CP v2

Tag: Privatus kapitalas

  • Berlyno fintech „bunch“ pritraukė 30,1 mln. eurų: žada automatizuoti Europos privačių rinkų procesus

    Berlyno fintech „bunch“ pritraukė 30,1 mln. eurų: žada automatizuoti Europos privačių rinkų procesus

    Berlyne įsikūrusi fintech bendrovė „bunch“ užbaigė 30,1 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Įmonė kuria nuo pradžios iki pabaigos veikiančią infrastruktūrą Europos privačioms rinkoms ir teigia, kad naujas kapitalas leis spartinti plėtrą bei didinti automatizaciją, įskaitant DI sprendimus.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas Portage, o prie jo prisidėjo Illuminate Financial, taip pat esami investuotojai Motive Partners, Cherry Ventures ir Fintech Collective. Pasak įmonės, tai vienas didžiausių jos žingsnių siekiant tapti platforma, kuri privačių fondų valdymo kasdienybę perkeltų iš skaičiuoklių ir el. pašto į vieningą skaitmeninę sistemą.

    Kas sprendžiama privačiose rinkose

    „bunch“ akcentuoja problemą, su kuria susiduria privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondų valdytojai: augant investuotojų skaičiui ir reguliaciniams reikalavimams, operaciniai procesai dažnai išlieka rankiniai. Praktikoje tai reiškia daug dokumentų, skirtingas šalių taisykles, daugybę atskirų šablonų ir pasikartojančias užduotis, kurios lėtina darbą ir didina klaidų riziką.

    Įmonės teigimu, jų platforma apima visą fondo gyvavimo ciklą: skaitmeninį investuotojų įvedimą, kapitalo kvietimus, fondo administravimą, apskaitą ir mokesčių ataskaitas. „bunch“ tvirtina, kad sistema geba apdoroti nestruktūruotus dokumentus, ištraukti reikalingus duomenis, juos suklasifikuoti ir išlaikyti atsekamumą iki pirminių šaltinių.

    „Privačios rinkos pereina į naują augimo etapą, tačiau jas palaikanti operacinė infrastruktūra nebespėja. Fondų valdytojai negali augti remdamiesi skaičiuoklių laikų sistema“, – sakė „bunch“ bendraįkūrėjas ir vadovas Enrico Ohnemüller.

    Kur bus skiriami 30,1 mln. eurų

    „bunch“ nurodo, kad investicijas planuoja panaudoti komercinei plėtrai Europoje, ypač Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Liuksemburge, kur susitelkę daug privačių fondų administravimo kompetencijų. Kartu numatyta plėtra į naujas geografijas, turto klases ir procesų sritis, kad platforma taptų universalesnė skirtingiems fondų modeliams.

    Produkto kryptis siejama su didesne automatizacija: kapitalo kvietimų, atitikties, išmokų ir ataskaitų ruošimo darbo eigų skaitmeninimu. Įmonė pabrėžia, kad kritiniuose procesuose išlaikoma žmogaus priežiūra, nes privačiose rinkose ypač svarbūs audituojamumas, kontrolė ir atsakomybės atsekamumas.

    Augimas ir konkurencinė aplinka

    „bunch“ įkurta 2021 metais, ją įsteigė Levent Altunel ir Enrico Ohnemüller. Bendrovė dirba keliose Europos finansų ekosistemoms svarbiose vietose, tarp jų Berlyne, Londone, Amsterdame ir Liuksemburge, o klientų portfelyje mini šeimos biurus, rizikos kapitalo fondus bei ankstyvos stadijos investuotojus.

    Įmonė teigia, kad šiuo metu platforma aptarnauja daugiau nei 150 fondų valdytojų ir daugiau nei 12 000 ribotos atsakomybės partnerių skirtingose Europos jurisdikcijose. Pasak „bunch“, 2025 metais metinės pasikartojančios pajamos augo 300 proc., o grynasis pajamų išlaikymas siekė 156 proc., kas rodo, jog klientai su laiku plečia naudojimą.

    Rinkos kontekste privatūs fondai susiduria su nuolat didėjančiais atskaitomybės reikalavimais ir spaudimu efektyvinti veiklą, ypač kai investuotojai tikisi greitesnių, tikslesnių ir labiau standartizuotų ataskaitų. Todėl infrastruktūros žaidėjų, kurie automatizuoja administravimą ir sumažina rankinį darbą, reikšmė auga, o naujos investicijos gali sustiprinti konkurenciją šioje nišoje.

  • „Invest Europe“ ataskaita: PE ir VC remiamos įmonės Europoje 2024 metais augino darbo vietas 4 proc.

    „Invest Europe“ ataskaita: PE ir VC remiamos įmonės Europoje 2024 metais augino darbo vietas 4 proc.

    Europos privataus kapitalo asociacija „Invest Europe“ paskelbė septintąją ataskaitos Private Equity at Work laidą, kurioje apžvelgia privataus kapitalo (PE) ir rizikos kapitalo (VC) investicijų poveikį užimtumui. Pagrindinė išvada – 2024 metais PE ir VC remiamos bendrovės Europoje toliau kūrė darbo vietas ir augo sparčiau nei bendra žemyno darbo rinka.

    Ataskaitoje nurodoma, kad 2024 metais tokios įmonės darbuotojų skaičių padidino 4 proc. Tai jau septinti metai iš eilės, kai fiksuojamas grynasis darbo vietų augimas, o per metus sukurta 295 312 naujų darbo vietų „į rankas“ atėmus netektis.

    „Kai pirmą kartą paskelbėme Private Equity at Work, mūsų tikslas buvo parodyti, kad privataus ir rizikos kapitalo remiamos įmonės darbo vietas kuria, o ne naikina“, – sakė „Invest Europe“ vadovas Ericas de Montgolfier.

    Pasak jo, naujausi duomenys taip pat atskleidžia platesnį sektoriaus vaidmenį – paramą žmonėms ir bendruomenėms bei įgūdžių ugdymą, kuris reikalingas inovatyvesnei, konkurencingesnei ir tvaresnei Europai. Tai svarbu ir viešoms diskusijoms, kuriose investicijos kartais siejamos su darbuotojų mažinimu po įsigijimų.

    Regioninis vaizdas rodo augimą visoje Europoje, tačiau tempai skyrėsi. Šiaurės šalyse užimtumas didėjo 2,3 proc., o Vidurio ir Rytų Europoje – 5,6 proc., tad šis regionas išsiskyrė greičiausiu augimu.

    Atskiri rinkų šuoliai buvo dar ryškesni: Belgijoje užimtumas augo 11,9 proc., Bulgarijoje – 11,6 proc., Lenkijoje – 11,1 proc., Austrijoje – 10,7 proc., Graikijoje – 9,7 proc. Tokie skirtumai paprastai siejami su investicijų ciklais, skirtinga sandorių struktūra ir tuo, kiek aktyviai finansuojamas įmonių plėtros etapas.

    Iki 2024 metų pabaigos PE ir VC remiamos įmonės Europoje iš viso samdė 11,4 mln. žmonių. „Invest Europe“ vertinimu, tai sudaro apie 5 proc. visos Europos darbo jėgos, kuri ataskaitoje skaičiuojama 244 mln. žmonių.

    Didžiausia koncentracija fiksuota stambiausiose rinkose: Prancūzijoje dirbo daugiau kaip 3 mln. darbuotojų, Jungtinėje Karalystėje – 2,38 mln., Vokietijoje – 1,45 mln. Tai rodo, kad nors investicijų poveikis jaučiamas plačiai, didžiausi absoliutūs skaičiai išlieka ten, kur didžiausios ekonomikos ir giliausios kapitalo rinkos.

    Ataskaita išskiria ir sektorius, kuriuose samdymas augo sparčiau nei bendras 4 proc. vidurkis. Tarp jų – informacinės ir ryšių technologijos, energetika ir aplinka, taip pat finansinė ir draudimo veikla, kur investicijos dažnai sutampa su skaitmeninimo ir produktyvumo didinimo projektais.

    Ryškiausi skirtumai matomi pagal investavimo etapą. Rizikos kapitalo stadijos įmonės 2024 metais darbuotojų skaičių didino 8,7 proc., augimo stadijos bendrovės – 4 proc., o išpirkimo sandorių portfelio įmonės – 3,8 proc.

    „Invest Europe“ duomenys taip pat meta iššūkį prielaidai, kad po investicijų nuosavybės pasikeitimas automatiškai reiškia atleidimus. Ataskaitoje teigiama, kad pirmaisiais nuosavybės metais darbo vietų kūrimo rodiklis siekė 35 proc., nes įmonėms reikia papildomų žmonių plėtrai, naujoms rinkoms ir strategijos įgyvendinimui.

    Nors vėlesniais metais augimas, kaip įprasta, lėtėja, jis išlieka teigiamas. Penktaisiais nuosavybės metais vis dar fiksuotas 10 proc. užimtumo padidėjimas, o tai rodo, kad investicijų efektas dažnai tęsiasi ilgiau nei vienerių metų restruktūrizavimo ar plėtros ciklas.

  • „Anthropic“ su „Goldman Sachs“ ir „Blackstone“ kuria 1,4 mlrd. eurų DI įmonę: taikosi į PE valdomas

    „Anthropic“ su „Goldman Sachs“ ir „Blackstone“ kuria 1,4 mlrd. eurų DI įmonę: taikosi į PE valdomas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ paskelbė pradedanti bendrą projektą su investicijų milžinais „Goldman Sachs“ ir „Blackstone“, taip pat privataus kapitalo fondu „Hellman & Friedman“. Planuojama sukurti maždaug 1,4 mlrd. eurų dydžio verslą, kurio tikslas – paspartinti DI diegimą šimtuose įmonių.

    Naujoji struktūra, kuri dar neturi viešai paskelbto pavadinimo, orientuosis į privataus kapitalo fondų valdomas bendroves. Pirmiausia DI sprendimai būtų diegiami pačių partnerių portfelio įmonėse, o vėliau siūlomi platesnei vidutinio dydžio įmonių rinkai.

    Projekte numatyta tiesiogiai įmonėse diegti „Anthropic“ modelį „Claude“ ir praktinę inžinierių komandą, kuri perprojektuotų procesus bei darbo eigas. Kitaip tariant, akcentuojamas ne vien programinės įrangos pardavimas, o DI integravimas į kasdienes operacijas, nuo dokumentų srautų iki klientų aptarnavimo ar analitikos.

    „Rinkoje labai trūksta žmonių, kurie moka šiuos įrankius pritaikyti versle ir iš esmės pakeisti veiklos modelį“, – sakė „Goldman Sachs“ turto ir turto valdymo padalinio vadovas Marcas Nachmannas.

    Partneriai pabrėžia, kad vien modelio įsigijimas dažnai neduoda apčiuopiamo efekto, jei nekeičiami procesai, duomenų tvarkymas ir darbuotojų atsakomybės. Dėl to naujasis verslas planuoja „įsiūti“ DI į pagrindines funkcijas, kad rezultatas būtų matuojamas kaštų mažėjimu, greitesniais sprendimais ir geresniu klientų aptarnavimu.

    Toks modelis atliepia vis garsiau įvardijamą DI bumo problemą: įmonės nori automatizuoti, tačiau susiduria su įgyvendinimo butelio kakleliu. Trūksta tiek DI architektų, tiek duomenų inžinierių, tiek žmonių, gebančių sujungti technologiją su konkrečia veikla, pavyzdžiui, gamyba, sveikatos priežiūra ar finansinėmis paslaugomis.

    Projektas taip pat rodo aštrėjančią konkurenciją dėl įmonių segmento, kuriame kovoja keli DI kūrėjai, įskaitant „OpenAI“. Įmonėms vis svarbiau ne tik modelio galimybės, bet ir saugumas, duomenų kontrolė, integracija su esamomis sistemomis bei aiškus atsiperkamumas.

    Privataus kapitalo fondų valdomos įmonės šioje situacijoje tampa patraukliu taikiniu, nes jos dažnai turi aiškius efektyvumo tikslus ir spaudimą greitai didinti vertę. Planuojama, kad pradinis dėmesys bus skiriamas tokiems sektoriams kaip sveikatos priežiūra, gamyba, finansinės paslaugos, mažmena ir nekilnojamasis turtas.

    Rinkos stebėtojai tai vertina kaip bandymą sujungti DI technologiją su kapitalu ir prieiga prie didelio skaičiaus realių verslų, kuriuose galima greitai išbandyti ir pritaikyti sprendimus. Jei modelis pasiteisins, tokios partnerystės gali tapti viena svarbiausių krypčių, kaip DI iš eksperimentų pereina į masinį, apčiuopiamą verslo produktyvumą.