CP v2

Tag: Privatizavimas

  • Kas įsigys TAP Portugal: „Lufthansa“ ir „Air France-KLM“ kovoje dėl beveik 45 proc. akcijų

    Portugalijos vyriausybė tęsia dalinę nacionalinio vežėjo TAP Portugal privatizaciją ir paprašė dviejų pretendentų patikslinti pateiktus pasiūlymus. Dėl 44,9 proc. akcijų varžosi „Lufthansa“ ir „Air France-KLM“, o ekspertai nurodo, kad jų siūlomos kainos yra labai panašios.

    Pasiūlymus vertino valstybės valdoma holdinginė bendrovė Parpublica, prižiūrinti privatizavimo procesus. Jos vertinimu, kainodaros skirtumai nedideli, todėl sprendimui gali turėti įtakos ir papildomos sąlygos, tokios kaip investicijų planai ar ilgalaikės strateginės garantijos.

    Vertė siekia apie 2 mlrd. eurų

    Rinkos vertinimai rodo, kad TAP Portugal kaina gali siekti maždaug 1 950 000 000–2 070 000 000 eurų. Tai reikštų, kad parduodamas 44,9 proc. akcijų paketas preliminariai galėtų būti vertas apie 1 000 000 000 eurų, nors galutinė suma priklausys nuo derybų ir prisiimamų įsipareigojimų.

    Portugalijos valdžia tikisi priemokos, argumentuodama vežėjo strategine verte ir maršrutų tinklu. TAP Portugal ypač stiprus jungtyse iš Lisabonos į Braziliją, taip pat į kelias portugališkai kalbančias Afrikos šalis, o tai potencialiems pirkėjams reiškia papildomą tranzito srautą ir tvirtesnes pozicijas Pietų Atlanto kryptyse.

    Kas numatyta privatizavimo plane?

    Pagal privatizavimo schemą konkurso laimėtojas galėtų įsigyti 44,9 proc. bendrovės akcijų, o dar 5 proc. būtų skirta darbuotojams. Pirkėjui taip pat būtų palikta galimybė perimti tas akcijas, kurių neįsigytų darbuotojai.

    Abi grupės turi kelias savaites patikslinti pasiūlymus, o procesą planuojama užbaigti iki metų pabaigos. TAP Portugal flotilę sudaro apie 100 „Airbus“ orlaivių, o šių metų prognozėse minimas daugiau kaip 18 000 000 keleivių srautas vietos ir tarptautiniuose maršrutuose.

    Dėl panašios siūlomos kainos lemiamu faktoriumi gali tapti tai, kaip pirkėjas integruotų TAP Portugal į savo tinklą ir kokias garantijas suteiktų dėl veiklos Portugalijoje. Europos aviacijos rinkoje, kur vežėjai siekia masto ekonomijos ir stipresnių tranzito mazgų, toks sandoris galėtų reikšmingai perbraižyti konkurencinį žemėlapį.

  • Portugalija pradeda derybas dėl TAP privatizavimo: „Air France-KLM“ ir Lufthansa varžosi dėl akcijų

    Portugalija pradeda derybas dėl TAP privatizavimo: „Air France-KLM“ ir Lufthansa varžosi dėl akcijų

    Prasideda lemiamas etapas

    Portugalijos vyriausybė pradeda derybas su dviem pretendentais, pateikusiais įpareigojančius pasiūlymus dėl nacionalinės oro bendrovės TAP Air Portugal dalinės privatizacijos. Dėl paketo varžosi „Air France-KLM“ ir Lufthansa grupė.

    Portugalijos Prezidentūros ministras António Leitão Amaro teigė, kad abiejų pasiūlymų bendras įvertinimas yra labai panašus, todėl vyriausybė sieks iš derybų gauti geresnes galutines sąlygas. Tikslas – priartėti prie vieno pasirinkto investuotojo paskutiniam derybų etapui.

    Valstybės valdomų dalyvavimų valdytoja Parpública vyriausybei 2026 metų rugsėjo 1 dieną pateikė dviejų įpareigojančių pasiūlymų vertinimo ataskaitą. Ši išvada tampa pagrindu sprendžiant, su kuo ir kokia apimtimi tęsti derybas.

    Ką reiškia dalinė privatizacija?

    Pagal anksčiau patvirtintą modelį Portugalija planuoja parduoti iki 49,9 proc. TAP akcijų privataus kapitalo investuotojams, o valstybė liktų kontrolinio paketo savininkė. Dar 5 proc. numatoma rezervuoti darbuotojams.

    Šis modelis pasirinktas siekiant suderinti du interesus: pritraukti kapitalą ir strateginę patirtį, bet kartu išlaikyti valstybės įtaką sprendimams, susijusiems su nacionaliniu susisiekimu ir Lisabonos, kaip tranzito centro, vaidmeniu. Europos aviacijoje tai dažnas kelias, kai valstybės ieško partnerių ne visiškai pasitraukdamos iš bendrovių.

    Kodėl dėl TAP varžomasi?

    Procesą 2025 metais atnaujino Luís Montenegro vadovaujama vyriausybė, o konkurencija susitraukė iki dviejų dalyvių po to, kai pasitraukė „International Airlines Group“, valdanti „Iberia“. Tai reiškia, kad konkurencinė kova dabar koncentruojasi į dvi didžiausias žemyninės Europos aviacijos grupes.

    TAP strateginė vertė siejama su jos maršrutų tinklu, ypač jungtimis tarp Europos, Brazilijos ir kitų portugališkai kalbančių rinkų. Dėl šios priežasties sandoris gali turėti platesnį poveikį konkurencijai ir skrydžių pasiūlai Pietvakarių Europoje.

    Portugalijos infrastruktūros ministras Miguel Pinto Luz anksčiau yra nurodęs, kad pasirinktas investuotojas galėtų prisidėti prie bendros bendrovės vadybos jau 2026 metais kartu su esama valdyba. Tačiau reali kapitalo injekcija, pasak jo, labiausiai tikėtina tik 2027 metų vasarą.

    Politiniu ir ekonominiu požiūriu derybos vyks jautriame kontekste: Europos aviacija toliau susiduria su degalų kainų svyravimais, didelėmis veiklos sąnaudomis ir konkurencija dėl orlaivių bei įgulų. Todėl galutinės privatizavimo sąlygos, įskaitant įsipareigojimus investicijoms, maršrutų palaikymui ir valdymo teisių pasidalijimui, taps esminiu sprendimo kriterijumi.

  • Portugalija parduoda TAP dalį: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė įpareigojančius pasiūlymus

    Portugalija parduoda TAP dalį: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė įpareigojančius pasiūlymus

    Privatizavimo finišo tiesioji

    Portugalijos vyriausybė gavo du įpareigojančius pasiūlymus įsigyti 44,5 proc. nacionalinės oro bendrovės TAP akcijų paketą. Pasiūlymus pateikė „Air France-KLM“ ir „Deutsche Lufthansa“ grupė, pranešė valstybės turto valdytoja Parpública.

    Šis etapas laikomas vienu svarbiausių atnaujintame TAP privatizavimo procese, nes įpareigojantys pasiūlymai paprastai jau apima kainą ir konkrečias sąlygas. Sprendimai dėl tolimesnių derybų turėtų paaiškėti gavus Parpública vertinimo išvadą.

    Kas bus per 30 dienų

    Parpública dabar turi 30 dienų išanalizuoti pateiktus dokumentus ir parengti ataskaitą Portugalijos vyriausybei. Jei vertinimo metu prireiktų papildomų paaiškinimų, terminas gali būti stabdomas iki tol, kol reikiama informacija bus pateikta.

    Vertinama ne tik siūloma suma už 44,5 proc. akcijų, bet ir pramoninis bei strateginis planas. Tokiu planu paprastai siekiama įrodyti, kaip bus užtikrintas bendrovės tvarumas, investicijos į parką, maršrutų tinklą ir veiklos efektyvumą.

    Valstybė išliks daugumos savininke

    Pagal Portugalijoje patvirtintą teisinį modelį privatiems investuotojams numatyta parduoti iki 49,9 proc. TAP, o valstybė išliktų daugumos akcininke. Iš šios dalies 5 proc. rezervuojama darbuotojams, o neišplatinta dalis galėtų atitekti pasirinktam investuotojui.

    Toks modelis leidžia pritraukti kapitalą ir kompetencijas iš didžiųjų Europos aviacijos grupių, bet kartu suteikia vyriausybei kontrolę sprendimuose, susijusiuose su strategine infrastruktūra. Praktikoje tai dažnai reiškia sudėtingesnes derybas dėl valdymo teisių ir ilgalaikių įsipareigojimų.

    „Įpareigojantys pasiūlymai turi apimti ne tik kainą, bet ir aiškų planą, kaip bus užtikrinta bendrovės ateitis“, – teigiama Parpública pranešime.

    Kodėl šis sandoris svarbus Europai

    TAP privatizavimas vyksta tuo metu, kai Europos oro linijų rinkoje stiprėja konsolidacija: didieji vežėjai siekia plėsti tinklus, gerinti jungiamumą ir dalintis kaštus keliančia infrastruktūra. TAP vertė pirkėjams pirmiausia siejasi su šalies turizmo srautais ir ryšiais tarp Europos, Brazilijos bei kitų Atlanto krypties rinkų.

    Procesą Portugalijos vyriausybė atnaujino 2025 metais, o atranka galiausiai susiaurėjo iki dviejų pretendentų po to, kai iš varžybų pasitraukė „International Airlines Group“. Po ataskaitos pateikimo vyriausybė gali kviesti vieną ar abu dalyvius pateikti patobulintą galutinį pasiūlymą.

    Portugalijos infrastruktūros ministras Miguelis Pinto Luzas anksčiau yra sakęs, kad privatizavimą norėtų užbaigti iki rugsėjo, o pasirinktas investuotojas galėtų prisidėti prie valdymo jau 2026 metais. Kapitalo įliejimas realiai galėtų įvykti vėliau, kai bus įvykdytos sandorio sąlygos ir gauti būtini reguliuotojų sprendimai.

  • Valstybinio insulino krizė Ukrainoje: „INDAR“ traukiasi iš rinkos, o privatizavimas kelia klausimų

    Ukrainoje aštrėja diskusijos dėl valstybinės insulino gamybos ateities, kai strategine laikoma įmonė „INDAR“ praranda rinkos pozicijas, o jos finansiniai rodikliai silpsta. Insulinas yra gyvybiškai svarbus vaistas šimtams tūkstančių žmonių, todėl bet kokie tiekimo ir kainų svyravimai tiesiogiai paliečia pacientus bei sveikatos sistemą.

    Viešojoje erdvėje nurodoma, kad šalies gamintojų dalis per kelerius metus smarkiai sumažėjo, o rinkoje vis labiau dominuoja tarptautinės farmacijos bendrovės. Kritikai kelia klausimą, ar valstybė nepraranda svertų užtikrinti prieinamą kainą ir stabilų tiekimą, ypač karo ir logistikos rizikų fone.

    Skelbiama, kad Ukrainos insulino gamintojų dalis nuo 2019 metais fiksuotų 58 proc. iki 2025 metais smuko iki 18 proc. Tuo pat metu „INDAR“ siejama tik apie 6 proc. rinkos dalis, o didžiausią svorį įgauna užsienio gamintojai.

    Ypatingą dėmesį kelia ir kainodara: minima, kad „INDAR“ insulinas „Humodar“, kuris turėjo būti pigesnė alternatyva, kai kuriais atvejais kainuoja brangiau nei importuojami analogai. Tai kelia klausimų, kodėl valstybės kontroliuojamas gamintojas nebepajėgia išlaikyti konkurencinio pranašumo, kuriam ir buvo kuriamas.

    Viešai minima, kad įmonės pelnas per laikotarpį nuo 2022 metų iki 2025 metų sumažėjo kelis kartus. Tai sustiprina nuogąstavimus, kad „INDAR“ iš stabilaus vaistų tiekimo ramsčio pamažu virsta nuostolingu aktyvu, kurio ateitis gali būti sprendžiama ne sveikatos politikos, o turto perėmimo logika.

    Situaciją dar labiau komplikavo teisminiai ginčai dėl akcininkų teisių ir galimo pirmumo įsigyti valstybės dalį. Kritikai teigia, kad tai gali sudaryti prielaidas perimti kontrolę be atviro konkurso ir aiškios rinkos kainos, o tokie procesai strateginiams objektams paprastai vertinami kaip padidintos rizikos.

    Tekste taip pat minimi įtarimai dėl įmonės valdymo: nurodoma, kad vadovė pareigas eina daugelį metų, nors sutarties galiojimas, kaip teigiama, turėjo būti pasibaigęs anksčiau. Keliamas ir galimo interesų konflikto klausimas dėl sąsajų su privačiomis to paties sektoriaus bendrovėmis.

    Didžiausia problema, kurią akcentuoja kritikai, yra menkai matoma valstybės institucijų pozicija. Kai kalbama apie vaistus, nuo kurių priklauso kasdienė pacientų sveikata, visuomenė tikisi aiškaus atsakymo, ar įmonė bus restruktūrizuojama, stiprinama ir įpareigojama užtikrinti prieinamumą, ar vis dėlto ruošiama perleidimui privatiems investuotojams.

    Ekspertai pabrėžia, kad insulino tiekimo saugumas priklauso ne tik nuo gamybos pajėgumų, bet ir nuo viešųjų pirkimų politikos, kompensavimo mechanizmų, skaidrios akcininkų struktūros bei veiksmingos priežiūros. Jei „INDAR“ vaidmuo toliau mažės, Ukrainai gali tekti dar labiau remtis importu, o tai didina priklausomybę nuo išorinių tiekimo grandinių ir kainų svyravimų.