Tag: Progimnazijos

  • Vilnius žengia dar vieną istorinės atminties žingsnį: Taikos progimnazijai siūlomas Leonido Donskio vardas

    Vilnius žengia dar vieną istorinės atminties žingsnį: Taikos progimnazijai siūlomas Leonido Donskio vardas

    Vilniaus Taikos progimnazijos bendruomenė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su iniciatyva mokyklą pervadinti Leonido Donskio progimnazija. Taip siekiama įamžinti 2016 metais mirusio filosofo, visuomenininko ir žmogaus teisių gynėjo Leonido Donskio atminimą.

    Pasak savivaldybės, pavadinimo keitimas būtų siejamas ne tik su simboliniu įamžinimu, bet ir su mokyklos krypties stiprinimu. Mokyklos bendruomenė akcentuoja humanistinio ugdymo idėjas, pilietiškumą ir kritinį mąstymą kaip prioritetus, kuriuos esą aiškiai įkūnijo L. Donskio vieša laikysena ir tekstai.

    „Nėra kitos tokios pastarojo laiko asmenybės Lietuvoje, kurios minties gylis veiktų kaip vaistas. Jo tekstai dabar labai reikalingi apsidairius aplinkui“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Taikos progimnazija veikia Justiniškėse ir buvo įsteigta 2001 metais reorganizavus Mykolo Biržiškos gimnaziją. Mokykloje mokosi 1–8 klasių mokiniai, o iki šiol jos tapatybė buvo siejama su nuostata gyventi taikoje su savimi, kitu žmogumi ir pasauliu.

    Mokyklos vadovybė nurodo, kad baigiantis strateginiam laikotarpiui bendruomenė jaučia „išaugusi“ esamą pavadinimą ir ieško aiškesnės vertybinės ašies. Kartu pabrėžiama ir istorinės atminties aspektas: sovietmečiu „taikos“ sąvoka buvo plačiai naudota propagandoje, todėl pavadinimo keitimas kai kam simboliškai siejasi ir su desovietizacijos logika.

    „Norime kurti humanitarinę kryptį turinčią mokyklą su gilesniu turiniu ir aiškia vertybine ašimi. Siekiame, kad mūsų mokykloje augtų tolerantiškas, komunikuojantis, kritiškai mąstantis ir dialogą gebantis kurti žmogus“, – teigė progimnazijos direktorė Vaida Abramonienė.

    L. Donskis buvo vienas plačiausiai tarptautinėje erdvėje žinomų Lietuvos filosofų ir akademikų, aktyviai pasisakęs demokratijos, pilietinių laisvių ir tolerancijos temomis. Jis taip pat ėjo europarlamentaro pareigas, o jo viešosios eseistikos ir politinės minties darbai dažnai cituojami diskusijose apie nacionalizmą, žmogaus teises ir demokratinių institucijų atsparumą.

    Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija iniciatyvai jau pritarė. Galutinis sprendimas dėl progimnazijos pavadinimo būtų priimamas Vilniaus miesto taryboje, numatant balsavimą vasaros pabaigoje.

  • Perkūnkiemyje kyla nauja progimnazija: kapsulė ateities kartoms ir 612 vietų mokykla su baseinu

    Vilniaus Perkūnkiemio rajone pažymėta naujos progimnazijos statybų pradžia – įkasta laiko kapsulė ateities kartoms. Pavilnionių gatvėje 25 planuojama pastatyti keturių aukštų mokyklą, kurioje galės mokytis apie 612 mokinių.

    Projektas numato 22 klases, o mokyklos bendruomenę turėtų sudaryti maždaug 65 pedagogai. Sklypo plotas siekia 1,48 hektaro, o sprendiniai orientuoti į šiuolaikinę ugdymo aplinką ir aktyvų laisvalaikį.

    Mokykla, kurios laukė rajonas

    Perkūnkiemis – vienas sparčiausiai augusių Vilniaus gyvenamųjų rajonų, todėl mokyklos poreikis čia ilgą laiką buvo viena aktualiausių vietos bendruomenės temų. Savivaldybė pabrėžia, kad mokykla arčiau namų mažina kasdienes keliones ir apkrovą aplinkinėms gatvėms.

    „Šios progimnazijos vietos bendruomenė laukė jau seniai – mokykla šalia namų iš tiesų pagerina visos šeimos gyvenimo kokybę“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės atstovų, projektas siejamas ir su 15 minučių miesto kryptimi, kai pagrindinės paslaugos gyventojams pasiekiamos greitai be automobilio. Tokia logika vis dažniau taikoma planuojant naują viešąją infrastruktūrą sostinėje.

    Atriumas, stogo erdvės ir baseinas

    Progimnazijoje suplanuotas per visą pastato aukštį kylantis atriumas, kuris turėtų suteikti daugiau natūralios šviesos ir atvirumo. Vidinis kiemas numatomas kaip bendras mokyklos centras susitikimams, pertraukoms ir veikloms lauke.

    Numatyta, kad mokiniai iš antrojo aukšto galės tiesiai patekti į kiemą ir sporto aikšteles, o žaidimų zona turėtų atsirasti ant bibliotekos stogo. Trečiame aukšte projektuojamas atviras sodas, ketvirtame – terasa, pritaikoma ir ugdymo veikloms.

    Objekte suplanuotas baseinas, kurį po pamokų, kaip skelbiama, galėtų naudoti ir vietos gyventojai. Taip pat numatyti du sporto salių blokai: didžioji apie 1 050 kvadratinių metrų ir mažesnė salė papildomoms veikloms.

    Šalia mokyklos planuojamas apie 2 000 kvadratinių metrų sporto aikštynas, po kuriuo būtų įrengta priedanga. Tokie sprendiniai vis dažniau integruojami į naujus viešuosius projektus, vertinant civilinės saugos poreikius.

    Kas projektuoja ir kada atsidarys

    Progimnazijos projektą rengė MB „De architectura“ kartu su UAB „Baltic Engineers“, dirbusiais per „Office De Architectura“ ir „Be Live“. Architektai teigia siekę nutolti nuo tradicinio institucinio mokyklos įvaizdžio ir kurti erdves, kuriose norisi būti ne tik per pamokas.

    „Šią mokyklą projektavome tokią, kad ir vaikai, ir vietos bendruomenė galėtų ir norėtų čia laiką leisti nuolat“, – sakė MB „De architectura“ partneris ir architektas Andrius Ropolas.

    Skelbiama, kad statybų vertė siekia 28,2 mln. eurų, o duris mokiniams progimnazija planuoja atverti 2027 metų rugsėjį. Miestas taip pat nurodo, kad tai dalis platesnės švietimo infrastruktūros plėtros, numatant naujų mokyklų projektus ir kitose Vilniaus vietose.