CP v2

Tag: Programėlės

  • Meta Muse aplenkė „ChatGPT“ JAV: DI agentas pats skambina, pildo formas ir moka už pirkinius

    Meta Muse aplenkė „ChatGPT“ JAV: DI agentas pats skambina, pildo formas ir moka už pirkinius

    JAV programėlių rinkoje sparčiai išpopuliarėjo „Meta“ sukurta „Muse“ – DI agentas, kuris ne tik atsako į klausimus, bet ir realiai atlieka užduotis vartotojo vardu. Skelbiama, kad per trumpą laiką ši programėlė atsirado tarp dažniausiai parsisiunčiamų nemokamų programėlių JAV ir aplenkė „ChatGPT“.

    Esminis skirtumas nuo įprastų pokalbių robotų tas, kad agentas gali naršyti internete, pildyti formas, siųsti laiškus ar bandyti rezervuoti paslaugas. Praktikoje tai reiškia, kad DI gali paskambinti draudikui, užregistruoti vizitą ar derėtis dėl sąskaitos, o prireikus perduoti pokalbį žmogui.

    Kas yra DI agentai ir kodėl tai svarbu

    DI agentais vadinamos sistemos, kurios gauna įrankius veikti: naršyklę, prieigą prie paskyrų, kalendoriaus ar mokėjimų. Tokia kryptis laikoma viena ryškiausių 2024–2026 metų tendencijų, nes pažadas paprastas – mažiau rutinos ir daugiau automatizuotų kasdienių veiksmų.

    Tačiau ši naujovė keičia ir rizikų profilį: jei pokalbių robotas daugiausia generuoja tekstą, tai agentas gali atlikti realius veiksmus, kurie turi finansinių ar teisinių pasekmių. Dėl to daug dėmesio skiriama leidimų valdymui, tapatybės patvirtinimui ir apsaugai nuo neteisėto prisijungimų ar mokėjimų inicijavimo.

    Populiarumas, kainodara ir plėtra

    Nors „Meta“ oficialių detalių apie vartotojų skaičių viešai pateikia nedaug, analitikos bendrovės skelbė apie milijonines instaliacijas per pirmąsias savaites. Spartų augimą padeda užtikrinti ir tai, kad „Muse“ integruojama į „Meta“ ekosistemą, kurioje dominuoja „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“.

    Programėlė siūloma nemokamai su naudojimo ribojimais, o didesnėms apimtims taikomi mokami planai, kurių kaina siekia maždaug 20–100 JAV dolerių per mėnesį, tai yra apie 20–90 eurų per mėnesį. Tokia kainodara artima kitiems rinkos lyderiams, tačiau agentų atveju vartotojai tikisi ne gražesnių atsakymų, o realiai sutaupyto laiko.

    Kodėl Europoje gali vėluoti

    „Muse“ šiuo metu siejama pirmiausia su JAV rinka, o Europoje jos prieinamumas gali vėluoti. DI agentui, kuriam suteikiama prieiga prie pašto, kalendoriaus ar mokėjimų duomenų, taikomi griežtesni privatumo ir saugumo reikalavimai, todėl diegimas privalo atitikti BDAR ir ES DI aktą.

    Be to, agentų veikimas priklauso ir nuo pačių paslaugų teikėjų politikos: dalis svetainių riboja automatizuotus veiksmus, ypač atsiskaitymo metu. Tai reiškia, kad net ir technologiškai pažangus agentas gali susidurti su blokavimu, o kai kuriose situacijose vis tiek prireiks žmogaus patvirtinimo.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI agentų sėkmę lems pasitikėjimas: ar vartotojai sutiks suteikti prieigą prie jautrių paskyrų ir mokėjimų, ir ar platformos sugebės užtikrinti aiškų leidimų valdymą. Jei šie klausimai bus išspręsti, DI agentai gali tapti nauju standartu kasdienėms skaitmeninėms užduotims.

  • „Google“ Gemini pagaliau atkeliauja į Windows: ką gaus vartotojai ir kodėl tai svarbu

    „Google“ Gemini pagaliau atkeliauja į Windows: ką gaus vartotojai ir kodėl tai svarbu

    „Google“ pranešė plečianti „Gemini“ programėlės prieinamumą ir pradeda siūlyti atskirą darbalaukio versiją kompiuteriams su Windows. Iki šiol dauguma naudotojų „Gemini“ kompiuteryje pasiekdavo per naršyklę, o atskira programėlė anksčiau pasirodė „macOS“ aplinkoje.

    Naujoji versija skirta ne tik Windows 11. „Google“ nurodo, kad programėlė veiks ir Windows 10, nors „Microsoft“ šiai sistemai jau yra nutraukusi oficialų palaikymą, o tai kelia papildomų klausimų dėl saugumo ir atnaujinimų praktikoje.

    Darbalaukio programėlė paprastai reiškia patogesnę kasdienę darbo eigą: greitesnį paleidimą, atskirą langą be naršyklės skirtukų ir paprastesnį perjungimą tarp užduočių. Tokie pokyčiai ypač aktualūs tiems, kurie DI įrankius naudoja rašymui, informacijos paieškai, apibendrinimui ar dokumentų ruošimui darbo metu.

    „Google“ pastaraisiais mėnesiais aktyviai didina „Gemini“ pasiekiamumą skirtingose platformose, siekdama išlaikyti vartotojus savo ekosistemoje. Darbalaukio aplikacijos Windows aplinkai atsiradimas taip pat didina tikimybę, kad „Gemini“ taps dažniau naudojamu kasdieniu įrankiu biuruose, švietimo įstaigose ir namų kompiuteriuose.

    Kompanija anksčiau skelbė, kad „Gemini“ naudotojų skaičius pasaulyje jau perkopė 1 000 000 000, o kai kurios funkcijos, pavyzdžiui, vaizdų generavimas, naudojamos itin intensyviai. Plėtra į Windows gali dar labiau padidinti šiuos rodiklius, nes būtent ši operacinė sistema išlieka viena dažniausiai naudojamų kompiuteriuose.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI įrankių plėtra darbalaukyje yra bendra rinkos tendencija: vartotojai nori ne tik pokalbių lango, bet ir patogios integracijos su kasdieniais procesais. Todėl tikėtina, kad artimiausiu metu „Google“ daugiau dėmesio skirs darbalaukio patirčiai, įskaitant darbo su langais, pranešimais ir greitais veiksmais patobulinimus.

  • 14-metis sukūrė „KidsHustle“: programėlė paauglių darbams žada daugiau saugumo ir atsiskaitymų kontrolės

    14-metis sukūrė „KidsHustle“: programėlė paauglių darbams žada daugiau saugumo ir atsiskaitymų kontrolės

    Keturiolikmetis Sasha Bagrovas Jungtinėje Karalystėje sukūrė „KidsHustle“ – „iOS“ programėlę, kuri suveda paauglius su vietiniais smulkiais darbais ir tuo pat metu į procesą įtraukia tėvus. Idėja gimė pamačius, kaip paaugliai vaikšto po namus ir siūlo nuplauti automobilį už grynuosius, o suaugusieji ne visada žino, kur jie yra ir su kuo bendrauja.

    Pasak kūrėjo, esminė problema – iki šiol paauglių uždarbis dažnai vyksta neformaliose „WhatsApp“ ar „Telegram“ grupėse, kur trūksta aiškių taisyklių, patikros ir mokėjimų apsaugos. „KidsHustle“ siekia sukurti struktūrą, kuri būtų panaši į suaugusiųjų platformas, tačiau pritaikyta nepilnamečiams ir jų apsaugai.

    Kaip veikia „KidsHustle“

    Platformoje darbą paskelbia suaugęs žmogus, o paskyra patvirtinama tapatybės patikra ir „Stripe“ mokėjimų infrastruktūra. Darbo skelbime nurodoma užduotis, vieta ir atlygis, o paaugliai gali matyti pasiūlymus pagal artumą ir teikti paraiškas.

    Svarbi grandis – tėvų kontrolė: tėvai gali patvirtinti ar atmesti paauglio paraišką dar prieš užsakovo sprendimą. Taip siekiama užtikrinti, kad paauglys neįsitrauktų į rizikingas situacijas ir kad šeima matytų, kur ir kam jis ketina dirbti.

    Atvykus į vietą, paauglys turi nuskenuoti užsakovo unikalų QR kodą – tai patvirtina, kad jis atvyko į sutartą adresą. Nuo to momento tėvams įjungiama gyva buvimo vietos informacija, o atsiskaitymas vyksta per platformą, o ne grynaisiais.

    Saugumas ir atsiskaitymai vietoj grynųjų

    „KidsHustle“ modelis remiasi tarpinio atsiskaitymo principu: mokėjimas laikomas iki darbo pabaigos, o tuomet išlaisvinamas. Kūrėjas teigia, kad taip mažinama ginčų rizika ir užtikrinama, jog paauglys gautų sutartą sumą, o užsakovas turėtų aiškesnį įrodymų kelią.

    Po atlikto darbo paaugliai gali gauti atsiliepimą, tinkantį gyvenimo aprašymui, o darbų kokybė kai kuriais atvejais įrodinėjama nuotraukomis. Programėlėje numatyti ir greiti saugos veiksmai, leidžiantys kreiptis pagalbos ar pranešti apie netinkamą elgesį.

    „Aš sėdėjau ir galvojau: jie vaikšto be tėvų, dirba su grynaisiais, o tėvai net nežino, kur jie yra. Tai nesaugu“, – sakė Sasha Bagrovas.

    DI filtras: kas tinka paaugliams?

    Platforma naudoja dirbtinis intelektas turinio saugai vertinti: skelbiant darbą jis tikrinamas, ar užduotis atitinka nepilnamečių amžių ir ar nėra akivaizdžių rizikų. Pavyzdžiui, užduotys, susijusios su sunkių daiktų kilnojimu ar neaiškiais siuntiniais, gali būti pažymėtos kaip netinkamos jaunesniems paaugliams.

    Bagrovas teigia, kad ankstesni, mažiau kontekstą suprantantys sprendimai praleisdavo rizikingas užduotis, todėl pasirinktas pažangesnis vertinimas. Tokia praktika atitinka bendrą tendenciją technologijų sektoriuje, kai platformos vis dažniau bando moderavimą ir prevenciją perkelti į skelbimų sukūrimo momentą, o ne tik reaguoti po incidentų.

    „Pavyzdžiui, jei kas nors prašo paauglio pristatyti siuntinį, negali garantuoti, kas tame siuntinyje yra. Sistema gali atpažinti tokį kontekstą ir tokius darbus filtruoti“, – sakė Sasha Bagrovas.

    Startuolis tarp pamokų ir egzaminų

    „KidsHustle“ kūrimas truko apie trejus metus, o didžiąją dalį programavimo, pasak istorijos, autorius atliko pats, kartais padedamas draugo, dirbusio su serverine dalimi. Mokslai riboja tempą, todėl darbas dažniausiai vyksta po pamokų, savaitgaliais ar kelionėse, kai atsiranda laisvų minučių.

    Kitas iššūkis – formalūs ribojimai nepilnamečiams verslo kūrėjams: dalis platformų ir paslaugų reikalauja pilnametystės, o tai apsunkina viešą komunikaciją ir kai kuriuos administracinius procesus. Bagrovas tvirtina, kad jo tikslas – užpildyti spragą rinkoje, kur paauglių noras užsidirbti egzistuoja, tačiau saugi infrastruktūra tam dažnai neparuošta.

    Šiuo metu „KidsHustle“ siekia augimo ir komandos stiprinimo, o tolesnė plėtra priklausys nuo gebėjimo suderinti vartotojų saugumą, teisės aktų reikalavimus ir patogią patirtį tiek tėvams, tiek paaugliams. Jei modelis pasiteisins, tai gali tapti vienu iš bandymų sukurti „gig“ ekonomikos variantą jaunesniems, bet griežčiau prižiūrimą ir labiau orientuotą į prevenciją.

  • Neatsiėmėte „Starbucks“ užsakymo? Paaiškėjo, kas nutinka gėrimams ir ar įmanoma atgauti pinigus

    Užsakymas per „Starbucks“ programėlę dažnam tapo kasdienybe: keli paspaudimai telefone, kelių minučių laukimas ir gėrimas jau paruoštas atsiėmimui bare ar „drive-thru“ lange. Tačiau ne visi mobilieji užsakymai pasiekia pirkėją laiku, o dalis jų taip ir lieka ant atsiėmimo lentynos.

    Viešojoje erdvėje apie tai daugiausia kalba patys darbuotojai, ypač diskusijose socialiniuose tinkluose. Nors tai nėra oficiali „Starbucks“ pozicija, pasikartojantis teiginys skamba panašiai: neatsiimti gėrimai po tam tikro laiko dažniausiai yra išmetami dėl kokybės ir maisto saugos reikalavimų.

    „Jei užsakymas neatsiimamas per maždaug valandą ar kelias, tokį gėrimą paprastai tenka išmesti“, – sakė vienas darbuotoju prisistatęs komentatorius socialinių tinklų diskusijoje.

    Tokia praktika turi aiškią priežastį: kava ir kiti gėrimai greitai praranda skonį, keičiasi temperatūra, tirpsta priedai, o gėrimai su pienu ar grietinėle tampa ypač jautrūs laikymui. Dėl to ilgiau pastovėjęs užsakymas nebeatitinka to, ką klientas tikisi gauti, ir gali kelti papildomų higienos rizikų.

    Su maistu situacija, sprendžiant iš viešų pasakojimų, kartais būna kitokia, nes kai kurie produktai ilgiau išlaiko tinkamą konsistenciją. Vis dėlto ir čia sprendimas priklauso nuo konkrečios vietos taisyklių bei vadovų nustatytos tvarkos, todėl vieno universalaus scenarijaus nėra.

    Ką daryti, jei nespėjote atsiimti?

    Priežasčių, kodėl užsakymas lieka neatsiimtas, netrūksta: spūstys, pasikeitę planai, skubus susitikimas ar tiesiog pamirštas pranešimas telefone. Jei supratote tą pačią dieną ir dar galite atvykti, verta mandagiai kreiptis į darbuotojus ir paaiškinti situaciją.

    Pasak darbuotojų pasakojimų, kai kuriais atvejais personalas gali sutikti gėrimą pagaminti iš naujo, ypač jei klientas elgiasi korektiškai ir prašo ne reikalaudamas, o aiškindamas aplinkybes. Sprendimą lemia ir tai, ar užsakymas buvo apmokėtas programėlėje, bei kokias galimybes turi konkreti parduotuvė.

    Jei į vietą nuvykti nepavyksta, dažnai rekomenduojama kreiptis į „Starbucks“ klientų aptarnavimą ir pasiteirauti dėl kompensacijos ar grąžinimo. Praktikoje grąžinimo galimybės skiriasi, todėl kartais efektyviau situaciją spręsti per oficialų aptarnavimo kanalą, o ne bandyti telefonu viską sutvarkyti su konkrečia kavine.

    Ekspertai klientų aptarnavimo srityje pabrėžia paprastą taisyklę: kuo aiškiau išdėstyta situacija ir kuo ramesnis tonas, tuo didesnė tikimybė sulaukti sprendimo kliento naudai. Mobilieji užsakymai iš esmės kuriami patogumui, tačiau jie remiasi laiku atsiėmimo logika, todėl praleidus langą dažniausiai tenka taikytis su tuo, kad gėrimas nebelauks.

  • Nauja programa „Steam“ žaidėjams: veikia kaip „Tinder“ ir padeda pagaliau įveikti pirkinių gėdą

    Nauja programa „Steam“ žaidėjams: veikia kaip „Tinder“ ir padeda pagaliau įveikti pirkinių gėdą

    Skaitmeninės žaidimų bibliotekos auga greičiau nei laikas joms įveikti, todėl daugelis žaidėjų turi dešimtis ar net šimtus nepaleistų titulų. Nauja nepriklausomo kūrėjo sukurta programa „Dustpile“ siūlo paprastą būdą susitvarkyti su vadinamąja pirkinių gėda ir išsirinkti, ką žaisti toliau.

    „Dustpile“ veikia prijungus savo „Steam“ profilio nuorodą: programa automatiškai nuskenuoja biblioteką ir atrenka žaidimus, kurių vartotojas niekada nebuvo paleidęs. Tuomet kiekvienas titulas pateikiamas atskiroje kortelėje su aprašymu, kad sprendimą priimti būtų lengviau.

    Pasirinkimo principas primena „Tinder“: kortelės stumiamos į kairę arba dešinę pagal tai, ar žaidimas domina. Kai kortelės baigiasi, programa pereina prie tiesioginių dvikovų tarp pasirinktų žaidimų ir paprašo nuspręsti, kurį labiau norisi įsijungti dabar.

    Po šio proceso „Dustpile“ pateikia aiškią rekomendaciją, kuris žaidimas šiuo metu labiausiai atitinka vartotojo nuotaiką. Tokia metodika sprendžia dažną problemą, kai gausi biblioteka ne padeda, o trukdo, nes pasirinkimų perteklius didina atidėliojimą.

    Programa turi ir papildomų funkcijų: iš savo turimos bibliotekos galima sudaryti reitingą, panašų į vadinamąją tier list, kai žaidimai sugrupuojami nuo aukščiausio iki žemiausio įvertinimo. Tie patys perbraukimo ir atrankos mechanizmai taikomi ir „Steam“ norų sąrašui, kad būtų lengviau apsispręsti, ką pirkti per išpardavimus.

    „Dustpile“ palaiko 12 kalbų, todėl ją patogu naudoti skirtingų šalių žaidėjams. Kadangi programa remiasi „Steam“ profilio duomenimis, verta įsitikinti, jog profilio privatumo nustatymai leidžia matyti biblioteką, kitaip nuskaitymas gali neveikti.

  • Krokuvos studentai sukūrė DI programėlę: gestų kalbą verčia į tekstą realiuoju laiku

    Krokuvos studentai sukūrė DI programėlę: gestų kalbą verčia į tekstą realiuoju laiku

    Trys Krokuvos studentai sukūrė programėlę, kuri pasitelkdama DI iš vaizdo kameros atpažįsta gestų kalbos abėcėlę ir ją paverčia ekrane rodomu tekstu. Projekto tikslas – palengvinti bendravimą tarp girdinčių ir negirdinčių žmonių kasdienėse situacijose.

    Sistema analizuoja rankų vaizdą, identifikuoja 21 būdingą plaštakos tašką ir stebi jų padėtį bei judesį laike. Remdamasi šiais duomenimis ji atpažįsta konkrečią raidę arba tarpą, o rezultatą pateikia kaip tekstą telefone ar kompiuteryje.

    Kūrėjai pabrėžia, kad naudojami du DI modeliai: vienas patikrina, ar judesys iš tiesų yra gestas, kitas priskiria jam raidę. Toks sprendimas padeda sumažinti klaidų skaičių ir išvengti atsitiktinių atpažinimų, kai ranka patenka į kadrą, bet žmogus nekomunikuoja gestų kalba.

    Projektas atsirado reaguojant į plačiai paplitusią socialinę problemą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 430 mln. žmonių pasaulyje dėl reikšmingo klausos sutrikimo reikia reabilitacijos, o Pasaulio kurčiųjų federacija skaičiuoja, kad gestų kalbomis naudojasi per 70 mln. žmonių.

    Šiuo metu programėlė atpažįsta pavienes gestų kalbos abėcėlės raides, tačiau komanda planuoja pereiti prie žodžių ir sakinių, kad įrankis tiktų natūralesniam dialogui. Taip pat svarstoma sukurti trimatį avatarą, kuris tekstą pateiktų gestų kalba, bei integruoti sprendimą su interneto komunikatoriais ir vaizdo konferencijų platformomis.

    Kūrėjai pripažįsta, kad dabartinė versija dar nėra galutinis produktas, o veikimui realiose situacijose būtini platesni bandymai su vartotojais. Jų vertinimu, platesniems testams tinkama versija galėtų atsirasti per 9–12 mėnesių.

  • „Google“ naujovė leidžia per minutę susitvarkyti turinį: kaip sekti Terazgotuje.pl?

    „Google“ Lenkijoje pristatė patogesnį būdą greitai susiderinti, kokius šaltinius ir temas žmogus nori matyti pirmiausia. Nauja funkcija leidžia rankiniu būdu pasirinkti pageidaujamą leidinį ar svetainę ir ją pažymėti kaip prioritetinę, kad turinys dažniau patektų į rekomendacijas.

    Praktiškai tai reiškia, kad naršant per „Google“ programėlę ar naudojantis paieška, galima paspausti sekimo ar pažymėjimo veiksmą ir taip duoti signalą, jog konkretus šaltinis yra svarbus. Vėliau receptai, patarimai ar naujienos iš pasirinkto kanalo gali būti rodomi aukščiau, ypač skiltyse, kur „Google“ formuoja personalizuotą srautą.

    „Personalizacija veikia geriausiai tada, kai vartotojas pats aiškiai parodo, ką nori matyti dažniau, o ko mažiau“, – teigia skaitmeninio turinio strategai, vertinantys „Google“ rekomendacijų sistemos pokyčius.

    Turinio rekomendacijos „Google“ aplinkoje remiasi kelių tipų signalais: paieškos užklausomis, naršymo istorija, buvimo vietos kontekstu, įrenginio nustatymais ir tiesioginiais vartotojo veiksmais, pavyzdžiui, sekimu ar pasirinkimu rodyti mažiau tam tikro turinio. Būtent tiesioginiai veiksmai paprastai laikomi vienu stipriausių signalų, nes jie mažina atsitiktinių rekomendacijų dalį.

    Norint sekti pasirinktą šaltinį, dažniausiai pakanka rasti jį „Google“ programėlėje arba naršyklėje ir pasirinkti sekimo veiksmą, kuris kai kuriuose ekranuose pažymimas žvaigždutės piktograma ar mygtuku Sekti. Taip pat galima naudotis „Google“ nustatymais, kuriuose leidžiama pridėti konkrečią svetainę prie pageidaujamų šaltinių sąrašo.

    Šis pokytis ypač aktualus vartotojams, kurie ieško patikimų receptų ir nori sumažinti riziką pataikyti ant neaiškios kilmės ar prastai patikrintų patarimų. Maisto turinyje klaidos kainuoja ne tik sugadintą patiekalą, bet kartais ir sveikatos rizikas, pavyzdžiui, netinkamą produktų laikymą ar nepakankamą terminį apdorojimą, todėl prioritetinių šaltinių pasirinkimas tampa praktišku kasdieniu sprendimu.

    „Google“ rekomendacijų kryptis pastaraisiais metais aiški: daugiau kontrolės vartotojui, daugiau konteksto ir daugiau kokybės signalų turiniui. Dėl to tokios funkcijos kaip šaltinių sekimas tampa ne tik patogumo įrankiu, bet ir būdu susikurti stabilesnį, mažiau atsitiktinumų valdomą informacijos srautą.

  • „Duolingo“ atgaivina prarastą rekordą: štai kam ir iki kada grąžins ilgiausią seriją

    „Duolingo“ atgaivina prarastą rekordą: štai kam ir iki kada grąžins ilgiausią seriją

    Kalbų mokymosi programėlė „Duolingo“ birželį daliai vartotojų siūlo retą galimybę atkurti kadaise nutrūkusią ilgiausią mokymosi seriją. Pasiūlymas skirtas tiems, kurie šiuo metu neturi aktyvios serijos ir praeityje buvo sukaupę bent 30 dienų iš eilės.

    Įprastai „Duolingo“ serija išsilaiko tik tada, jei kasdien atliekama bent viena užduotis, todėl net ir motyvuotiems žmonėms ji dažnai nutrūksta dėl kelionių, darbo grafiko ar paprasčiausio nuovargio. Programėlėje yra serijos „užšaldymo“ funkcija, tačiau ji ne visada padeda, ypač kai praleidžiama daugiau nei viena diena.

    Kaip veikia serijos atkūrimas?

    Jei pasiūlymas jūsų paskyrai aktyvus, jis turėtų pasirodyti atidarius programėlę. Norint atgaivinti ankstesnį rekordą, pakanka iš eilės atlikti tris pamokas, o atkuriama serija grįžta nemokamai.

    Svarbu tai, kad atstatoma tik viena, didžiausia anksčiau turėta serija. Skirtingos serijos nesumuojamos, todėl keli trumpesni laikotarpiai nebus sujungti į vieną ilgesnį rekordą.

    Kodėl serijos svarbios vartotojams?

    Serijų mechanika yra vienas populiariausių būdų išlaikyti kasdienį įprotį, nes ji remiasi nuoseklumo ir progreso jausmu. Tokie sprendimai dažnai siejami su elgesio keitimo principais, kai mažos, kasdienės užduotys mažina „įėjimo“ barjerą ir padeda išlaikyti ritmą.

    Kita vertus, daliai vartotojų serijos gali tapti spaudimo šaltiniu, o nutrūkimas demotyvuoja ir skatina padaryti ilgesnę pertrauką. Būtent dėl to riboto laiko atkūrimo funkcija gali būti suvokiama kaip bandymas susigrąžinti pasitraukusius naudotojus ir sumažinti nusivylimą po praleistos dienos.

    „Duolingo“ plečia turinį ir kelia diskusijas

    Pastaraisiais metais „Duolingo“ bando būti ne vien kalbų mokymosi įrankiu: kai kuriose rinkose siūlomos ir matematikos bei muzikos užduotys. Tuo pat metu bendrovė sulaukia kritikos dėl to, kaip pasitelkia DI ir kaip tai veikia turinio kūrimą bei darbo vietas.

    Vartotojams, kurie svarsto sugrįžti, ši iniciatyva gali tapti papildomu postūmiu, tačiau sprendimas priklauso nuo to, kas svarbiau: grįžtantis rekordas ar alternatyvūs mokymosi būdai. Bet kuriuo atveju pasiūlymas yra laikinas ir galioja tik birželį.

  • Telefonas lėtėja ir trūksta vietos? Dažniausios atmintį ryjančios programos ir sprendimai

    Daugelis „Android“ telefonų naudotojų laikui bėgant prisikaupia dešimtis programėlių, kurių nebeatidaro mėnesiais ar net metais. Net ir nenaudojamos jos gali užimti vietą, gauti atnaujinimus fone ir kaupti duomenis, todėl laisvos atminties mažėja nepastebimai.

    Didžiausi „nematomi“ atminties valgytojai dažnai būna socialinių tinklų programėlės. „Instagram“, „TikTok“ ar „Facebook“ įrenginyje saugo laikinus vaizdo įrašų ir nuotraukų failus, kad turinys būtų įkeliamas greičiau, tačiau ilgainiui tai gali sudaryti kelis ar net keliolika gigabaitų.

    Problema slypi ne tik pačiose programėlėse, bet ir jų kaupiamame podėlyje bei duomenyse. Dalies programėlių podėlis sukurtas tam, kad dažniausiai naudojamas turinys atsivertų greičiau, tačiau jis auga nuolat, o automatiniai atnaujinimai prideda papildomų failų.

    Atskira kategorija yra seni žaidimai ar vienkartiniai įrankiai, atsisiųsti konkrečiai progai. Nors tokios programos dažnai pamirštamos, jos išlieka įrenginyje, kartais atsisiunčia papildomus resursus ir taip toliau mažina laisvą vietą.

    Specialistai pataria periodiškai peržiūrėti įdiegtų programėlių sąrašą ir įvertinti, kurios realiai naudojamos. Jei programėlės neprireikė kelis mėnesius, dažniausiai ją galima pašalinti ir prireikus vėliau įdiegti iš naujo.

    Naudinga reguliariai išvalyti podėlį naršyklėse, socialiniuose tinkluose ir srautinio turinio programėlėse. Praktikoje tai gali greitai grąžinti dalį vietos ir sumažinti strigimus, ypač senesniuose ar mažesnės talpos įrenginiuose.

    Dar vienas būdas mažinti programėlių skaičių yra dalį paslaugų naudoti per naršyklę, o ne diegti atskiras programėles. Pastaboms ar planavimui neretai pakanka vieno universalesnio įrankio, pavyzdžiui, „Google Keep“ arba „Notion“.

    Perpildyta atmintis dažnai pasireiškia ne tik įspėjimu apie vietos trūkumą. Telefonas gali pradėti lėčiau atverti programėles, ilgiau apdoroti paprastas užduotis, o foniniai procesai gali greičiau eikvoti bateriją, todėl periodinė „skaitmeninė tvarka“ tampa paprastu, bet efektyviu įpročiu.

  • „Google“ ruošia naują „Play“ funkciją: perspės, kada programėlė dings ir nebegaus atnaujinimų

    „Google“ ruošia naują „Play“ funkciją: perspės, kada programėlė dings ir nebegaus atnaujinimų

    Programėlės „Google Play“ parduotuvėje atsiranda ir dingsta nuolat, tačiau vartotojai dažnai apie tai sužino tik tada, kai paslauga nustoja veikti. Dabar „Google“ testuoja sprendimą, kuris turėtų iš anksto įspėti, kad konkreti programėlė bus pašalinta arba nebebus atnaujinama.

    Apie galimą naujovę užsimena „Google Play“ parduotuvės programėlės kodo eilutės, aptiktos analizuojant naujesnę versiją. Jose minimi pranešimai apie programėlės pašalinimą iš parduotuvės ir apie būsimą atnaujinimų nutraukimą, todėl tikėtina, kad vartotojai gautų aiškų įspėjimą dar iki pasikeitimų.

    Toks žingsnis aktualus ne tik dėl patogumo. Programėlės, kurios negauna atnaujinimų, ilgainiui gali tapti mažiau suderinamos su naujomis „Android“ versijomis, o svarbiausia, jose gali likti neištaisytų saugumo spragų.

    Šiuo metu „Google“ apie rizikingas programėles dažniausiai informuoja per „Play Protect“ sistemą. Ji periodiškai skenuoja įrenginį, ieško potencialiai kenksmingų programėlių ir, aptikusi problemą, gali pasiūlyti jas pašalinti.

    Vis dėlto „Play Protect“ orientuota į saugumo grėsmes, o ne į tai, ar programėlė netrukus dings iš parduotuvės, bus apleista kūrėjų ar taps nebepalaikoma. Būtent todėl išankstinis perspėjimas apie pašalinimą ar atnaujinimų pabaigą galėtų padėti vartotojams laiku susirasti alternatyvas ir išvengti nemalonių staigmenų.

    „Google“ kol kas nėra patvirtinusi, kada ši funkcija pasieks visus naudotojus ir ar ji bus įdiegta būtent tokia forma. Kaip įprasta, dalis pakeitimų, aptinkamų programėlės kode, gali būti testuojami ribotai arba iš viso taip ir nepasirodyti viešai.