Tag: Pripetės upė

  • Prie Černobylio upių tyrimas atskleidė retas žuvų rūšis: ką rodo Pripetės ir Užo duomenys

    Rezervato specialistai pranešė, kad lauko darbų metu buvo renkama mokslinė medžiaga ir vertinamas žuvų rūšių spektras kontroliniuose taškuose. Kartu fiksuoti atskirų populiacijų dydžio ir svorio rodikliai, kurie vėliau padeda lyginti būklę skirtingais metais.

    Pasak tyrėjų, tarp dažniau registruotų žuvų minimos kelios karpinių ir ešerinių grupės, taip pat vertintos jų populiacijų struktūros. Tačiau didžiausią dėmesį šį kartą patraukė aptiktos saugomos rūšys, tarp jų šapalas ir ūsorius, laikomi reikšmingais biologinės įvairovės indikatoriais.

    Tokie ichtiologiniai tyrimai rezervate svarbūs ne tik kaip vienkartinės ekspedicijos rezultatas, bet ir kaip ilgalaikės stebėsenos dalis. Nuosekliai kaupiami duomenys leidžia suprasti, ar keičiasi rūšių sudėtis, ar atsiranda invazinių rūšių požymių, kaip kinta buveinių kokybė ir hidrologinės sąlygos.

    Mokslininkai pabrėžia, kad buvimas prie Černobylio nereiškia, jog vietos žuvys yra saugios vartoti. Net ir esant gyvybingoms populiacijoms, žuvys gali kaupti radioaktyvius elementus, todėl bet kokia mėgėjiška žvejyba ir laimikio naudojimas maistui tokiose teritorijose laikomas pavojingu.

    Anksčiau apie Černobylio zoną viešojoje erdvėje daug diskutuota dėl itin didelių šamų, pastebimų kai kuriose upių ir užlietų vietovių atkarpose. Ekspertai aiškina, kad jų dydžius labiau lemia mažesnė žvejybos apkrova ir netrikdoma buveinė, o ne radiacija, nors taršos rizika organizmuose išlieka.

    Rezervato komandos teigimu, reguliarūs upių tyrimai išlieka vienu patikimiausių būdų vertinti visos ekosistemos būklę. Kuo daugiau sukaupiama palyginamų rodiklių, tuo tiksliau galima prognozuoti pokyčius ir planuoti gamtosaugines priemones, orientuotas į pažeidžiamų rūšių apsaugą.

  • Netoli Černobylio plečiasi didelis miškų gaisras: sudėtingiausia situacija prie Pripetės upės

    Netoli Černobylio, Ukrainos Kyjivo srityje esančioje uždarojoje zonoje, plečiasi didelis miškų gaisras. Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato atstovai skelbia, kad ugnis greitai išplito dėl stiprių vėjo gūsių, o sudėtingiausia padėtis fiksuojama prie Pripetės upės.

    Pranešama, kad gaisras apėmė kelias rezervato teritorijas ir dalį miškų urėdijos plotų. Pirminiais vertinimais, ugnis yra perėjusi maždaug 1 200 hektarų, o didžiausios pajėgos sutelktos atviro degimo židiniams malšinti.

    Ypač įtempta situacija nurodoma atskirose Opachičių padalinio vietose ir kairiajame Pripetės upės krante. Gelbėtojai teigia, kad dėl vėjo viršutinis gaisras kai kur peršoko į naujas teritorijas, todėl degimo zona išsiplėtė.

    „Dėl stiprių vėjo gūsių ugnis kai kur perėjo į gretimus masyvus ir tai padidino gaisro plotą kairiajame Pripetės upės krante“, – teigiama rezervato pranešime.

    Gesinimo darbus apsunkina ir saugumo rizikos: dalyje vietovių darbai negali būti vykdomi dėl minų pavojaus. Dėl to gelbėtojai priversti rinktis saugesnes prieigas ir koncentruotis į židinius, kuriuos galima pasiekti technika.

    Iš viso gaisrui likviduoti sutelkta keli šimtai darbuotojų ir kelios dešimtys technikos vienetų, darbai vyksta nepertraukiamai. Pareigūnai pabrėžia, kad situacija išlieka sudėtinga, nes vėjas ir sausesni orai gali lemti naujus ugnies šuolius.

    Tuo pat metu skelbiama, kad radiacinis fonas gaisro rajone neviršija normų. Rezervato pateikiami matavimai rodo 0,19–0,35 mikrosiverto per valandą lygį, todėl, anot jų, papildomų radiologinių grėsmių šiuo metu nefiksuojama.

    Pastaraisiais metais gaisrai uždarojoje zonoje kartojasi vis dažniau, o jų gesinimą apsunkina ne tik klimato veiksniai, bet ir karo sukelti apribojimai. Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad sausringesni sezonai, stiprūs vėjai ir ribotos galimybės operatyviai pasiekti kai kurias teritorijas didina tokių incidentų masto riziką.