Tag: Protezai

  • Ržesuvas kuria protezus gyvūnams: katė, šuo, net strutis – specialistai atskleidė, kaip tai veikia

    Rzeszowskie Zakłady Ortopedyczne od półtorej dekady zajmują się tworzeniem protez dla osób po amputacjach. Jednak ich praca nie ogranicza się wyłącznie do ludzi. Specjaliści z tej firmy z sukcesem wykonują również protezy dla zwierząt, pomagając między innymi psom i kotom w odzyskaniu sprawności.

    Początki Rzeszowskich Zakładów Ortopedycznych sięgają piętnastu lat wstecz.

    To był początek niezwykłej drogi. Jak się okazało, po założeniu sztucznej kończyny Luna błyskawicznie wróciła do aktywności. Jej entuzjazm był tak duży, że goniąc kota, zdołała uszkodzić element zwany stopą biegową.

    Była to najprawdopodobniej pierwsza w naszym kraju proteza stworzona specjalnie dla czworonoga. Od tego momentu rzeszowska firma przygotowała już dwadzieścia bezpłatnych sztucznych kończyn dla psów. Na tym jednak ich działalność się nie kończy.

    Niedawno specjaliści z Rzeszowa podjęli się kolejnego wyzwania, tworząc sztuczną kończynę dla kota.

    Dziś Rzeszowskie Zakłady Ortopedyczne to biznes prowadzony przez rodzinę. Założona przez Mariusza Grelę firma funkcjonuje dzięki jego współpracy z synem Michałem oraz zięciem Rafałem. W zespole zatrudnionych jest piętnaście osób, które opuszczają firmę dopiero w momencie przejścia na emeryturę.

  • Amsterdamoje paukščiui atkurta visa snapo sistema: pirmoji pasaulyje 3D spausdinta protėzė

    Amsterdamoje paukščiui atkurta visa snapo sistema: pirmoji pasaulyje 3D spausdinta protėzė

    Amsterdamo zoologijos sode „Artis“ gyvenančiam pietiniam raganosiniam krankliui sėkmingai pritaikyta pasaulyje pirmoji 3D spausdinta protėzė, pakeičianti ir viršutinę, ir apatinę snapo dalis. Pasak zoologijos sodo ir veterinarų komandos, tai iki šiol precedento neturintis sprendimas, nes ankstesniais atvejais paukščiams dažniausiai būdavo atkuriama tik viena snapo dalis.

    Po operacijos paukštis naują snapą pradėjo naudoti dar tą pačią dieną. Zoologijos sodo specialistai nurodo, kad jis vėl gali atlikti svarbiausias rūšiai būdingas funkcijas: tvarkyti plunksnas ir patogiai pakelti maistą nuo žemės, o tai tiesiogiai susiję su gyvūno gerove.

    Kaip buvo atkurtas snapas

    Veterinarai aiškina, kad paukščiui buvo lūžusios abi snapo dalys, todėl, nors jis ir buvo prisitaikęs, pilnavertiškai funkcionuoti nebegalėjo. Siekiant kuo tiksliau atkurti natūralią formą, pirmiausia buvo įvertinti likę snapo fragmentai ir atlikta galvos kompiuterinė tomografija.

    Remiantis gautais duomenimis, Utrechto universiteto Veterinarijos medicinos fakulteto Paukščių ir egzotinių gyvūnų katedros specialistai suprojektavo individualiai pritaikytą sprendimą. Protėzės dalys buvo atspausdintos iš plastiko, o tvirtinimui panaudoti titano elementai ir varžtai, kad konstrukcija būtų stabili ir pakankamai atspari kasdienėms apkrovoms.

    Kodėl šis atvejis svarbus

    3D spausdinimas veterinarijoje pastaraisiais metais vis plačiau taikomas dėl galimybės greitai pagaminti individualius implantus ar protezus pagal konkretaus gyvūno anatomiją. Tokie sprendimai ypač aktualūs laukiniams ir zoologijos sodų gyvūnams, kuriems standartinės priemonės dažnai netinka.

    Zoologijos sodo veterinarai pabrėžia, kad šio sprendimo sėkmę lems ilgalaikiai stebėjimai: svarbu, kaip protėzė dėvėsis, ar nekils uždegimų, ar paukštis išlaikys įprastus elgesio įpročius. Jei rezultatai bus stabilūs, komanda planuoja rengti mokslinę publikaciją, kurioje detaliai aprašys operacijos eigą, naudotas medžiagas ir praktinius pastebėjimus.

    Specialistų vertinimu, tokio lygio rekonstrukcija gali tapti reikšmingu postūmiu gyvūnų protezavimo srityje, nes atveria galimybes sudėtingesniems atvejams, kai pažeidžiamos kelios anatominės struktūros vienu metu. Tai taip pat rodo, kaip tikslioji medicina ir inžinerija vis dažniau susijungia su gyvūnų gerovės sprendimais.

  • Mokslininkai žmonėms VR davė sparnus: po savaitės smegenys ėmė juos laikyti kūno dalimi

    Mokslininkai žmonėms VR davė sparnus: po savaitės smegenys ėmė juos laikyti kūno dalimi

    Virtualios realybės patirtys gali ne tik sukurti įtikinamą pojūtį, bet ir pakeisti tai, kaip smegenys apdoroja kūno vaizdą. Naujas tyrimas parodė, kad žmonėms VR aplinkoje suteikus sparnus, smegenų reakcijos pradėjo panašėti į tas, kurios paprastai būdingos tikroms galūnėms.

    Tyrimą atliko Pekino normaliojo universiteto ir Pekino universiteto mokslininkai, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Cell Reports“. Eksperimente dalyvavo 25 savanoriai, kurie vieną savaitę keturis kartus po 30 minučių treniravosi naudotis virtualiais sparnais.

    Kaip atrodė eksperimentas

    VR aplinkoje sparnai visiškai pakeitė dalyvių rankas: žmogus nematė savo rankų, o jų vietoje matė didelius plunksnuotus sparnus. Dalyviai atliko mokomąsias užduotis, pavyzdžiui, turėjo skristi ir praskristi pro žiedus, taip treniruodami naują judėjimo kontrolę.

    Svarbi detalė ta, kad sparnai buvo sukurti taip, jog jų judesiai atitiktų aerodinamikos logiką. Tai reiškia, kad dalyviai ne tik stebėjo animaciją, bet ir mokėsi valdyti naują, į kūną panašiai integruotą judesio priemonę.

    Kas pasikeitė smegenyse

    Mokslininkai prieš ir po treniruočių atliko funkcinio magnetinio rezonanso tyrimus ir stebėjo, kaip keičiasi smegenų reakcijos. Daugiausia dėmesio skirta pakaušio ir smilkinio sričių žievės zonai, kuri siejama su regimu kūno dalių atpažinimu.

    Po savaitės ši sritis į sparnų vaizdus reagavo stipriau nei anksčiau. Be to, smegenų aktyvumo raštai, susiję su sparnais, tapo panašesni į tuos, kurie įprastai susiformuoja žiūrint į žmogaus rankas, ypač dešiniajame pusrutulyje.

    Taip pat nustatyta, kad ši sritis glaudžiau veikė kartu su tinklais, siejamais su judesių planavimu ir koordinacija. Tai leidžia manyti, kad smegenys sparnus apdorojo ne vien kaip regimą objektą, o kaip potencialiai valdomą kūno tęsinį.

    Ką tai gali reikšti ateičiai

    Patys autoriai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog sparnai jau tapo nuolatine kūno schema smegenyse. Vis dėlto faktas, kad reakcijos priartėjo prie būdingų kūno dalims, rodo ryškią neuroplastiškumo galimybę prisitaikyti prie naujų, biologiškai neįprastų efektorių.

    Tokie rezultatai svarbūs ne tik VR technologijų plėtrai, bet ir reabilitacijai bei protezų valdymo mokymui, kai žmogui reikia išmokti naudotis nauja galūne ar prietaisu. Tyrimas papildo ankstesnes įžvalgas, kad įrankiai ir protezai dažnai išlieka tarsi išoriniai objektai, o itin įtraukios VR patirtys gali labiau priartinti juos prie kūno suvokimo.

    Mokslininkai neatmeta, kad ateityje žmonės vis daugiau laiko praleis VR aplinkose, todėl klausimas, kaip tai ilgainiui veikia smegenų sistemas, taps dar aktualesnis. Šis darbas rodo, kad net per palyginti trumpą laiką galima išmatuoti apčiuopiamus pokyčius, susijusius su tuo, kaip žmogus mato ir valdo savo kūną.

    „Mes nesakome, kad sparnai jau tapo kanoninės kūno reprezentacijos dalimi, tačiau fiksuojame, kad nervinės reakcijos tapo reikšmingai panašesnės į būdingas kūno dalims“, – teigė tyrimo autoriai.