Tag: Privalomasis sveikatos draudimas

  • Nuo gegužės 1 dienos siuntimą turintiems pacientams pas specialistus – be priemokų: kas keičiasi

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos įsigaliojo naujas reglamentavimas, kuriuo siekiama nutraukti nepagrįstą pacientų apmokestinimą už valstybės lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, kad pokyčiai skirti didinti sistemos skaidrumą ir aiškiau apibrėžti, už ką pacientas gali, o už ką negali būti prašomas primokėti.

    Naujoji tvarka taikoma gydymo įstaigoms, kurios yra sudariusios sutartis su ligonių kasomis. Tokiose įstaigose privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, turintiems galiojantį gydytojo siuntimą, specialisto paslaugos turi būti teikiamos be jokių papildomų mokėjimų.

    Ką gydymo įstaigos privalo užtikrinti

    Įstaigoms nustatyta didesnė atsakomybė aiškiai informuoti pacientus apie jų teises ir paslaugų apmokėjimą. Jos turi viešai matomose vietose ir savo interneto svetainėse skelbti, kurios paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, taip pat pateikti taikomus medicinos priemonių įkainius.

    Tikslas – sumažinti situacijas, kai pacientams pasiūloma susimokėti iš anksto, nors paslauga pagal siuntimą turėtų būti kompensuojama, arba kai pateikiama neaiški informacija apie tariamai privalomas priemokas. Ministerija akcentuoja, kad pacientų pasirinkimo laisvė turi būti reali, o ne paremta spaudimu ar klaidinančiais paaiškinimais.

    Kada mokėti vis dėlto galima

    Pokyčiai nereiškia, kad bet kokie papildomi mokėjimai sveikatos sistemoje išnyksta. Pacientai ir toliau gali savanoriškai rinktis mokamas papildomas, su gydymo kokybe nesusijusias komforto paslaugas, pavyzdžiui, individualų maitinimą ar geresnes apgyvendinimo sąlygas.

    Taip pat išlieka galimybė pasirinkti brangesnes medicinos priemones ir sumokėti kainų skirtumą, kai tokia galimybė numatyta Vyriausybės patvirtintuose sąrašuose. Tačiau šiuo atveju gydymo įstaiga privalo užtikrinti, kad pacientas būtų aiškiai supažindintas su alternatyvomis ir suprastų, kas yra kompensuojama, o kas pasirenkama papildomai.

    Ką daryti, jei prašoma primokėti

    Jeigu kyla abejonių dėl reikalavimo susimokėti už paslaugą, kuri turėtų būti apmokama valstybės lėšomis, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigos administraciją ir paprašyti paaiškinimo raštu. Jei situacijos išspręsti nepavyksta, pacientai raginami kreiptis į Valstybinę ligonių kasą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad gegužės mėnuo įvardijamas kaip pereinamasis laikotarpis, kai įstaigos praktikoje prisitaiko prie naujų reikalavimų. Dėl to pradžioje galimi skirtingi aiškinimai, tačiau bendras principas išlieka aiškus: siuntimą turinčiam pacientui priemokos už kompensuojamą paslaugą neturi būti taikomos.

  • Nuo gegužės odontologinė pagalba namuose sunkios negalios žmonėms: kam priklauso ir kaip gauti

    Nuo gegužės odontologinė pagalba namuose sunkios negalios žmonėms: kam priklauso ir kaip gauti

    Sveikatos apsaugos ministerija praneša plečianti odontologinių paslaugų prieinamumą žmonėms su sunkia negalia: nuo gegužės 1 dienos gydymo įstaigos galės legaliai ir pagal aiškius reikalavimus teikti būtinąją odontologinę pagalbą paciento namuose. Tam numatyta atskira licencijuojama paslauga, į kurią galės pretenduoti tiek viešosios, tiek privačios įstaigos.

    Naujovė skirta žmonėms, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į odontologijos kabinetą, tačiau susiduria su ūmiais skausmais ar uždegiminėmis būklėmis. Ministerija pabrėžia, kad tikslas yra sumažinti atvejus, kai žmogus priverstas ilgai kentėti dantų skausmą vien dėl mobilumo ar sveikatos apribojimų.

    „Labai svarbu, kad žmonės su sunkia negalia nebūtų priversti kęsti dantų skausmo, pagalba juos turi pasiekti kiek įmanoma operatyviau“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

    Kam priklauso paslauga

    Būtinoji odontologinė pagalba gyvenamojoje vietoje bus teikiama gyventojams, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0–25 proc. dalyvumo lygis. Taip pat ji numatyta asmenims, kuriems nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

    Paslauga bus aktuali tais atvejais, kai dėl būklės žmogus negali pats atvykti į gydymo įstaigą, o situacija reikalauja skubios pagalbos. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad būtinoji odontologinė pagalba pasiektų pacientą ten, kur jis gyvena, o ne tik ten, kur yra kabinetas.

    Kada komanda gali vykti į namus

    Pagal nustatytus kriterijus, vizitas į paciento gyvenamąją vietą galimas, kai skundžiamasi labai stipriu, priepuolinio pobūdžio 8–10 balų danties, burnos ar žandikaulio skausmu. Taip pat, kai skausmas nepraeina vartojant geriamuosius skausmą malšinančius vaistus.

    Į namus gali būti vykstama ir dėl kraujavimo ar pūliavimo po chirurginės odontologinės intervencijos, taip pat kai įtariama ūmi uždegiminė žandikaulių liga. Tai reiškia, kad paslauga orientuota į ūmias, neatidėliotinas situacijas, o ne į planinį gydymą.

    Kokios procedūros atliekamos namuose ir kas už tai moka

    Gydytojas odontologas paciento gyvenamojoje vietoje galės įvertinti burnos ertmės būklę, taikyti vietinę nejautrą arba suleisti nuskausminamųjų. Taip pat galimas nesudėtingas dantų ar šaknų šalinimas, minkštųjų audinių ar alveolės užsiuvimas, kraujavimo stabdymas, laikino užpildo uždėjimas neatliekant burnos ertmės preparavimo.

    Numatytos ir kitos būtinos intervencijos, pavyzdžiui, incizija ir drenavimas, dantenų kišenės praplovimas bei vaistinių preparatų paskyrimas. Į paciento namus vyks komanda, sudaryta iš gydytojo odontologo ir gydytojo odontologo padėjėjo, o prireikus kartu gali vykti ir vairuotojas.

    Ministerija nurodo, kad viešosios įstaigos suteiktos būtinosios paslaugos pacientui nekainuos, jos bus apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Jei pagalbą namuose suteiks privati gydymo įstaiga, pacientui už paslaugą teks susimokėti savo lėšomis.

    Paslaugos teikimas įstaigoms nėra privalomas, todėl pacientams rekomenduojama iš anksto pasidomėti, ar jų pasirinkta gydymo įstaiga yra įgijusi licenciją ir teikia būtinąją odontologinę pagalbą namuose. Siekiant paskatinti įstaigas įsitraukti, numatytas skatinamasis priedas už šių paslaugų teikimą.