CP v2

Tag: Priverstinis darbas

  • Trumpo smūgis pasaulinei prekybai: nauji JAV muitai dėl priverstinio darbo palies ir ES

    Trumpo smūgis pasaulinei prekybai: nauji JAV muitai dėl priverstinio darbo palies ir ES

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie naujus muitus dešimtims prekybos partnerių, motyvuodamas esą nepakankamomis pastangomis užkardyti priverstinį darbą tiekimo grandinėse. Nauji tarifai, sieksiantys 10–12,5 proc., įsigalioja penktadienį ir pakeis anksčiau taikytą visuotinį 10 proc. tarifą.

    Sprendimas apima apie 60 ekonominių partnerių, įskaitant Europos Sąjungą kaip vieną vienetą, todėl faktiškai paveiktų šalių skaičius yra didesnis. Vašingtonas teigia, kad priemonės orientuotos į didžiąją dalį JAV importo ir gali turėti apčiuopiamą įtaką kainoms bei tiekimui pasauliniu mastu.

    Kaip veiks naujie tarifai

    Pagal paskelbtą schemą valstybėms, kurios yra įvedusios priverstinio darbo produktų importo draudimą arba įsipareigojusios tai padaryti, numatomas 10 proc. tarifas. Tarp tokių įvardijamos Kanada, Europos Sąjunga, Indija ir Jungtinė Karalystė.

    Kai kurioms kitoms šalims taikomas aukštesnis, 12,5 proc. tarifas, tarp jų minimos Kinija, Japonija ir Pietų Korėja. Kartu nurodoma, kad dalis prekių nuo muitų atleidžiamos, įskaitant naftą, dujas, trąšas ir prekes, patenkančias į Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo apimtį.

    Kodėl pasirinktas kitas teisinis kelias

    Šis sprendimas priimtas po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas 2026 metų vasarį apribojo administracijos galimybes taikyti tarifus remiantis 1977 metų Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių aktu. Dėl to daliai importuotojų teko grąžinti anksčiau sumokėtas sumas.

    Vėliau tarifai buvo perkelti į kitą teisinį pagrindą, tačiau tokios priemonės trukmė yra ribota, todėl šią savaitę paskelbtas naujas paketas. Šį kartą muitai nustatyti pagal 1974 metų Prekybos akto 301 skirsnį, suteikiantį prezidentui daugiau galimybių taikyti sankcijas dėl, JAV vertinimu, nesąžiningos prekybos praktikos.

    „Jungtinės Valstijos beveik šimtmetį taiko priverstinio darbo importo draudimą ir griežtai jį įgyvendina; atėjo metas tą patį daryti ir mūsų prekybos partneriams“, – sakė JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras.

    Reakcijos: grasinimai atsakomaisiais veiksmais ir atsargi ES laikysena

    Sprendimas sulaukė kritikos kai kuriose šalyse, kurios teigia, kad priverstinio darbo tema naudojama kaip prekybinio spaudimo priemonė. Pavyzdžiui, Brazilija, kuriai priskirtas 12,5 proc. tarifas, pareiškė svarstanti atsakomuosius muitus JAV prekėms.

    Europos Sąjunga reagavo santūriau ir pabrėžė, kad naujausios JAV priemonės dera su ankstesniais ES ir JAV tarifų įsipareigojimais. Europos Komisijos atstovas taip pat signalizavo, kad tikimasi tęsti derybas dėl papildomų išimčių ir glaudesnio bendradarbiavimo.

    Priverstinis darbas tarptautinėje teisėje apibrėžiamas kaip darbas ar paslauga, atliekami grasinant bausme ir be savanoriško asmens sutikimo. Tarptautinės darbo organizacijos vertinimu, 2021 metais bet kurią dieną pasaulyje priverstiniame darbe buvo apie 27,6 mln. žmonių, o tai stiprina politinį spaudimą griežtinti importo kontrolę ir įmonių pareigas tikrinti tiekimo grandines.

    Ekspertai pažymi, kad tarifai dėl priverstinio darbo rizikų tampa platesnės tendencijos dalimi: Vakarų šalys vis dažniau sieja prekybos politiką su žmogaus teisių standartais ir tiekimo grandinių skaidrumu. Verslui tai reiškia augančią pareigą dokumentuoti kilmę, atlikti patikras ir įrodyti, kad produkcija pagaminta nepažeidžiant darbo teisių.

  • Europos Komisija rengiasi nusileisti JAV tarifams: svarbu neperžengti 15 proc. ribos

    Europos Komisija rengiasi nusileisti JAV tarifams: svarbu neperžengti 15 proc. ribos

    Europos Sąjunga ruošiasi priimti naujus Jungtinių Valstijų tarifus, kuriuos Vašingtonas artimiausiomis dienomis ketina taikyti dėl įtarimų, susijusių su priverstiniu darbu pasaulinėse tiekimo grandinėse. Europos Komisija pabrėžia, kad kritinis kriterijus yra 15 proc. riba, įtvirtinta 2025 metų liepą pasiektame ES ir JAV prekybos susitarime.

    Komisijos teigimu, nors Briuselis su tokių priemonių motyvais nesutinka, šiuo metu prioritetas yra užtikrinti susitarimo laikymąsi ir apsaugoti bendroves nuo staigių ir nenuspėjamų prekybos sąlygų pokyčių. ES pareigūnai atidžiai seka, kokio dydžio galutiniai muitai bus įtvirtinti ir kaip jie bus taikomi konkrečioms prekių grupėms.

    „Mes nesutinkame su išvadomis dėl priverstinio darbo ir tai aiškiai pasakėme JAV partneriams“, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.

    „Tačiau pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad susitarimas būtų gerbiamas, o mūsų įmonės gautų stabilumą ir nuspėjamumą“, – pridūrė jis.

    Kas keičiasi JAV tarifų režime

    Dabartinis JAV tarifų režimas, taikomas prekybos partneriams, baigia galioti penktadienį, o JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris nurodė, kad naujų priemonių įgyvendinimas yra neišvengiamas. Šios priemonės siejamos su JAV atliekamu vertinimu, ar prekybos partneriai pakankamai kovoja su priverstiniu darbu pagamintų prekių patekimu į rinką.

    ES ir JAV susitarimas numato, kad JAV muitai Europos Sąjungos prekėms neturėtų viršyti 15 proc. lubų. Europos Komisija akcentuoja, kad būtent šios ribos laikymasis leistų išvengti plataus masto eskalacijos ir išsaugoti bent minimalų planavimo aiškumą eksportuotojams.

    JAV šiemet jau buvo įvedusi papildomus muitus prekybos partneriams po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuris ankstesnius 2025 metų tarifus pripažino neteisėtais. Pridėjus juos prie įprastų taikomų muitų, vidutinė našta ES prekėms, kaip nurodoma, yra priartėjusi prie 15 proc. ribos.

    Priverstinio darbo tema – ir ES darbotvarkėje

    Europos Komisija pabrėžia, kad Europos Sąjungoje jau galioja griežtas reguliavimas, nukreiptas prieš priverstiniu darbu pagamintas prekes, ir kad tokiais argumentais grindžiami tarifai, Briuselio vertinimu, nėra pagrįsti. Komisija yra viešai sakiusi, jog muitai dėl šių priežasčių būtų nepateisinami, tačiau dabar signalizuoja pragmatišką laikyseną, orientuotą į susitarimo ribų išsaugojimą.

    Situaciją komplikuoja ir platesnė JAV prekybos politikos kryptis. Pastarosiomis savaitėmis skambėjo ir grasinimai ateityje itin smarkiai didinti muitus kai kurioms importo kategorijoms, įskaitant generinius vaistus, nors Europos Komisija nurodo, kad pagal ES ir JAV susitarimą tam tikros vaistų grupės turėtų būti išimtos iš papildomų tarifų taikymo.

    Artimiausiu metu ES institucijoms svarbiausia bus įvertinti, ar naujos JAV priemonės iš tiesų tilps į 15 proc. rėmus, ir kokią įtaką jos turės atskiroms pramonės šakoms. Verslui tai reikš ne tik galimus kaštų pokyčius, bet ir didesnį spaudimą užtikrinti tiekimo grandinių skaidrumą, ypač ten, kur rizika dėl priverstinio darbo tarptautinėje prekyboje laikoma didesne.

  • Prekyba žmonėmis Lietuvoje: pagrindiniai išnaudojimo ženklai ir aiškūs žingsniai, kur kreiptis

    Prekyba žmonėmis yra vienas sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų ir nusikaltimų, galintis vykti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dažniausiai žmogus išnaudojamas pasinaudojant jo pažeidžiamumu, apgaule, skola, grasinimais ar fizine prievarta, o tikslas būna pelnas iš kito žmogaus.

    Šis nusikaltimas gali apimti priverstinį darbą, seksualinį išnaudojimą, priverstinį elgetavimą, nusikalstamą veiklą ar kitokį nuolatinį žmogaus kontrolės ir priklausomybės sukūrimą. Svarbu suprasti, kad aukomis gali tapti bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar socialinės padėties.

    Kaip atpažinti galimą išnaudojimą?

    Prekyba žmonėmis neretai prasideda nuo pažadų apie gerai apmokamą darbą, apmokėtą apgyvendinimą ar greitą įdarbinimą be aiškios sutarties. Rizika didėja, kai siūlomas darbas neaiškus, reikalaujama skubėti, o į klausimus apie sąlygas atsakinėjama vengiant konkretybių.

    Įtarimą turėtų kelti situacijos, kai žmogus neturi galimybės laisvai disponuoti savo dokumentais ar telefonu, yra lydimas ir kontroliuojamas, jam ribojamas judėjimas ar kontaktai su artimaisiais. Taip pat pavojingas signalas, jei žmogus bijo kalbėti, atrodo įbaugintas, negali pasakyti, kur gyvena, arba nežino, kam ir kiek „skolingas“.

    Dažnas požymis yra darbas labai ilgomis valandomis be poilsio, nesumokamas atlygis arba nuolat žadama „sumokėti vėliau“. Kartais išnaudojimas slepiamas formaliais susitarimais, tačiau realybėje žmogui neleidžiama išeiti iš darbo, keisti gyvenamosios vietos ar laisvai priimti sprendimų.

    Ką daryti įtarus prekybą žmonėmis?

    Jei kyla įtarimų, svarbiausia nebandyti situacijos spręsti vieniems, ypač jei matote galimą grėsmę sau ar kitam asmeniui. Pirmiausia vertinkite saugumą, o informaciją perduokite atsakingoms tarnyboms, kurios gali reaguoti nedelsiant.

    Jei žmogui gresia pavojus ar reikia skubios pagalbos, skambinkite numeriu 112. Pranešdami stenkitės kuo tiksliau nurodyti vietą, situacijos aplinkybes, galimus asmenų aprašymus ir tai, kodėl įtariate išnaudojimą.

    Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje?

    Pagalbos galima kreiptis net ir tuo atveju, jei nesate tikri, ar tai tikrai prekyba žmonėmis. Konsultacijos padeda įvertinti riziką, aptarti saugius veiksmus, o nukentėjusiesiems gali būti suteikta psichologinė, socialinė ir teisinė pagalba.

    Jei įtariate prekybos žmonėmis atvejį ar patys nukentėjote, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112. Dėl psichologinės, socialinės pagalbos ar teisinės konsultacijos galima kreiptis į Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis pagalbos liniją telefonu +370 800 91119, o už Lietuvos Respublikos ribų telefonu +370 616 91119.

    Prekyba žmonėmis dažnai vyksta nepastebimai, todėl informuotumas ir neabejingumas yra esminiai. Vienas tikslus pranešimas gali padėti laiku sustabdyti išnaudojimą ir apsaugoti žmogų nuo tolesnės žalos.

  • „BYD“ gamykla Vengrijoje atsidūrė ES akiratyje: tyrėjai kalba apie 12 valandų pamainas

    „BYD“ gamykla Vengrijoje atsidūrė ES akiratyje: tyrėjai kalba apie 12 valandų pamainas

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ atsidūrė Europos Sąjungos institucijų dėmesio centre po pranešimų apie galimus darbo teisės pažeidimus statant gamyklą Vengrijoje. Įtarimus viešai iškėlė nevyriausybinė organizacija China Labor Watch, o klausimas pasiekė ir Europos Komisiją.

    Organizacijos teigimu, dalis rangovų esą taikė praktiką, kai darbuotojai dirbo septynias dienas per savaitę, o pamainos galėjo viršyti 12 valandų. Taip pat kelti klausimai dėl sutarčių, atlygio sulaikymo ir su įdarbinimu susijusių mokesčių, kurie, pasak tyrėjų, galėjo riboti darbuotojų galimybes laisvai nutraukti darbą.

    Kas minima tyrime?

    China Labor Watch nurodo apklaususi 50 darbuotojų ir kelis kartus apsilankiusi statybų aikštelėje, o surinktą medžiagą perdavė ES atstovams. Po to keli Europos Parlamento nariai kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami įvertinti situaciją ir galimą ES teisės pažeidimų riziką.

    Vengrijos greitosios medicinos pagalbos tarnyba nurodė, kad nuo vasario 1 dienos į gamyklos statybvietę buvo kviesta 12 kartų, fiksuota viena mirtis. Tyrėjai taip pat kėlė klausimą, ar visi darbuotojai turėjo tinkamus leidimus dirbti ir su tuo susijusią sveikatos draudimo apsaugą.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Ši istorija išryškėjo tuo metu, kai ES siekia didinti elektromobilių gamybą Bendrijos viduje, o Vengrija tapo viena pagrindinių Kinijos automobilių pramonės investicijų krypčių Europoje. Tokios investicijos žada darbo vietas ir technologijų perkėlimą, tačiau kartu didina spaudimą užtikrinti, kad veikla atitiktų darbo teisės ir žmogaus teisių standartus.

    „BYD“ pastaraisiais metais sparčiai augino pardavimus Europoje, o pramonės statistikoje fiksuojamas ženklaus registracijų šuolio efektas. Tai didina ir politinį jautrumą: ES vis dažniau reikalauja, kad tiekimo grandinės ir rangovų praktikos būtų skaidrios, o darbas nebūtų paremtas priverstinio darbo požymiais.

    Gamyklos planai ir ankstesnis fonas

    Gamyklos projektas Vengrijoje siejamas su ambicingais gamybos pajėgumais, kurie ilgainiui galėtų siekti šimtus tūkstančių automobilių per metus, nors tikslus įsibėgėjimo grafikas viešai įvardijamas nevienareikšmiškai. Vietos žiniasklaidoje jau buvo pasirodę pranešimų apie bandomosios gamybos startą.

    Tyrime taip pat minimas rangovas, siejamas su įmone, kuri anksčiau figūravo su darbo sąlygomis susijusiuose skandaluose už Europos ribų. Šis kontekstas stiprina ES institucijų norą įvertinti ne tik vieną statybvietę, bet ir rangovų grandinę bei kontrolės mechanizmus.

    „BYD“ ir tyrime minimi rangovai į paklausimus viešai neatsakė. Vengrijos atsakinga institucija, prižiūrinti užsieniečių įdarbinimo ir buvimo klausimus, nurodė atlikusi veiksmus savo kompetencijos ribose ir pradėjusi vertinimus pagal gautą medžiagą.