Varšuvoje tęsiamos 13-metės Roksanos paieškos po jos dingimo prie Vyslos. Privatus detektyvas teigia esantis beveik įsitikinęs, kad mergaitė viena nuo Šventakryžio tilto nenulipo, o vėlesni pokyčiai socialinių tinklų paskyrose kelia papildomų klausimų.
Roksana dingo spalio 10 dieną, kai po susitikimo su pažįstamais Varšuvos bulvaruose turėjo grįžti namo. Paskutinio pokalbio metu ji tėvui sakė jau einanti atgal, tačiau namų taip ir nepasiekė.
Byloje dalyvaujantis privatus detektyvas Kamilis Sobkevičius tvirtina, kad svarbiausias atspirties taškas yra stebėjimo kamerų įrašai ir liudytojo informacija. Jie esą leidžia patvirtinti, kad mergaitė užlipo ant Šventakryžio tilto, tačiau vėliau jos pėdsakas nutrūksta.
Ką rodo kameros ir liudytojai?
Pasak detektyvo, įrašai fiksavo per mažai detalių, kad būtų galima tiksliai atkurti, kas įvyko toliau. Jis viešai vertina, kad tikimybė, jog Roksana tiltą paliko savarankiškai, yra nedidelė.
Kol kas keliamos dvi pagrindinės versijos: mergaitė galėjo būti išvežta automobiliu arba galėjo įvykti savižudybė. Nė viena versija nėra patvirtinta, o tyrimui svarbūs ir duomenys, galintys rodyti trečiųjų asmenų veiksmus po dingimo.
Įtartini pokyčiai socialiniuose tinkluose
Detektyvas teigia nustatęs, kad praėjus kelioms dienoms po dingimo buvo pašalintos Roksanos „Facebook“ ir „Instagram“ paskyros. Dar painesnė situacija, anot jo, susiklostė „TikTok“ platformoje: profilis liko, tačiau esą dingo patiktukai ir sekimų informacija.
Tokie pokyčiai, detektyvo vertinimu, gali reikšti bandymą apsunkinti kontaktų ir bendravimo rato nustatymą. Praktikoje socialinių tinklų pėdsakai yra vienas greičiausių būdų atsekti paskutinius nepilnamečių ryšius, tačiau duomenų prieiga dažniausiai priklauso nuo platformų, įrenginių ir teisėsaugos veiksmų.
„Tai panašu į pėdsakų trynimą“, – sakė detektyvas Kamilis Sobkevičius.
Kol kas nėra viešai patvirtinta, kas turėjo prisijungimus prie paskyrų ar galėjo pasinaudoti mergaitės telefonu bei el. paštu. Specialistai tokiais atvejais vertina ir paprastesnes versijas, pavyzdžiui, automatinį paskyrų valymą, prieigą per bendrus įrenginius ar tai, kad slaptažodžiai galėjo būti žinomi bendraamžiams.
Naujas pažinties pėdsakas ir rizikos aplinka
Detektyvas taip pat nurodo tiriantis aplinką, kurioje galėjo būti nepilnamečiai, ir galimus suaugusiųjų ryšius. Viena versijų siejama su asmeniu, kuris, detektyvo teigimu, galėjo prisistatyti daug jaunesniu, nei yra iš tikrųjų.
Pasak jo, tiriama ir informacija, kad šis asmuo galėjo nepilnamečiams parūpinti alkoholio, o taip pat minimas galimų psichoaktyvių medžiagų aspektas. Nei šios aplinkybės, nei tiesioginis ryšys su dingimu viešai nėra patvirtinti, tačiau tokios situacijos dažnai tampa svarbios vertinant, su kuo ir kokiomis sąlygomis bendravo vaikas.
Roksanos artimieji, anot detektyvo, analizavo ir mergaitės užrašus apie emocines būsenas bei konfliktus su bendraamžiais. Viešai taip pat minėta, kad ji serga epilepsija ir vartoja vaistus, o alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas gali daryti įtaką savijautai ir elgesiui.
Detektyvas kritikuoja ir vietovės stebėseną, teigdamas, kad Vyslos bulvaruose yra per daug prastai matomų zonų, o įrašų kokybė ne visada leidžia identifikuoti žmones ar judėjimo kryptis. Jo teigimu, artimiausiu metu planuojami veiksmai ir upėje, tačiau kol kas Roksanos likimas išlieka nežinomas.