Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vėžys yra ne tik individuali diagnozė, bet ir plačiai visuomenę paliečianti problema. Organizacijos vertinimu, su onkologinėmis ligomis per gyvenimą vienaip ar kitaip susidurs iki 92 proc. žmonių, net jei patys niekada netaps pacientais.
Šis skaičius dažnai suprantamas klaidingai: jis nereiškia, kad 92 proc. gyventojų būtinai susirgs. PSO akcentuoja platesnį poveikį, kai liga paliečia šeimos narius, artimuosius, draugus ar slaugančius žmones, kurių kasdienybė, emocinė būsena ir finansai neretai pasikeičia ilgam.
Ekspertai primena, kad individuali rizika susirgti išlieka gerokai mažesnė. Pagal tarptautinius skaičiavimus maždaug vienam iš penkių žmonių per gyvenimą gali būti nustatyta onkologinė liga, o rizika priklauso nuo amžiaus, lyties, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių.
Iki 2050 metų laukia šuolis
PSO prognozuoja, kad jei dabartinės tendencijos nesikeis, iki 2050 metais pasaulyje naujų vėžio atvejų skaičius gali išaugti iki beveik 35 milijonų per metus. Augimą labiausiai lemia visuomenės senėjimas, gyventojų skaičiaus didėjimas ir kai kurių rizikos veiksnių paplitimas.
Toks šuolis reiškia spaudimą sveikatos sistemoms: reikės daugiau diagnostikos pajėgumų, gydytojų, slaugytojų, radioterapijos įrangos, vaistų kompensavimo sprendimų ir reabilitacijos paslaugų. Ne mažiau svarbus tampa ir psichologinis palaikymas pacientams bei jų artimiesiems.
Nelygybė tarp šalių išlieka
PSO pabrėžia, kad galimybės laiku aptikti ir gydyti vėžį pasaulyje pasiskirsčiusios netolygiai. Aukštesnių pajamų šalyse dažniau prieinami patikros tyrimai, modernūs vaistai ir radioterapija, o mažesnių pajamų regionuose diagnozė dažnai nustatoma per vėlai.
Dėl to išgyvenamumas gali smarkiai skirtis ne tik pagal vėžio rūšį, bet ir pagal gyvenamąją vietą. PSO ragina valstybes stiprinti ankstyvos diagnostikos programas ir užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos ne tik didžiuosiuose miestuose.
Ką realiai galime padaryti?
Specialistai akcentuoja, kad daliai onkologinių ligų rizikos veiksnių galima daryti tiesioginę įtaką. Svarbiausi žingsniai siejami su rūkymo atsisakymu, alkoholio vartojimo ribojimu, sveika mityba, fiziniu aktyvumu ir kūno svorio kontrole.
Didelę reikšmę turi ir ankstyvas nustatymas, nes daugeliu atvejų gydymas būna efektyviausias ligą aptikus pradinėse stadijose. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, dalyvavimas patikros programose ir dėmesys nerimą keliantiems simptomams gali pagerinti prognozes.
PSO taip pat pabrėžia, kad vėžio valdymas neturi apsiriboti vien gydymu. Kompleksinė onkologinė priežiūra apima reabilitaciją, skausmo kontrolę, paliatyviąją pagalbą ir paramą šeimoms, nes liga dažnai tampa ilgalaikiu visos aplinkos išbandymu.
