Tag: Programinės įrangos kūrimas

  • Europos įmonėms siunčiama aiški žinia: vien naudoti atvirąjį kodą neužtenka, reikia prisidėti

    Europos įmonėms siunčiama aiški žinia: vien naudoti atvirąjį kodą neužtenka, reikia prisidėti

    Europos įmonės raginamos aktyviau įsitraukti į atvirojo kodo programinės įrangos kūrimą, kad regionas stiprintų skaitmeninį savarankiškumą ir mažintų priklausomybę nuo pavienių tiekėjų. Ši žinutė ryškiai nuskambėjo Prahoje vykusiame renginyje Open Source Summit Europe, kurį organizavo ne pelno siekianti „Linux Foundation“.

    Diskusijose daug dėmesio skirta Europos skaitmeniniam suverenitetui, geopolitikai, atvirojo kodo vaidmeniui technologijų grandinėje ir saugumo iššūkiams. Kalbėta ir apie DI modelių netikslumus, kurie kelia pasitikėjimo problemų, kai vis daugiau procesų automatizuojama ir perkeliama į programinę įrangą.

    Skaitmeninis suverenitetas tampa prioritetu

    „Linux Foundation Europe“ vadovas Thierry Carrez pabrėžė, kad atvirasis kodas gali tapti praktiniu įrankiu mažinant priklausomybę nuo vieno tiekėjo ar vienos šalies technologijų. Pasak jo, organizacijoms svarbu ne tik rinktis atvirus sprendimus, bet ir turėti realią įtaką jų krypčiai bei vystymui.

    „Atvirasis kodas suteikia organizacijoms būdą mažinti priklausomybę nuo bet kurio vieno tiekėjo ar šalies“, – sakė Thierry Carrez.

    Ši mintis sutapo su renginyje aptartais tyrimų rezultatais: didžioji dalis Europos organizacijų skaitmeninį suverenitetą laiko svarbia technologijų strategijos dalimi. Tačiau pabrėžiama, kad kontrolė neatsiranda automatiškai vien dėl to, jog naudojama atvirojo kodo programinė įranga.

    Vien vartojimo nepakanka: reikia valdymo ir investicijų

    Renginyje akcentuota takoskyra tarp aktyvaus atvirojo kodo naudojimo ir brandžių valdymo struktūrų, kurios leidžia sistemingai prižiūrėti licencijas, saugumo rizikas, atnaujinimų grandinę ir vidinę kompetenciją. Pasak organizatorių, įmonės, kurios yra įdiegusios pažangią atvirojo kodo valdyseną, vidutiniškai fiksuoja daugiau nei 4 kartus didesnę investicijų grąžą nei investuota, kai tuo tarpu įmonėse be formalios valdysenos ji siekia apie 3,6 karto.

    Ekspertai pabrėžė, kad reali autonomija atsiranda tada, kai organizacijos prisideda prie bendruomenių, teikia pataisas, dalyvauja sprendimų priėmime ir investuoja į kompetencijas. Tokiu būdu galima ne tik greičiau spręsti saugumo spragas, bet ir užsitikrinti, kad kritiškai svarbūs komponentai vystomi pagal Europos poreikius.

    „Vien vartoti atvirąjį kodą neužtikrina veiksmingos kontrolės. Prisidėdamos prie pagrindinių projektų ir dalyvaudamos atviroje valdysenoje, Europos organizacijos gali pasiekti didesnę autonomiją“, – sakė Thierry Carrez.

    DI keičia kūrimo praktiką, bet didina pasitikėjimo klausimus

    Renginyje aptarta, kad DI sparčiai keičia programinės įrangos kūrėjų darbą, o programavimas tampa prieinamesnis ir tiems, kurie neturi tradicinio inžinerinio pasirengimo. Tačiau kartu didėja rizika dėl kodo kokybės, kilmės ir teisingumo, todėl atvirojo kodo praktikos ir bendruomeninis tikrinimas vertinami kaip būdas kelti skaidrumą.

    „DI iš esmės pakeitė programinės įrangos kūrimo praktiką. Turime daug žmonių, kurie nėra tradiciniai kūrėjai, bet gali gana lengvai rašyti ir pritaikyti programas“, – sakė Christopher Robinson.

    Kalbėta ir apie pasitikėjimo problemą, kai DI modeliai pateikia netikslią informaciją ar neteisingai interpretuoja kontekstą. AWS atstovė Laura Tacho atkreipė dėmesį, kad pokyčių greitis auga, bet pasitikėjimas įrankiais dažnai nespėja, todėl organizacijoms tenka daugiau dėmesio skirti testavimui, stebėsenai ir saugiam diegimui.

    „Viskas juda labai greitai, tačiau pasitikėjimas mūsų įrankiais nedidėja tokiu pat tempu“, – sakė Laura Tacho.

    Galiausiai pabrėžta, kad Europos institucijos taip pat didina dėmesį atvirojo kodo politikai ir skaitmeninio atsparumo stiprinimui. Verslui tai reiškia augantį spaudimą ne tik naudoti atvirąsias technologijas, bet ir prisidėti prie jų priežiūros, saugumo bei ilgalaikio tvarumo.

  • „Namespace“ pritraukė apie 39 mlnn. eurų: DI kodavimo agentams kuria greitesnę kūrimo infrastruktūrą

    „Namespace“ pritraukė apie 39 mlnn. eurų: DI kodavimo agentams kuria greitesnę kūrimo infrastruktūrą

    Ciuriche įkurta kūrėjų infrastruktūros bendrovė „Namespace“ per B serijos investicijų raundą pritraukė apie 39 mlnn. eurų. Finansavimas gautas praėjus vos septyniems mėnesiams po A serijos, o tai rodo itin didelį investuotojų apetitą sprendimams, kurie spartina programinės įrangos kūrimą.

    „Namespace“ kuria platformą, padedančią programavimo komandoms greičiau vykdyti kodo surinkimo ir testavimo darbus, ypač tęstinės integracijos procesuose. Esminė idėja paprasta: inžinieriai gali sutelkti dėmesį į kodą, o infrastruktūros valdymą palikti paslaugai.

    Bendrovę 2022 metais įkūrė buvęs „Google“ pagrindinis inžinierius Hugo Santos. Jo teigimu, tikslas yra tapti infrastruktūros sluoksniu DI kodavimo agentams, kad tiek programuotojai, tiek DI įrankiai galėtų greičiau kurti, testuoti ir paleisti programinį kodą.

    Investicijų raundui vadovavo „Scale Venture Partners“, prie jo prisidėjo 20VC, NEA, „Essence“, „Burst Capital“ ir grupė verslo angelų. Tarp jų minimas ir Olivier Pomel, bendrovės „Datadog“ vadovas.

    Gautos lėšos bus skiriamos produkto vystymui paspartinti bei plėsti „Namespace“ skaičiavimo pajėgumus ir serverių eksploatavimą. Pastaruoju metu tai tampa kritiška, nes DI paremti kodavimo įrankiai didina testavimo ir paleidimo užklausų srautus, o komandoms reikia stabilaus našumo be papildomos administravimo naštos.

    Hugo Santos pabrėžė, kad „Google“ matė, kaip stipriai darbo eigą keičia aukšto lygio įrankiai ir infrastruktūra, tačiau už kelių didžiųjų kompanijų ribų tai vis dar nėra įprasta. Jo teigimu, „Namespace“ vizija yra padaryti tokią patirtį standartu greitai augančioms komandoms, pradedant nuo vietos, kurioje kūrėjai ir jų agentai praleidžia daugiausia laiko: kodavimo ir tęstinės integracijos.

    „Namespace“ skelbia dirbanti su organizacijomis, tarp kurių yra „Ramp“, „Framer“, „ElevenLabs“ ir „Vanta“. Bendrovė savo sprendimą pozicionuoja kaip būdą sutrumpinti ciklą nuo kodo pakeitimo iki patikrinimo ir įdiegimo, o tai vis dažniau tampa konkurenciniu pranašumu.

  • DI diegimo euforija blėsta: įmonės pradeda skaičiuoti tokenų kainą ir griežtina kontrolę

    Po pirmosios DI diegimo bangos vis daugiau įmonių pereina nuo eksperimentų prie griežtesnio klausimo: kiek kainuoja kasdienis naudojimas ir ar investicijos atsiperka. Pastarųjų mėnesių tyrimai rodo, kad didžiausią įtampą kelia ne vien pradinis įdiegimas, o nuolat augančios veiklos sąnaudos, ypač atsiskaitymas už vadinamuosius tokenus.

    EY JAV atliktoje apklausoje 82 proc. organizacijų lyderių, investuojančių į DI, nurodė nerimaujantys dėl tokenų išlaidų. Dar iškalbingiau tai, kad 98 proc. respondentų pripažino: aukšti kaštai privertė jų įmones iš naujo peržiūrėti požiūrį į DI, biudžetus ir diegimo mastą.

    Kas yra tokenai ir kodėl tai svarbu

    Tokenais dažniausiai apmokestinamos užklausos, kurias įmonės siunčia dideliems kalbos modeliams, kai šie generuoja tekstus, santraukas, kodą ar analizę. Augant DI naudojimui, tokenų suvartojimas tampa ne smulkia eilute sąskaitoje, o reikšmingu kintamuoju kaštu, galinčiu pakeisti prioritetus tarp komandų, projektų ir net paslaugų tiekėjų.

    Apklausa rodo ir valdymo spragą: tik 64 proc. organizacijų teigia aktyviai stebinčios tokenų naudojimą ir turinčios aiškius limitus bei biudžetą. Tai reiškia, kad dalis įmonių DI sąnaudas vertina panašiai kaip bendras IT išlaidas, nors realybėje jos gali šoktelėti dėl paprasto naudojimo įpročių pasikeitimo.

    Įmonės neatsisako, bet perskaičiuoja

    Didėjant išlaidoms, įmonės dažniau lygina skirtingus kainodaros modelius, perskirsto investicijas tarp padalinių ir tikslina, kas organizacijoje išvis turi turėti prieigą prie DI įrankių. Tarp tokenais apmokestinamais sprendimais besinaudojančių organizacijų 37 proc. nurodė, kad kaštai paskatino iš naujo svarstyti diegimo plėtrą, o 15 proc. svarsto riboti mastą.

    Kartu dalis įmonių mato ir priešingą impulsą: 29 proc. teigia, kad išlaidų tema paskatino greičiau judėti į priekį, kad būtų aiškiau, kurios DI taikymo sritys duoda apčiuopiamą naudą. Praktikoje tai reiškia posūkį į efektyvumo matavimą: mažiau bandymų „dėl įdomumo“, daugiau projektų su konkrečiais rodikliais, pavyzdžiui, sutrumpėjusiu aptarnavimo laiku ar didesniu produktyvumu.

    „Iki šiol DI biudžetai daugiausia sukosi apie diegimą ir žmonių parengimą. Dabar vis svarbesnės tampa kasdienio naudojimo sąnaudos, todėl būtina jas susieti su konkrečiu verslo efektu“, – sakė EY Polska konsultacijų komandos vadovas Piotr Ciepiela.

    Savos DI programos: greitis didėja, rizikų taip pat

    Tyrimas taip pat fiksuoja aiškią tendenciją: įmonės vis dažniau kuria ar testuoja vidinius sprendimus, paremtus DI. 87 proc. DI investuojančių organizacijų nurodė, kad tokias programas jau diegia arba bando, o 94 proc. pripažino, kad tai leidžia kurti sprendimus greičiau nei tradiciniais būdais.

    Tačiau greitis iškelia ir valdymo problemų. 72 proc. lyderių teigia matantys kliūtis, lėtinančias pažangą, o 92 proc. pripažįsta, kad kuriant vidinę programinę įrangą su DI susiduriama su barjerais. Dažniausiai minimos rizikos yra shadow IT, kai sprendimai kuriami be IT skyriaus priežiūros, atitikties ir valdymo klausimai bei didėjantis pažeidžiamumas kibernetinėms grėsmėms.

    „DI mažina barjerą kurti vidines aplikacijas, bet kuo lengviau jos atsiranda, tuo svarbiau turėti aiškias taisykles dėl kaštų, duomenų, saugumo ir atsakomybės už priežiūrą. Valdymas neturi stabdyti inovacijų, bet padėti suprasti, kas kuria vertę ir ką galima saugiai plėsti“, – sakė EY Polska DI technologijų komandos vadovas Bartosz Pacuszka.

    Bendra kryptis aiški: įmonės iš DI nesitraukia, tačiau pereina į brandesnį etapą, kuriame svarbiausia tampa finansinė disciplina, prieigos kontrolė ir grąžos matavimas. DI sprendimai vis labiau vertinami ne pagal tai, ką „gali“, o pagal tai, kiek kainuoja ir kokią konkrečią naudą sukuria kasdienėje veikloje.

  • Londono „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų: komandoms siūlo prototipuoti tiesiai realiame kodo pagrinde

    Londono „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų: komandoms siūlo prototipuoti tiesiai realiame kodo pagrinde

    Londone įsikūrusi „Dessn“ pritraukė 5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti komandai plėsti ir tarptautinei produkto kūrėjų bendruomenei auginti. Startuolis kuria platformą, paremtą dirbtiniu intelektu, kuri leidžia produktų komandoms kurti dizainą ir prototipus tiesiai realiame įmonės kodo pagrinde.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Connect Ventures, prisidėjo ir kiti investuotojai, tarp jų „Betaworks“ bei N49P. Pasak bendrovės, tikslas aiškus: sumažinti atotrūkį tarp to, ką dizaineriai ir produkto vadovai paruošia maketuose ar dokumentuose, ir to, ką programuotojai galiausiai įgyvendina kode.

    „Geriausi produktų kūrėjai yra technologiškai stiprūs ir drąsūs: jie kuria įrankius, leidžiančius žmonėms dirbti taip, kaip jiems patogu, ir stumia galimybių ribas. Didžiuojamės galėdami paremti Gabriellos ir Nimo misiją iš esmės perkurti produktų kūrimą“, – sakė Connect Ventures valdantysis partneris Pietro Bezza.

    Kas yra „Dessn“ ir ką ji keičia?

    „Dessn“ 2024 metais įkūrė Gabriella Hachem ir Nim Cheema. Platformos idėja remiasi paprastu principu: vietoje dizaino kūrimo atskirose priemonėse ir vėlesnio vertimo į kodą, procesas pradedamas nuo esamo kodo pagrindo, o dizaino aplinka kuriama aplink jį.

    Praktikoje tai reiškia, kad dizaineriai ir produkto vadovai gali prototipuoti naudodami realius įmonės komponentus, dizaino sistemą ir tikrą produkto kontekstą, nereikalaudami lokaliai paleisti projekto ar atsidaryti programuotojų aplinkos. Bendrovės teigimu, būtent šioje vietoje dažniausiai prarandamas laikas, tikslumas ir dalis gerų idėjų.

    Saugumas ir prieiga prie kodo

    Dirbant su realiais kodų saugyklų duomenimis, vienas jautriausių klausimų yra saugumas ir prieigos apimtis. „Dessn“ nurodo turinti SOC 2 Type II sertifikavimą ir pabrėžia, kad projektai vykdomi izoliuotose aplinkose, o platforma nėra apmokoma naudotojų duomenimis.

    Taip pat teigiama, kad sistema nerašo ir nekeičia kodo bei nesiunčia pakeitimų atgal į naudotojo saugyklą. Prisijungiant prie repozitorijos prašoma tik naudotojo patvirtintos, apribotos apimties prieigos, o numatytas režimas yra tik skaitymui.

    Kur tokie įrankiai juda rinkoje?

    Pastaraisiais metais produktyvumo ir kūrimo įrankiuose vis dažniau akcentuojama ne vien greitesnė maketų generacija, bet ir glaudesnis ryšys su realiomis sistemomis, komponentais bei diegimo aplinka. Organizacijoms tai svarbu, nes vien vizualiai gražūs prototipai ne visada atspindi realius apribojimus, priklausomybes ir dizaino sistemos taisykles.

    „Dessn“ teigia, kad jos sprendimą jau naudoja tokios komandos kaip „Color“, „Wispr“ ir „Mercury“, o dalis vartotojų platformoje dirba po kelias valandas per dieną. Bendrovės kryptis aiški: padaryti prototipavimą kuo artimesnį galutiniam produktui, kad sprendimai būtų priimami matant realias pasekmes gamybinėje aplinkoje.

    „Didieji kalbos modeliai nėra determinuoti: tas pats įvedimas gali duoti daug skirtingų, bet teisingų rezultatų. Tai reiškia, kad produktas nėra vienas fiksuotas dalykas, o galimybių erdvė. Kai „Dessn“ gali atvaizduoti jūsų komponentus ir dizaino sistemą, visos įmanomos produkto versijos jau egzistuoja modelyje, o darbas tampa jų tyrinėjimas“, – sakė „Dessn“ bendraįkūrėja Gabriella Hachem.