CP v2

Tag: Privatumo apsauga

  • Per 60 ir ieškote darbo? Šių detalių CV geriau nerodyti – jie gali pakenkti

    Per 60 ir ieškote darbo? Šių detalių CV geriau nerodyti – jie gali pakenkti

    Vyresniems nei 60 metų darbo ieškantiems žmonėms CV dažnai tampa pirmuoju filtru, kuriame lemia ne tik patirtis, bet ir pateiktos detalės. Nors diskriminacija dėl amžiaus yra draudžiama, praktikoje stereotipai vis dar gali daryti įtaką atrankai.

    Karjeros specialistai pabrėžia, kad CV viršuje iškart išryškintas amžius ar tiksli gimimo data retai padeda įvertinti kompetencijas. Kur kas efektyviau pirmiausia pateikti profesinę santrauką, svarbiausius gebėjimus ir rezultatą parodančius pasiekimus.

    Ką CV verta palikti už ribų

    Dažniausiai atrankai pakanka vardo, pavardės, telefono numerio, el. pašto ir, jei norite, gyvenamosios vietovės pavadinimo. Tikslus namų adresas, asmens kodas, šeiminė padėtis ar informacija apie vaikus nėra būtini, o pertekliniai duomenys tik didina privatumo riziką.

    Nuotrauka taip pat nėra privaloma, nebent jos aiškiai prašoma skelbime arba tai įprasta konkrečioje profesijoje. Kuo mažiau nereikalingos asmeninės informacijos, tuo daugiau dėmesio lieka jūsų kompetencijoms ir tam, ką galite duoti darbdaviui.

    Verta vengti ir sveikatos detalių, finansinių sunkumų ar asmeninių priežasčių, kodėl baigėte ankstesnį darbą. Tokia informacija darbdaviui nėra būtina sprendžiant apie tinkamumą pareigoms, o jautrūs duomenys gali būti neteisingai interpretuoti.

    Patirtis: atrinkite, o ne išvardykite

    Turint 35 ar 40 metų stažą, natūralu, kad pareigų ir darboviečių sąrašas gali būti ilgas. Vis dėlto CV nėra gyvenimo kronika, todėl dažniausiai pakanka išsamiau aprašyti paskutinius 10–15 metų, o ankstesnę patirtį pateikti sutrumpintai.

    Išimtis gali būti atvejai, kai senesnė patirtis tiesiogiai susijusi su konkrečia pozicija. Tokiu atveju verta išryškinti būtent tai, kas atitinka skelbimo reikalavimus, o ne detaliai aprašyti kiekvieną kadaise turėtą pareigybę.

    Vietoj bendrinių frazių apie ilgametę patirtį labiau veikia konkretūs pavyzdžiai. Pavyzdžiui, vietoj „daug metų dirbau prekyboje“ geriau aprašyti, kad mokėte naujus darbuotojus, dirbote su nuolatiniais klientais, savarankiškai planavote užsakymus ar sprendėte konfliktines situacijas.

    Įgūdžiai ir mokymasis šiandien

    Darbdaviai dažnai ieško ne tik patirties, bet ir ženklų, kad žmogus išlieka aktyvus profesiškai. Dėl to didesnę vertę turi naujausi kursai, sertifikatai, teisės aktuose numatytos kvalifikacijos ar šiuo metu naudojamų sistemų ir programų išmanymas.

    Ilgas pasenusių technologijų sąrašas gali sukurti klaidingą įspūdį, kad kandidatas nebeseka pokyčių. Geriau paminėti tas priemones, kurias naudojate dabar, ir nurodyti realų lygį, nes tai lengvai patikrinama pokalbio metu.

    Jei esate pensijoje, tai savaime nėra informacija, kuri turėtų būti pirmasis sakinys CV. Kur kas svarbiau aiškiai įvardyti, kiek laiko galite dirbti, kokiu grafiku, kokios jūsų stiprybės ir kokią vertę kuriate, o statusą aptarti tada, kai to prireikia.

    Gera praktika CV pradžioje pateikti trumpą profesinę santrauką, o visą dokumentą pritaikyti konkrečiam skelbimui. Dažniausiai pakanka vieno ar dviejų puslapių, aiškių antraščių, tvarkingo el. pašto adreso ir tik tokių teiginių, kuriuos galite pagrįsti pavyzdžiais.

  • Amžinas gyvenimas robote? QAIAx žada perkelti protą į humanoidus, bet kyla rimtų klausimų

    Amžinas gyvenimas robote? QAIAx žada perkelti protą į humanoidus, bet kyla rimtų klausimų

    JAV pristatytas QAIAx projektas žada tai, kas iki šiol skambėjo kaip mokslinė fantastika: sukurti žmogaus „skaitmeninį DNR“ profilį, kurį esą būtų galima perkelti į humanoidinius robotus ar holografinius avatarus. Idėja paprasta ir emocionaliai paveiki: artimieji galėtų bendrauti su mirusiojo skaitmenine versija, kuri atkartotų jo žinias, prisiminimus ir būdingus elgesio bruožus.

    Projektą viešai sieja organizacija Veterans First for America, o jo aprašymuose akcentuojama, kad tai kol kas yra vizija, kurią dar reikėtų nepriklausomai patikrinti. Mokslininkų bendruomenėje panašios iniciatyvos paprastai vertinamos atsargiai, nes žmogaus sąmonė nėra vien duomenų rinkinys, kurį būtų galima patikimai nukopijuoti iš sensorių signalų ar pokalbių istorijos.

    Kaip turėtų veikti „skaitmeninis DNR“

    Pagal QAIAx koncepciją dalyvis naudotų specialų kostiumą su 40 jutiklių. Jie registruotų judesius, organizmo reakcijas, gyvybinius rodiklius ir kitus elgsenos požymius, kurie vėliau būtų panaudoti skaitmeniniam profiliui sudaryti.

    Kūrėjų teigimu, toks profilis galėtų būti įkūnytas humanoidiniame robote arba pateiktas kaip holografinė reprezentacija. Tačiau dabartinės DI sistemos, net ir labai pažangios, dažniausiai sukuria tik įtikinamą imitaciją, o ne žmogaus tapatybės tęstinumą, todėl „tikro proto perkėlimas“ lieka nepatvirtinta prielaida.

    300 mikromiestų ir 90 proc. automatizacijos

    QAIAx Clinical Trial apima ir gerokai platesnį planą nei skaitmeninių asmenybių kūrimas. Projekte minimas 300 decentralizuotų mikromiestų tinklas, kurį esą būtų galima kurti federalinėse ir karinėse teritorijose JAV bei pasirinktose užsienio vietose, o ilgainiui toks tinklas teoriškai galėtų aptarnauti iki 1 000 000 gyventojų.

    Siūlomas vadinamasis 90/10 hibridinės darbo jėgos modelis, kai apie 90 proc. kasdienių operacijų atliktų DI sistemos ir automatizuotos mašinos, o žmonėms tektų 10 proc. priežiūros ir sprendimų. Robotams būtų priskiriamos vandentvarkos, žemės ūkio, energetikos ir infrastruktūros priežiūros užduotys, o žmonės turėtų įsikišti ten, kur reikalinga patirtis, moralinis vertinimas ar specifinė kompetencija.

    Kaina, teisės ir privatumo dilemos

    Projekto aprašymuose minima ir komercinės licencijos idėja skaitmeniniams profiliams, siūlant juos „išlaikyti“ šimtmečius. Nurodomos kainos prasideda maždaug nuo 280 000 eurų už 100 metų laikotarpį ir siekia apie 930 000 eurų už 500 metų, tačiau tokie pasiūlymai kelia klausimų dėl realaus techninio įgyvendinimo ir atsakomybės.

    Ne mažiau svarbūs ir teisiniai aspektai: kam priklausytų skaitmeninė tapatybė, kas valdytų duomenis po žmogaus mirties, kaip būtų užtikrintas sutikimas ir apsauga nuo piktnaudžiavimo. Kol kas QAIAx pateikiamas kaip ambicinga koncepcija, kuriai prireiktų ne tik technologinių proveržių, bet ir aiškios reguliavimo sistemos.

    Skelbiama, kad registracijos etapas turėtų prasidėti spalio mėnesį, o laukiančiųjų sąrašas veteranams atidarytas liepos mėnesį. Vis dėlto, kol nebus nepriklausomų tyrimų ir patikimų demonstracijų, pažadas apie amžiną gyvenimą kode išlieka daugiau rinkodaros šūkiu nei moksliškai pagrįstu planu.