Tag: Programinės įrangos testavimas

  • Ciuricho „Klarent“ pritraukė 7,13 mln. eurų: DI testavimo agentus ruošia JAV rinkai

    Ciuricho „Klarent“ pritraukė 7,13 mln. eurų: DI testavimo agentus ruošia JAV rinkai

    Ciuriche įsikūręs autonominio programinės įrangos testavimo startuolis „Klarent“ užbaigė sėklos etapo finansavimo etapą ir pritraukė 7,13 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos plėtrai į JAV ir produkto galimybių didinimui.

    Investavimo etapui vadovavo Londone įsikūręs fondas „Mosaic Ventures“, prie jo prisidėjo „Moonfire Ventures“ ir keli verslo angelai. Pasak investuotojų, rinka vis aiškiau susiduria su problema: programinį kodą kurti darosi lengviau, tačiau jo patikimą patikrą užtikrinti tampa vis brangiau ir lėčiau.

    „DI padeda rašyti kodą vis greičiau, bet testavimas tampa pagrindiniu stabdžiu. Mus įtikino „Klarent“ siekis determinuotumo: DI kuria testus, o ne juos vykdo, todėl įmonės drąsiau naudoja sprendimą realioje veikloje“, – sakė „Mosaic Ventures“ partneris Chandar Lal.

    „Klarent“ 2023 metais įkūrė du buvę „Google“ inžinieriai: vadovas Asheem Panakkat ir technologijų vadovas Momchil Ivanov. Įkūrėjai akcentuoja, kad didėjant DI kuriamo kodo apimtims ryškėja grįžtamojo ryšio problema: be patikimų testų sunku užtikrinti, kad naujos versijos nesukels kritinių klaidų.

    Bendrovės modelis paremtas vadinamąja determinuota autonomija: DI naudojamas testų kodui sugeneruoti, tačiau patys testai vykdomi įprastai, pakartojamai ir nuspėjamai. Papildomai įdiegtas žmogaus patvirtinimo sluoksnis, kad klientai mokėtų už patikrintus rezultatus, o ne už neaiškias automatizavimo užduotis.

    Įmonė skelbia jau dirbanti su verslo klientais Europoje, tarp jų minimi JD Sports, Šveicarijos žiniasklaidos grupė NZZ ir mobilumo paslaugų bendrovė Sixt. „Klarent“ teigimu, platforma automatizuoja kelių sistemų procesus elektroninės prekybos grandinėje, kur panašų sprendimą vidinėms komandoms ne visuomet pavyksta atkurti savo jėgomis.

    Gautos investicijos, anot „Klarent“, bus nukreiptos į JAV rinkos startą, inžinerinės komandos didinimą ir testavimo aprėpties plėtimą žiniatinklio bei mobiliųjų programėlių aplinkose. Bendrovė taip pat planuoja aktyviau dirbti su finansų sektoriumi, kur klaidingas programinės įrangos atnaujinimas gali kainuoti ypač brangiai.

  • Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgijoje įkurta technologijų bendrovė „Holmes“ pristatė automatizuoto programinės įrangos testavimo sprendimą ir užsitikrino 1,1 mln. eurų išankstinį sėklos (pre-seed) finansavimą. Startuolis teigia kuriantis įrankį komandoms, kurios produktus leidžia vis greičiau, o klaidų kaina tampa vis didesnė.

    Finansavimo raundui vadovavo „Syndicate One“, prisidėjo ir keli žinomi Belgijos technologijų ekosistemos verslininkai bei investuotojai. Tarp jų minimi „Aikido“ įkūrėjai Roeland Delrue ir Willem Delbare, „Showpad“ bendraįkūrėjas Louis Jonckheere bei verslininkas Thomas Van Overbeke, taip pat fondai „NewSchool“, „RDY“ ir „100IN“.

    Testavimas tampa siaurąja vieta

    „Holmes“ save pristato kaip autonominę kokybės užtikrinimo (QA) platformą, kuri mokosi, kaip žmonės realiai naudojasi produktu, ir nuolat tikrina svarbiausius vartotojo veiksmų scenarijus. Kitaip tariant, siekiama gaudyti problemas ne tik kodo lygyje, bet ir ten, kur jos atsiskleidžia vartotojui prisijungiant, ieškant, pildant formas ar atsiskaitant.

    Startuolio komanda akcentuoja, kad šiuolaikinėje kūrimo praktikoje, kai DI priemonės padeda greičiau rašyti kodą, sparčiai auga ir rizika nepastebėti klaidų, atsirandančių tik realiame naudojime. Tokiose situacijose komandos dažnai turi rinktis tarp greičio ir stabilumo, o „Holmes“ tikslas yra sumažinti šį kompromisą.

    „Šiandien kodas rašomas greičiau nei bet kada, dažnai padedant DI. Tačiau ar produktas veikia taip, kaip tikisi vartotojai, yra visai kitas klausimas“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robin Praet.

    Įkūrėjai su „exit“ patirtimi

    „Holmes“ įkūrė trys Belgijos technologijų verslininkai: Robin Praet, Robbrecht Delrue ir Sofie Buyse. Jie pabrėžia turintys patirties kuriant ir auginant produktus iki sandorių su didesniais rinkos žaidėjais.

    Praet ir Delrue anksčiau bendraįkūrė „Smartendr“ – užsakymų sprendimą viešojo maitinimo sektoriui, kurį 2025 metų rugsėjį įsigijo „OrderBilly“. Buyse buvo pirmoji „Henchman“ darbuotoja, o šį teisės profesionalams skirtą įrankį 2024 metų birželį įsigijo „LexisNexis“ už maždaug 136 mln. eurų.

    Kaip veikia „Holmes“?

    Pasak startuolio, vietoje tradicinio modelio, kai testus rašo ir nuolat prižiūri inžinieriai, „Holmes“ turi mokytis iš produkto naudojimo ir automatiškai generuoti bei nuosekliai vykdyti testus net produktui kintant. Tam naudojami keli specializuoti agentai, orientuoti į skirtingas sritis, pavyzdžiui, įprastus scenarijus, ribinius atvejus, prisitaikymą skirtingiems ekranams, prieinamumą ir klaidų atkūrimą.

    „Holmes“ teigimu, komandoms augant rankinis testavimas tampa stabdžiu, nes reikalauja daug laiko ir brangių resursų, o atsakomybė dažnai išsiskaido tarp testuotojų, produktuotojų ir programuotojų. Startuolis planuoja spręsti šią problemą įrankiu, kuris testavimą vykdo nuolat fone ir apie rizikas praneša dar iki naujų versijų pasiekimo vartotojus.

    „Kiekviena įmonė galiausiai pasiekia momentą, kai rankinis testavimas pradeda stabdyti augimą. Būtent tam momentui ir kūrėme „Holmes“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robbrecht Delrue.

    Bendrovė taip pat nurodo dirbanti su patariamąja technologijų vadovų grupe ir turinti apie 30 vadinamųjų dizaino partnerių, kurie padeda formuoti produktą ankstyvoje stadijoje. Platesnė prieiga, pasak „Holmes“, turėtų būti plečiama artimiausiais mėnesiais.

  • Britų „ManaMind“ pritraukė 1,2 mln. eurų: DI agentai žaidimuose perima QA ir trumpina testus iki 6 val.

    Didžiosios Britanijos autonominio žaidimų testavimo startuolis „ManaMind“ uždarė 1,2 mln. eurų ikisėklinį finansavimo etapą. Bendrovė kuria DI agentus, kurie automatizuoja pasikartojančias kokybės užtikrinimo (QA) užduotis ir taip mažina rankinio testavimo apimtis žaidimų studijose.

    Investicijų etapui vadovavo fondas Sure Valley Ventures, taip pat prisidėjo EWOR, „Ascension“, „Syndicate Room“ ir „Heartfelt“. Įmonė teigia, kad gautos lėšos bus skirtos komandos stiprinimui, nuosavo modelio vystymui ir plėtrai į svarbiausias rinkas.

    Kodėl QA tapo viena brangiausių dalių

    Žaidimams tampant didesniems ir sudėtingesniems, didėja ir rizika išleisti produktą su kritinėmis klaidomis. „ManaMind“ pabrėžia, kad QA dažnai sudaro apie 10–15 proc. viso žaidimo biudžeto, o tradicinis modelis tampa vis sunkiau išlaikomas, ypač kai leidimo terminai trumpėja.

    Papildomą spaudimą kuria ir vadinamieji live-service žaidimai, kuriems reikalingi dažni atnaujinimai ir nuolatinis regresinis testavimas. Tokiu atveju testavimas tampa ne vien paskutiniu etapu prieš leidimą, o kasdiene, nuolat kartojama disciplina.

    Kaip veikia „ManaMind“ DI agentai

    Įmonė kuria agentus, kurie žaidimus testuoja panašiai kaip žmogus: „mato“ ir „girdi“ virtualią aplinką per vaizdą ir garsą. Tokiu būdu agentai gali savarankiškai žaisti, kartoti scenarijus ir fiksuoti elgsenos bei stabilumo problemas skirtingose situacijose.

    Pasak bendrovės, sistema automatiškai suformuoja pritaikomus pranešimus kūrėjams, kad komandos daugiau laiko skirtų taisymui, o ne klaidų dokumentavimui. „ManaMind“ akcentuoja ir 24/7 testavimą kūrimo metu, o ne tik prieš pat išleidimą.

    „Žaidimų kūrimo ateitis turėtų būti apie žmonių kūrybiškumą, o ne pasikartojantį testavimą. Mes automatizuojame rankines, daug laiko atimančias dalis, kad studijos galėtų susitelkti į įspūdingų pasaulių kūrimą“, – sakė „ManaMind“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Emil Kostadinov.

    Rezultatai ir platesnės ambicijos

    Ankstyvų diegimų metu, kaip teigia „ManaMind“, pilni regresiniai ciklai sutrumpėjo iki maždaug 6 valandų, o iki išleidimo aptinkama didžioji dalis kritinių klaidų. Bendrovės vertinimu, automatizacija ypač pasiteisina ten, kur būtina nuolat kartoti tuos pačius testus skirtinguose įrenginiuose ar žaidimo versijose.

    „ManaMind“ įkurta 2025 metais, o jos komanda nurodo, kad žaidimai yra startinė rinka nuosavam sprendimui tobulinti. Ilgalaikėje perspektyvoje bendrovė siekia tapti autonominio testavimo sluoksniu ne tik programinei įrangai, bet ir platesnėms sritims, kur reikalingas patikimumo tikrinimas.

    Įmonė taip pat praneša apie dizaino partnerystes su „Included Games“ ir „Crazy Labs“. Tai turėtų padėti toliau tikslinti produktą realiuose kūrimo procesuose ir plėsti automatizuoto QA pritaikymą skirtingiems žanrams.

    „ManaMind“ sprendžia kritinį žaidimų kūrimo skausmo tašką DI žaidimuose ir išmaniosios automatizacijos sankirtoje. Jų autonominiai agentai per 6 valandas padaro tai, kam rankinėms QA komandoms prireikia dienų, be to, jie aptinka klaidas, kurių žmonės nepastebi“, – sakė Sure Valley Ventures partneris Brian Kinane.