CP v2

Tag: Propaganda

  • Dainininkė IAMDDB apkaltino Izraelį pavogus tapatybę: viskas dėl DI vaizdo įrašo

    Dainininkė IAMDDB apkaltino Izraelį pavogus tapatybę: viskas dėl DI vaizdo įrašo

    Skandalas dėl DI vaizdo

    Angolos ir Portugalijos šaknų turinti reperė bei dainininkė IAMDDB pareiškė, kad Izraelio oficialiose socialinių tinklų paskyrose buvo paviešintas DI sukurtas vaizdo įrašas, kuriame panaudotas į ją labai panašus atvaizdas. Pasak atlikėjos, jos išvaizda ir vizualinė tapatybė buvo pasitelkta be leidimo ir be jokio sutikimo.

    Minėtas klipas, apie kurį prabilta socialiniuose tinkluose, vėliau buvo pašalintas. Jame matoma moteris, kuri, aktyvistų teigimu, itin primena Mančesteryje gyvenančią atlikėją, o pats įrašas pristatytas kaip politinė žinutė, siejama su propaganda.

    Atlikėja: nesutikau ir nedalyvavau

    IAMDDB, kurios tikrasis vardas yra Diana Adelaide Rocha De Brito, į situaciją sureagavo viešu pareiškimu. Ji pabrėžė, kad neautorizavo, netvirtino ir nedalyvavo kuriant įrašą, taip pat nesutiko, kad jos atvaizdas būtų naudojamas tokio pobūdžio turinyje.

    „Man tapo žinoma, kad DI sugeneruoti vaizdai, panašūs į mane, buvo panaudoti vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo oficiali Izraelio valdžios paskyra. Noriu aiškiai pasakyti, kad tam nesuteikiau jokio leidimo ir su tuo neturiu nieko bendra“, – sakė IAMDDB.

    Atlikėja taip pat pažymėjo, kad jos kūrybinės vertybės remiasi žmogiškumu ir laisve, o bet koks jos veido ar vardo siejimas su politiniais naratyvais be sutikimo, jos vertinimu, peržengia ribas. Ji teigė ketinanti tartis su specialistais ir ieškoti būdų, kaip apginti savo teises.

    Kodėl tokie atvejai vis dažnėja

    Šis atvejis vėl atkreipė dėmesį į augančią problemą, kai DI įrankiais kuriami itin tikroviški vaizdai ir vaizdo įrašai, imituojantys realius žmones. Dėl to didėja vadinamųjų sintetinės medijos klastočių rizika, ypač kai tokia medžiaga naudojama politinei komunikacijai, reklamai ar reputacijai paveikti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI sugeneruoto turinio plitimas socialiniuose tinkluose dažnai lenkia tiek platformų moderavimo, tiek teisinių mechanizmų greitį. Kai įrašas paskelbiamas, per kelias valandas jis gali pasiekti didžiules auditorijas, o vėlesnis pašalinimas nebūtinai panaikina žalą.

    Atlikėjai ir vieši asmenys tokiose situacijose paprastai susiduria su keliomis rizikomis: klaidinančiu priskyrimu, reputacine žala ir netiesioginiu dalyvavimu politiniuose konfliktuose. Dėl to vis dažniau keliami reikalavimai aiškiau žymėti DI sukurtą turinį ir griežtinti atsakomybę už asmens atvaizdo naudojimą be leidimo.

  • Varėnoje nuskambėjo diena X: ekspertai paaiškino, kaip bendruomenėms telktis dabar

    Ruoštis reikia šiandien

    Varėnoje surengtoje diskusijoje apie bendruomenių atsparumą akcentuota paprasta žinia: pasirengimas krizėms neturi būti atidėliojamas. Pokalbyje „Atspari bendruomenė: kaip telktis“ aptarta, kaip stiprinti vietos ryšius ir veikti išvien.

    Diskusijos dalyviai kalbėjo apie galimas grėsmes, propagandos poveikį, socialinių tinklų vaidmenį ir vadinamąją dieną X. Pabrėžta, kad svarbiausia yra iš anksto susitarti dėl veiksmų ir atsakomybių, nes krizės metu laiko koordinacijai dažnai nebelieka.

    Ryžtas ir bendruomenė

    Keliautojas ir Šaulių sąjungos narys Vytaras Radzevičius priminė, kad laisvę saugo ne vien institucijos, bet ir žmonių apsisprendimas ją ginti. Jo teigimu, vienam žmogui atlaikyti spaudimą ar netikrumą gerokai sunkiau nei turint aplinkinių palaikymą.

    „Pagrindinis dalykas yra ryžtas ir noras saugoti savo laisvę. Turime atvirai pažvelgti į dabartį ir prisiminti istoriją“, – sakė Vytaras Radzevičius.

    Diskusijoje pabrėžta, kad bendruomenės atsparumą didina ne vien dideli planai, bet ir kasdieniai įpročiai: pažinti kaimynus, žinoti, kam prireikus reikės pagalbos, ir kas galėtų padėti kitiems. Tokie ryšiai ypač svarbūs nutrūkus ryšiui, sutrikus paslaugoms ar kilus informaciniam chaosui.

    Informacinės grėsmės ir pamokos iš Ukrainos

    Apie informacines grėsmes kalbėjęs „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius atkreipė dėmesį, kad propaganda dažnai siekia ne įtikinti, o supriešinti. Anot jo, socialiniuose tinkluose plintančios manipuliacijos gali greitai pakirsti pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, todėl kritinis mąstymas tampa praktiniu įgūdžiu.

    Visuomenininkas Skirmantas Malinauskas bendruomenės tvirtumą siejo su ryšiu tarp žmonių ir gebėjimu vieniems kitus atpažinti. Jo teigimu, bendruomenė dažniausiai prasideda nuo elementaraus dėmesio šalia esančiam, o atsiradus pasitikėjimui, tampa lengviau ir prašyti pagalbos, ir ją suteikti.

    Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas dalijosi įspūdžiais iš kelionės po Ukrainą ir ragino mokytis iš šalies, kuri realiomis sąlygomis išbandė, kas veikia, o kas ne. Pasak jo, Ukrainos patirtis rodo, kad aiškūs susitarimai, savitarpio pagalba ir atsakingas informacijos vartojimas yra tokie pat svarbūs kaip ir materialūs resursai.

    „Verta atsigręžti į Ukrainos patirtį, nes jie žino, kas ekstremaliomis sąlygomis veikia, o kas ne“, – sakė Alvydas Verbickas.

    Diskusijoje taip pat dalyvavo gydytoja anesteziologė-reanimatologė ir Šaulių sąjungos narė Vilma Jančiukienė, o pokalbį moderavo 15min vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas. Renginio žinutė apibendrinta paprastai: baimė nepadeda, o pasirengimas ir susitelkimas turi prasidėti dabar.

  • Režisierius Paulas Verhoevenas apie Trumpo Kosminių pajėgų uniformas: filme tai fašizmo satyra

    Režisierius Paulas Verhoevenas apie Trumpo Kosminių pajėgų uniformas: filme tai fašizmo satyra

    Olandų režisierius Paulas Verhoevenas, sukūręs 1997 metais pasirodžiusį filmą Starship Troopers, sureagavo į Donaldo Trumpo paskelbtus DI sugeneruotus vaizdus su siūlomomis Jungtinių Valstijų Kosminių pajėgų uniformomis. Pasak režisieriaus, tokia „įkvėpimo“ kryptis prasilenkia su kūrinio esme, nes filme kariška estetika sąmoningai naudojama kaip perspėjimas apie fašizmą.

    Diskusiją įplieskė Trumpo įrašai socialiniuose tinkluose, kuriuose jis dalijosi DI sukurtais kadrais ir pristatė naujo tipo tarnybinės aprangos maketą. Prie jo buvo pateikta žinutė, kad dizainas esą paremtas Starship Troopers uniformų „disciplina ir funkcionalumu“.

    Verhoevenas interviu „The Hollywood Reporter“ pabrėžė, kad filmo veikėjai tyčia vaizduojami kaip žmonės, kurie patys nesupranta dalyvaujantys fašistinėje sistemoje. Pasak režisieriaus, būtent tai ir yra satyros taikinys, todėl bandymas perkelti šią estetiką į realaus pasaulio institucijų įvaizdį yra problemiškas.

    „Nežinau, ar šis prezidentas supranta, kad filmas sako: tie personažai yra fašistai, patys to nesuvokdami. Toks ir buvo tikslas“, – sakė Paulas Verhoevenas.

    Starship Troopers buvo sukurtas pagal rašytojo Roberto A. Heinleino romaną, tačiau Verhoevenas ne kartą yra aiškinęs, kad ekranizaciją sąmoningai pavertė tamsia politine satyra. Filme ryškūs militarizmo, propagandos, ksenofobijos ir smurto motyvai, o vizualiniai sprendimai specialiai primena totalitarinių režimų ikonografiją.

    Režisierius atkreipė dėmesį ir į tai, kad dalis auditorijos per dešimtmečius filmą klaidingai perskaitė kaip tiesioginį karo epą, o ne ironiją. Jo teigimu, panašus nesusipratimas nuolat kartojasi, kai popkultūros citatos pradedamos naudoti politinėje komunikacijoje, neatsižvelgiant į pirminę kūrinio prasmę.

    Jungtinių Valstijų Kosminės pajėgos buvo įsteigtos 2019 metais, per pirmąją Trumpo kadenciją, kaip atskira kariuomenės rūšis. Pastaraisiais metais JAV politikoje vis dažniau matoma tendencija vizualiniais simboliais ir popkultūros nuorodomis stiprinti žinutes socialiniuose tinkluose, o DI įrankiai šį procesą dar labiau paspartino.

    Ekspertai ne kartą yra įspėję, kad DI generuojami vaizdai politinėje erdvėje kelia papildomų rizikų: nuo klaidinančio turinio iki dar greitesnio simbolių „išplėšimo“ iš konteksto. Šiuo atveju ginčo esmė susivedė į klausimą, ar institucinis įvaizdis netampa priemone normalizuoti estetiką, kuri filme buvo pasirinkta būtent kaip kritika autoritarizmui.

  • „Anthropic“ perspėja: Kinijos ir Rusijos grupės jau bando ginkluoti DI per „Claude“ spragas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ paskelbė grėsmių žvalgybos ataskaitą, kurioje teigiama, kad su Kinija ir Rusija siejami veikėjai jau bando panaudoti jos DI asistentą „Claude“ pavojingoms užduotims. Pasak įmonės, tarp fiksuotų atvejų minimi kibernetiniai išpuoliai, įtakos operacijos ir bandymai kurti karinės paskirties sprendimus.

    „Anthropic“ nurodo, kad per pastaruosius mėnesius žmonės iš šalių, kuriose „Claude“ turėtų būti ribojamas, apeidinėjo kontrolę naudodami tarpininkus, fiktyvias ar pavogtas paskyras ir VPN. Tokie metodai, pasak bendrovės, leidžia paslėpti tikrąją prisijungimo vietą ir išvengti dalies saugiklių.

    Kaip apeinami ribojimai

    Bendrovė teigia, kad neteisėtą prieigą dažnai organizuoja tarpininkai, kurie pasiūlo „Claude“ paslaugas regionuose, kur oficialiai jos neteikiamos. Tokia schema ypač patraukli tiek nusikalstamoms grupuotėms, tiek su valstybinėmis struktūromis siejamiems veikėjams, ieškantiems greitesnių būdų automatizuoti darbą.

    „Anthropic“ pabrėžia, kad dalis piktnaudžiavimo buvo susijusi su plačiai prieinamomis „Claude“ versijomis, o ne su labiausiai ribojamais įmonės modeliais. Vis dėlto ataskaita akcentuoja, kad net komerciškai prieinami DI įrankiai jau yra pakankamai galingi, kad netinkamose rankose mažintų „įėjimo kainą“ sudėtingoms operacijoms.

    Kur DI kelia didžiausią riziką

    Ataskaitoje minimi atvejai, kai DI buvo pasitelkiamas automatizuoti kibernetines atakas, kurti kenkėjiško kodo fragmentus ar tobulinti žvalgybines procedūras. Saugumo ekspertai seniai perspėja, kad DI gali pagreitinti vadinamąsias „visą ciklą“ atakas, kai nuo taikinio žvalgybos iki įsilaužimo veiksmų pereinama gerokai greičiau.

    „Anthropic“ taip pat aprašo bandymus naudoti „Claude“ masinei stebėsenai ir propagandos sklaidai, įskaitant didelių socialinių tinklų duomenų kiekių analizę. Praktikoje tai gali reikšti efektyvesnį turinio filtravimą, auditorijų segmentavimą ir pranešimų pritaikymą konkrečioms grupėms.

    Ypatingo dėmesio sulaukė teiginiai apie galimus bandymus DI pasitelkti biologinės rizikos srityje, kai tyrėjai domėjosi pavojingais patogenais ar eksperimentais, galinčiais turėti dvejopą paskirtį. „Anthropic“ pabrėžia, kad ne visais atvejais galima vienareikšmiškai nustatyti, ar užklausos buvo teisėto mokslo dalis, tačiau nerimą kelia mėginimai slėpti tikslus ir apeiti geografinius ribojimus.

    Ką daro „Anthropic“ ir ko tikisi valdžios

    Bendrovė teigia, kad visus ataskaitoje aprašytus atvejus stengėsi nutraukti, o informaciją perdavė atsakingoms institucijoms ir pramonės partneriams. Taip pat buvo griežtinami apsaugos mechanizmai, apimantys paskyrų patikrą, piktnaudžiavimo aptikimą ir papildomus filtrus jautrioms temoms.

    „Mes nesiekiame dramatizuoti. Norime parodyti, kaip ši technologija gali būti piktnaudžiaujama jau šiandien“, – sakė „Anthropic“ grėsmių tyrimų vadovas Jacobas Kleinas.

    Šis pranešimas įsilieja į platesnį JAV ir Europos diskusijų kontekstą, kai DI modelių kūrėjai raginami daugiau investuoti į saugą ir skaidrumą. Reguliuotojai bei įstatymų leidėjai vis dažniau akcentuoja, kad vien savanoriškų priemonių gali nepakakti, jei tarpininkų rinka ir pavogtų paskyrų prekyba leidžia lengvai apeiti apribojimus.

  • Latvija uždraudė rusiškas ir baltarusiškas knygas: argumentas dėl propagandos nustebino

    Latvija uždraudė rusiškas ir baltarusiškas knygas: argumentas dėl propagandos nustebino

    Uždraudė įvežti spaudą

    Latvija uždraudė į šalį įvežti knygas, laikraščius ir kitą spausdintą produkciją iš Rusijos ir Baltarusijos. Užsienio reikalų ministerija sprendimą sieja su dezinformacijos ir karo propagandos rizika bei saugumo interesais.

    Nurodoma, kad priemonė įsigaliojo nuo rugsėjo 1 dienos. Latvija tapo pirmąja Europos valstybe, pritaikiusia tokio pobūdžio importo ribojimą vartojimo prekėms iš šių šalių.

    Ne tik knygos, bet ir prekės

    Draudimas apima ne tik leidinius, bet ir dalį kitų vartojimo prekių, pavyzdžiui, drabužius, žaislus ar sporto reikmenis. Latvijos valdžios vertinimu, tai turi mažinti pažeidžiamumą informacinėje erdvėje ir didinti visuomenės atsparumą.

    Ministerija taip pat akcentuoja ekonominių ryšių mažinimą su Rusija ir Baltarusija, kurios, Latvijos teigimu, tęsia arba remia agresiją prieš Ukrainą. Tokia logika atitinka platesnę ES ir NATO šalių praktiką riboti priklausomybes nuo agresorių valstybių.

    „Importo draudimu siekiama apsaugoti Latvijos saugumo interesus ir dar labiau sumažinti ekonominius ryšius su Rusija ir Baltarusija“, – teigiama Latvijos užsienio reikalų ministerijos komentare.

    Hibridinių grėsmių fone

    Latvija, kuri ribojasi ir su Rusija, ir su Baltarusija, nuo 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo Ukrainoje nuosekliai remia Kyjivą. Ryga ne kartą viešai kalbėjo apie hibridines grėsmes, kurios gali apimti kibernetines atakas, informacines operacijas ir kitus spaudimo instrumentus.

    Šalyje taip pat gyvena didelė rusakalbių bendruomenė, o tai, Latvijos institucijų vertinimu, didina informacinio poveikio riziką. Dėl to pastaraisiais metais Latvija ėmėsi priemonių, susijusių su rusų kalbos vaidmens mažinimu švietime ir mokesčių lengvatų persvarstymu leidybos sektoriuje.

    Importas smuko, bet išliko išimčių

    Latvijos užsienio reikalų ministerija skelbia, kad bendras importas iš Rusijos ir Baltarusijos nuo karo pradžios sumažėjo maždaug 91 proc. Vis dėlto knygos ir spausdinta produkcija, pasak ministerijos, buvo viena didesnių likusių vartojimo prekių kategorijų, kurios dar pasiekdavo Latvijos rinką.

    Sprendimas priimtas augant įtampai Baltijos regione. Latvija, Lietuva ir Estija atmeta Rusijos kaltinimus dėl tariamų rusakalbių teisių pažeidimų ir teigia, kad tokia retorika naudojama politiniam spaudimui bei įtakos operacijoms.

  • Ukraina įtraukė „Mašą ir Lokį“ į sankcijų sąrašą: kas pasikeis „Youtube“ ir platformose

    Ukraina įtraukė „Mašą ir Lokį“ į sankcijų sąrašą: kas pasikeis „Youtube“ ir platformose

    Ukraina paskelbė sankcijas asmenims ir organizacijoms, siejamoms su rusiško animacinio serialo „Maša ir Lokys“ kūrimu bei platinimu. Kyjivas teigia, kad pasaulyje itin populiarus vaikams skirtas turinys esą gali skleisti prorusiškas žinutes ir normalizuoti Kremliaus naratyvus.

    Naujas sankcijų paketas buvo įformintas prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimu ir apima platesnį taikinių spektrą: Rusijos karinei pramonei artimas struktūras, pareigūnus ir įmones, kurias Ukraina sieja su karo prieš Ukrainą rėmimu. Į sąrašą įtraukti ir keli su „Maša ir Lokys“ susiję Rusijos piliečiai bei organizacijos.

    Kaip veiks sankcijos?

    Ukrainos sprendime numatytos priemonės paprastai apima turto įšaldymą, komercinės veiklos ribojimus ir draudimus vykdyti tam tikrus sandorius šalies teritorijoje. Praktikoje tai gali paveikti licencijavimą, pajamas iš reklamos ir autorinių teisių naudojimą Ukrainoje.

    Kyjivas taip pat signalizuoja, kad sankcijos gali tapti pagrindu riboti prieigą prie „Mašos ir Lokio“ turinio „Youtube“ ir kitose platformose Ukrainos vartotojams. Tokie ribojimai dažniausiai įgyvendinami per teisinius reikalavimus platformoms ar turinio teisių apribojimą, tačiau jų apimtis priklauso nuo konkrečių vykdymo mechanizmų.

    Kodėl kritika nukreipta į vaikų turinį?

    Ukrainos institucijos jau ne vienus metus kartoja argumentą, kad pramoginis turinys gali būti naudojamas kaip minkštosios galios įrankis. „Maša ir Lokys“ atveju dėmesys sutelktas į epizodus ir vizualinius elementus, kuriuose matoma sovietinė ar karinė simbolika, o tai, Ukrainos vertinimu, gali daryti poveikį ikimokyklinio amžiaus auditorijai.

    Serialas rodomas nuo 2009 metais, išverstas į daugybę kalbų ir pasiekęs auditorijas daugiau nei 100 šalių. „Youtube“ platformoje kai kurie epizodai yra surinkę milijardus peržiūrų, o tai reiškia, kad net pavieniai ginčytini elementai tampa matomi labai plačiai.

    Diskusijos Ukrainoje kilo dar iki plataus masto Rusijos invazijos 2022 metais. 2017 metais Ukrainos valstybinės kino agentūros lygmeniu buvo svarstoma galimybė riboti serialo rodymą, o 2025 metų vasarą tema vėl sugrįžo į darbotvarkę, kai turinys išliko itin populiarus tarp Ukrainos vaikų auditorijos internete.

    Reakcija ir platesnis kontekstas

    Kremlius pasmerkė Kyjivo sprendimą, o Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad sankcijos vaikų programai esą parodo Ukrainos valdžios požiūrį. Tuo pat metu Ukrainos pareigūnai tikina, kad kalbama ne apie pramogą, o apie informacinio saugumo klausimą.

    Ginčas dėl serialo jau peržengė Ukrainos ribas. Jungtinėje Karalystėje daugiau nei 50 parlamentarų kreipėsi į kultūros sekretorę Lisą Nandy, ragindami transliavimo platformas įvertinti turinį ir, jų nuomone, pašalinti epizodus, kuriuose matoma sovietinė karinė ikonografija.

    Serialo studija „Animaccord“ tokius kaltinimus neigia ir tvirtina, kad kūrinys nėra propaganda. Ukraina savo ruožtu teigia sieksianti, kad jos sankcijas atkartotų tarptautiniai partneriai, o tai galėtų išplėsti sprendimo poveikį ir už šalies ribų.

  • NASK įspėja: „TikTok“ algoritmas gali būti manipuliuojamas Kinijos propagandai ir dėmesiui nukreipti

    Ką rodo NASK tyrimas

    Lenkijos nacionalinis kibernetinio saugumo ir skaitmeninės erdvės kompetencijų centras NASK perspėja, kad „TikTok“ turinio atrankos algoritmas gali būti veikiamas taip, kad vartotojams dažniau būtų rodomi Kinijai palankūs naratyvai. Tyrimą atlikęs NASK Dezinformacijos analizės centras ragina kritiškai vertinti platformoje matomą turinį ir atsargiai dalintis informacija.

    NASK tyrėjai tris mėnesius stebėjo, ką „TikTok“ pateikia skirtingoms paskyroms, ir išanalizavo beveik 10 000 įrašų, susijusių su temomis, kurios Pekinui laikomos jautriomis. Vertinta, ar turinys yra palankus Kinijai, kritiškas, neutralus arba apskritai nesusijęs su paieškos tema.

    Kur palankus turinys dominuoja

    Didžiausia Kinijai palankių įrašų dalis fiksuota kalbant apie Sindziangą, kur gyvena uigurai: tokio pobūdžio turinys sudarė 58,7 proc. Tyrėjai pastebėjo, kad įrašuose dažnai piešiamas „laimingo gyvenimo“ vaizdas, akcentuojama gerovė ir tariama žodžio laisvė, o kritiškų pasakojimų matomumas mažesnis.

    Panaši tendencija matyta ir Tibeto temoje, kur Kinijai palankus turinys sudarė 44,5 proc. Žmogaus teisių klausimuose palankaus turinio dalis siekė 35 proc., tačiau čia, pasak tyrėjų, veikė kita taktika: probleminės diskusijos buvo stumiamos į šalį „pakaitinėmis“ temomis, kurios Pekinui kelia mažiau rizikų.

    „Kinija vaizduojama kaip gerovės valstybė ir naujas pasaulio centras, o tai kontrastuojama su smunkančiais Vakarais“, – sakė NASK analitikų komandos atstovas Michałas Marekas.

    Kai paieškai parodoma tai, kas nesusiję

    Vienas ryškiausių tyrimo signalų susijęs su paieškomis apie perauklėjimo stovyklas: net 89 proc. parodytų įrašų, kaip teigiama ataskaitoje, su tema buvo nesusiję. Vietoje informacijos apie Kiniją vartotojams siūlyti vaizdo įrašai apie lieknėjimą, sporto pratimus, sveikatą ar net perdirbimą.

    Toks modelis NASK vertinamas kaip dėmesio nukreipimo strategija, kai vartotojas, neradęs atsakymų, gali tiesiog nustoti ieškoti. Tyrėjai pabrėžia, kad algoritminė atranka tokiu atveju tampa ne tik rekomendacijų įrankiu, bet ir filtru, galinčiu keisti tai, kokį informacijos spektrą žmogus realiai pasiekia.

    „Algoritmas yra galingas įrankis, kuris netinkamose rankose gali formuoti mūsų įsitikinimus ir požiūrį į pasaulį“, – sakė NASK analitikė Patrycja Krzyśpiak.

    DSA taisyklės ir platformų skaidrumo klausimas

    NASK atkreipia dėmesį, kad „TikTok“ skaidrumas išlieka ribotas, ypač lyginant su platformomis, kurios žymi valstybės kontroliuojamus kanalus. Tyrėjų teigimu, kai tokio žymėjimo nėra, vartotojams sunkiau atpažinti, ar turinys gali būti siejamas su valstybiniu propagandos aparatu.

    Ataskaitoje taip pat keliama tema, ar Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA) praktiškai sustiprins spaudimą platformoms. NASK ekspertai pabrėžia, kad realus poveikis priklausys nuo to, ar už pažeidimus bus taikomos numatytos sankcijos, kurios gali siekti iki 6 proc. pasaulinių metinių pajamų.

    Ką pataria NASK

    NASK rekomenduoja „TikTok“ turinį vertinti su didesne skeptiška distancija, ypač kai kalbama apie geopolitiką, žmogaus teises ar karinius konfliktus. Taip pat raginama atsargiau skelbti asmeninę informaciją ir nepasikliauti vien trumpų vaizdo įrašų formatu, kuris dažnai skatina priimti išvadas be patikrinimo.

    Institucija ypatingą dėmesį siūlo skirti jaunų vartotojų medijų raštingumui ir kritiniam mąstymui. NASK pabrėžia, kad vien technologiniai sprendimai problemos neišspręs, jei auditorija neturės įgūdžių atpažinti manipuliacijas ir tikrinti informacijos kilmę.

    Platformos atstovų komentaro dėl tyrimo išvadų NASK pateiktoje informacijoje kol kas nebuvo.