Daugelis vyrų profilaktinius vizitus pas gydytoją atideda iki paskutinės minutės, o tai dažnai reiškia, kad liga nustatoma jau pažengusi. Medikai pabrėžia, kad reguliarūs patikrinimai ir keli paprasti įpročiai gali reikšmingai sumažinti ankstyvos mirties riziką.
Ypač svarbu periodiškai stebėti kūno svorį, kraujospūdį, cholesterolį ir gliukozės kiekį kraujyje. Šie rodikliai leidžia anksti pastebėti didėjančią širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto ir kitų lėtinių būklių riziką, kai dar galima daug ką pakeisti gyvenimo būdu.
Kas labiausiai trumpina gyvenimą?
Širdies ir kraujagyslių ligos daugelyje Europos šalių išlieka viena pagrindinių vyrų mirties priežasčių, o rizika ypač išauga su amžiumi. Pavojus tas, kad aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolis dažnai ilgai nesukelia jokių simptomų.
Didžiausi kasdieniai rizikos veiksniai dažniausiai susiję su rūkymu, žalingu alkoholio vartojimu ir nuolat padidėjusiu kraujospūdžiu. Prie jų prisideda mažas fizinis aktyvumas, prastas miegas ir pilvinis nutukimas, kuris tiesiogiai siejamas su metaboliniu sindromu.
„Kai savijauta gera, lengva patikėti, kad problemos nėra, bet būtent tada profilaktika duoda didžiausią naudą“, – sako gydytojai.
Kada verta tikrintis dėl vėžio?
Vėžiniai susirgimai yra dar viena svarbi ankstyvos mirties priežastis, o jų klasta ta, kad pradžioje simptomų gali nebūti. Dėl to gydytojai akcentuoja ankstyvos patikros reikšmę, ypač kai šeimoje būta onkologinių ligų.
Dažnai rekomenduojama kolorektalinio vėžio patikra nuo 45 metų, o prostatos patikros klausimą verta aptarti individualiai, atsižvelgiant į amžių ir rizikos veiksnius. Rūkantiems ar ilgai rūkiusiems vyrams gydytojai primena didesnę plaučių ligų riziką ir būtinybę kalbėtis apie tikslingus tyrimus.
Ne mažiau svarbi ir odos kontrolė: apgamų pokyčiai, naujos dėmės ar negyjančios žaizdelės turėtų būti įvertintos dermatologo. Vyrams melanoma neretai nustatoma vėliau, nes profilaktiniai vizitai ir kasdienė apsauga nuo saulės vis dar ignoruojami.
Keturi įpročiai, kurie veikia
Pirmasis įprotis yra reguliarūs profilaktiniai patikrinimai ir namuose atliekama bazinė savikontrolė, pavyzdžiui, kraujospūdžio matavimas. Tai padeda laiku pastebėti nukrypimus ir aptarti veiksmų planą su šeimos gydytoju, kol neprireikė skubios pagalbos.
Antrasis įprotis yra rūkymo atsisakymas ir saikingas požiūris į alkoholį, nes šie veiksniai susiję su širdies, kepenų, onkologinių ligų ir traumų rizika. Net ir po daugelio metų įpročių keitimas gali duoti apčiuopiamą naudą, ypač kraujospūdžiui ir kvėpavimo sistemai.
Trečiasis įprotis yra mityba, orientuota į daržoves, ankštines kultūras, žuvį, neskaldytus grūdus ir mažesnį cukraus bei itin perdirbtų produktų kiekį. Tokie principai dažnai siejami su geresniais širdies rodikliais ir mažesne uždegiminių procesų rizika.
Ketvirtasis įprotis yra judėjimas ir jėgos pratimai, ypač vidutiniame ir vyresniame amžiuje. Raumenų masės palaikymas padeda stabilizuoti gliukozės apykaitą, saugo sąnarius, gerina laikyseną ir mažina kritimų riziką, o kartu teigiamai veikia nuotaiką.
Prie šių keturių kertinių įpročių medikai vis dažniau prideda ir miego kokybę bei psichikos sveikatą. Nuolatinis stresas, depresija ir miego trūkumas siejami su silpnesniu imunitetu, didesne širdies ligų rizika ir prastesniais kasdieniais sprendimais, todėl pagalbos paieška laikoma stiprybės, o ne silpnumo ženklu.