Vitamino B12 trūkumas gali atsirasti ne tik dėl mitybos – jo įsisavinimą kai kuriais atvejais gali apsunkinti ir ilgiau vartojami vaistai. Šis vitaminas svarbus nervų sistemai, DNR sintezei ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
Kaip rašo „EatingWell“, vaistininkai ir registruoti dietologai išskiria keturias vaistų grupes, kurios gali trukdyti vitaminui B12 pasisavinti ir taip didinti nepakankamo kiekio riziką.
Vitaminas B12 gaunamas su maistu (pavyzdžiui, iš mėsos, žuvies, pieno produktų ar praturtintų produktų), taip pat vartojamas kaip papildas. Tačiau organizmui ne visada lengva B12 „išlaisvinti“ ir pasisavinti – tam svarbi ir skrandžio rūgštis, ir žarnyno veikla.
Svarbu suprasti, kad vien tai, jog vartojate vieną iš toliau minimų vaistų, dar nereiškia, kad jums būtinai vystosi trūkumas ar kad reikia savarankiškai pradėti vartoti papildus. Vis dėlto ilgalaikis vartojimas yra priežastis su gydytoju aptarti B12 tyrimą ir stebėseną.
Kolchicinas
Kolchicinas dažniausiai skiriamas podagros gydymui. Specialistų teigimu, šis vaistas, ypač vartojamas ilgiau, gali trukdyti vitaminui B12 įsisavinti plonojoje žarnoje.
Jei kolchicinas vartojamas podagros kontrolei, rekomenduojama su gydytoju aptarti, ar nereikėtų periodiškai pasitikrinti vitamino B12 kiekio.
Metforminas
Metforminas plačiai vartojamas gydant 2 tipo diabetą ir esant prediabetui. Nurodoma, kad ilgalaikis metformino vartojimas gali sumažinti vitamino B12 įsisavinimą ir lemti mažesnį jo kiekį organizme.
Tekste pabrėžiama, kad negydomas B12 trūkumas siejamas su neurologinėmis komplikacijomis, tarp jų – periferine neuropatija. Sergantiems diabetu tai ypač aktualu, nes nervų pažeidimo rizika ir taip gali būti didesnė.
Skrandžio rūgštį mažinantys vaistai
Trečioji grupė – H2 receptorių antagonistai (pavyzdžiui, famotidinas, cimetidinas ar nizatidinas). Jie mažina skrandžio rūgšties gamybą ir skiriami esant refliuksui, rėmeniui ar opoms.
Paaiškinama, kad vitaminas B12 maiste būna susijęs su baltymais, o skrandžio rūgštis padeda jį atskirti, kad vėliau būtų įsisavintas. Kai rūgšties mažiau, organizmui gali būti sunkiau pasisavinti B12 būtent iš maisto.
Ketvirtoji grupė – protonų siurblio inhibitoriai (pavyzdžiui, omeprazolas, ezomeprazolas ar lansoprazolas). Šie vaistai taip pat mažina skrandžio rūgšties kiekį, todėl, ypač vartojant ilgą laiką, gali didėti vitamino B12 trūkumo rizika.
Skiriamas svarbus niuansas: rūgštį slopinantys vaistai labiau veikia B12, gaunamą iš maisto, o papilduose vitaminas dažnai būna „laisvos“ formos – jam nereikia būti atskirtam nuo baltymų skrandžio rūgšties pagalba.
Specialistai ragina nekeisti gydymo savarankiškai: nei nutraukti paskirtų vaistų, nei pradėti vartoti B12 papildų vien remiantis sąrašu. Tinkamiausia taktika – su gydytoju aptarti individualius rizikos veiksnius, tyrimus ir, jei reikia, papildymo formą.