Kodėl gatvės vėl pilnos žmonių?
Tūkstančiai žmonių savaitgalį išėjo į Europos miestų gatves protestuoti dėl brangstančio pragyvenimo, įkandamo būsto trūkumo, menkų atlyginimų ir didėjančio spaudimo viešosioms paslaugoms. Nors skirtingose šalyse reikalavimai nevienodi, bendra nuotaika ta pati: namų ūkių biudžetai nebespėja paskui kainas.
Ekonomistai pabrėžia, kad net sulėtėjus infliacijai kainos paprastai negrįžta į ankstesnį lygį, todėl realus žmonių perkamosios galios atsigavimas užtrunka. Dėl to kainų ir pajamų atotrūkis tampa ne tik skaičiumi statistikoje, bet ir kasdieniu pasirinkimu, ką atidėti ar ko atsisakyti.
Įtampa Prancūzijoje ir Belgijoje
Prancūzijoje demonstracijose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, tarp jų studentai ir įvairios socialinės grupės, keliančios pragyvenimo bei viešųjų paslaugų klausimus. Dalis mitingų praėjo taikiai, tačiau kai kur protestai peraugo į riaušes ir plėšimus, o žala, kaip skelbta verslo atstovų, gali siekti šimtus milijonų eurų.
„Protestuoti yra teisė, o pyktį reikia išgirsti. Tačiau joks nesutarimas negali pateisinti viešojo turto niokojimo“, – sakė Limožo meras Guillaume’as Guérinas.
Belgijoje Briuselyje ir Lježe kilo susirėmimų su policija, o į platesnį nepasitenkinimą įsiliejo ir mokinių bei studentų protestai dėl švietimo kaštų, mokytojų trūkumo ir mokymosi sąlygų. Šalies vidaus reikalų ministras Bernard’as Quintinas viešai akcentavo, kad dalis veiksmų nebeatitinka taikaus protesto ribų.
Portugalija, Italija ir bendra problema
Portugalijoje profesinės sąjungos ir būsto teisių organizacijos ragino kelti atlyginimus, gerinti pensijas, stiprinti viešąsias paslaugas ir imtis ryžtingesnių sprendimų dėl būsto įperkamumo. Organizatorių teigimu, nuomos, būsto paskolų įmokų ir kasdienių prekių brangimas vis labiau spaudžia šeimų finansus.
Italijoje protestai taip pat siejami su kainų augimu ir prastesnėmis gyvenimo sąlygomis, kai kur fiksuota sužeistų žmonių ir sulaikymų. Šios demonstracijos nėra vienas koordinuotas judėjimas visoje Europoje, tačiau jos išryškina bendrą tendenciją: būstas ir būtiniausios prekės daugelyje miestų brangsta greičiau nei pajamos.
Eurostato duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos nuo 2021 metų rugpjūčio iki 2026 metų rugpjūčio buvo pakilusios 34 proc. Toks augimas ypač smogia mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kurių išlaidos maistui ir būstui sudaro didžiausią biudžeto dalį.
Kaip tai jaučia finansų rinkos?
Įtampa gatvėse turi ir finansinį atgarsį: Europos akcijų rinkos, įskaitant Paryžiaus biržos indeksą CAC 40, po protestų ir riaušių epizodų reagavo neigiamai. Investuotojai paprastai jautriai vertina politinį neapibrėžtumą, ypač kai šalia jo atsiranda rizika verslui ir viešajai tvarkai.
Rinkų dalyviai taip pat stebi, ar protestai neperaugs į ilgalaikę politinę krizę, galinčią paveikti biudžeto sprendimus, skolos kainą ir ekonomikos perspektyvas. Tokiais atvejais dėmesio centre atsiduria ir valdžios gebėjimas suderinti socialinius lūkesčius su fiskaliniais apribojimais.