti jautrumo laikui, net jei visuomenės lūkesčiai ir technologinis fonas keičiasi.
Artimiausias dešimtmetis, kaip pripažįsta pats vadovas, bus svarbus dėl kartų kaitos ir studijos savarankiškumo išbandymų. H. Miyazaki, kuriam yra 85-eri, tebėra aktyvus, tačiau „Ghibli“ ateities klausimas vis dažniau siejamas su tuo, ar pavyks išlaikyti tą pačią kūrybinę kryptį ir principus jau be pagrindinių studijos simbolių kasdienio dalyvavimo.