CP v2

Tag: Prūsija

  • Didžiausia Europoje kalnų tvirtovė sulauks naujovės: planuoja gondolinį keltuvą

    Didžiausia Europoje kalnų tvirtovė sulauks naujovės: planuoja gondolinį keltuvą

    Srebrna Góra tvirtovė Žemutinėje Silezijoje laikoma didžiausia kalnų tvirtove Europoje ir jau ne vienerius metus nuosekliai tvarkoma, kad lankytojams būtų patogiau ir saugiau. Dabar svarstomas dar vienas ryškus žingsnis – gondolinio keltuvo įrengimas, galintis iš esmės pakeisti patekimą į šį istorinį objektą.

    Tvirtovės ištakos siekia XVIII amžių, kai Prūsija po 1740 metų Silezijos užėmimo stiprino regiono gynybą. Kompleksas buvo projektuojamas kaip strateginis karinis mazgas, o istoriniuose šaltiniuose pabrėžiama, kad per 1807 metų Napoleono karų kampaniją tvirtovė nebuvo užimta.

    Kas žinoma apie keltuvo projektą?

    Pagal parengtą koncepciją planuojama maždaug 1 192 metrų ilgio trasa, o gondolos būtų pritaikytos žmonėms su negalia ir dviračių transportavimui. Startas numatomas papėdėje, šalia planuojamos geležinkelio stotelės, o pabaiga – Forte Wysoka Skała, kuris šiuo metu turistams yra neprieinamas.

    Projekto rengėjai vertina, kad keltuvas galėtų aptarnauti iki 500 000 lankytojų per metus, o srautai didėtų palaipsniui, plečiantis pritaikytoms tvirtovės erdvėms. Kartu numatomi privažiavimai ir parkavimas – piko metu galėtų prireikti apie 500 vietų lengviesiems automobiliams ir maždaug 10 vietų autobusams.

    Ne tik atrakcija, bet ir logistika

    Vietos valdžia ir objekto valdytojai akcentuoja, kad sprendimas būtų naudingas ne vien kaip turistinė pramoga. Didesni lankytojų srautai jau kelia logistikos iššūkių, o patogus pakilimas ypač svarbus senjorams ir šeimoms su vaikais, kuriems įkopimas į viršų gali būti sudėtingas.

    Be to, regione anksčiau jau veikė keltuvo tipo infrastruktūra – ji naudota dar iki Antrojo pasaulinio karo ir trumpą laiką po 1945 metų. Tai rodo, kad idėja nėra visiškai nauja, tačiau dabartinė koncepcija orientuota į šiuolaikinius prieinamumo ir judumo poreikius.

    Kiek kainuotų ir kas stabdo?

    Didžiausia kliūtis išlieka finansavimas: investicijai prireiktų apie 11 milijonų 200 tūkstančių eurų. Ši suma, kaip pabrėžiama vietos lygmeniu, yra artima metiniam savivaldybės investiciniam biudžetui, todėl vien savivaldos pajėgumų gali nepakakti.

    Jei pavyktų pritraukti investuotoją arba užsitikrinti reikšmingą paramą, statybos, vertinant preliminariai, galėtų trukti apie metus. Kol kas projektas laikomas parengtu įgyvendinimui, tačiau realus startas priklausys nuo to, ar bus sutarta dėl tvarių finansavimo šaltinių.

    „Norime, kad turistas, atvykęs traukiniu, išliptų stotyje, įsėstų į keltuvą ir patogiai pasiektų viršų. Tai būtų ir didelis palengvinimas senjorams, kuriems kopimas į kalną yra rimtas iššūkis“, – sakė tvirtovės valdytojų atstovė Emilia Pawnuk.

  • Mažiau žinomas Książ „giminaitis“: Roztokos pilis 450 metų priklausė Hochbergams ir vilioja turistus

    Mažiau žinomas Książ „giminaitis“: Roztokos pilis 450 metų priklausė Hochbergams ir vilioja turistus

    Roztokoje, Žemutinėje Silezijoje, dar XIV amžiuje stovėjo vandens pilis, apsupta gynybinio griovio. XV amžiaus pabaigoje valda perėjo Hochbergų giminei, kuri regione išgarsėjo ir Książ rezidencija, o Roztokos pilis ilgainiui tapo viena seniausių jų valdų.

    XVI amžiuje ankstyvesnė tvirtovė buvo perstatyta renesanso dvasia ir, kaip nurodoma istoriniuose aprašymuose, ją sudarė du mūriniai gyvenamieji korpusai, apsupti vandens. Nors Roztokos giminės šaka 1650 metais išnyko, nuosavybė išliko Hochbergų rankose testamentiniu pagrindu ir buvo prijungta prie Książ valdų.

    Baroko pėdsakai ir karališkas vizitas

    Didelė permaina įvyko 1720–1725 metais, kai rezidencija perstatyta baroko stiliumi. Iš to laikotarpio iki šiol minimi reprezentaciniai interjerai, ypač puošni salė su tapybos dekoru, taip pat prancūziško tipo sodas, formuotas pagal tuometines aristokratų madas.

    Šaltiniuose pažymima, kad 1745 metais vieta sužavėjo Prūsijos karalių Frydrichą II, o vizitas apipintas pasakojimu, jog jis nakvojo palapinėje po atviru dangumi. Tokios istorijos dažnai tampa papildomu masalu keliautojams, tačiau pati aplinka ir šiandien leidžia suprasti, kodėl rezidencija galėjo palikti įspūdį.

    Neorenesanso klestėjimas ir įtakingi svečiai

    Ryškiausias Roztokos pilies klestėjimo etapas siejamas su XIX amžiaus 8 dešimtmečiu, kai Hansas Heinrichas XIV Bolko von Hochbergas inicijavo plataus masto rekonstrukciją. Pastatas įgavo neorenesanso bruožų, o viduje atsirado reprezentacinės erdvės, tarp jų ir vadinamasis piano nobile, skirtas priėmimams bei muzikai.

    Interjeruose minimi gobelenai, medžio apdaila, lipdybos dekoras ir tapyba, o fasadą papildė herbų kartūšai. Rezidencijos prestižą rodo ir aukšto rango vizitai: 1890 metais čia viešėjo Austrijos–Vengrijos imperatorius Pranciškus Juozapas I ir Vokietijos imperatorius Vilhelmas II, o 1926 metais atvyko ir princas Augustas von Hohenzollernas.

    Nuo pokario nuosmukio iki turizmo ir filmavimų

    Po 1945 metų Roztokos pilis tapo valstybės nuosavybe ir, kaip nutiko daugeliui istorinių rezidencijų regione, pamažu nyko. Nuo 1990 metų ji priklausė vietos savivaldybei, o pastaraisiais metais objektas yra privačiose rankose, tačiau išlieka pasiekiamas turistams.

    Vienas didžiausių traukos elementų yra gerai išsilaikęs prancūziškas sodas su garbės kiemu, oranžerijomis ir sezoninėmis gėlynų kompozicijomis. Už jo driekiasi XIX amžiuje suformuotas angliško tipo kraštovaizdžio parkas, kurio struktūroje išliko ir senosios hidrotechninės sistemos pėdsakai, kadaise maitinę pilies gynybinį griovį.

    Pastaruoju metu rezidencija vis dažniau minima ir kaip filmavimo aikštelė: jos erdvės pasitelkiamos istorinių projektų scenografijai, o tai didina susidomėjimą vieta tarp keliautojų. Roztokos pilis šiandien pristatoma kaip ramesnė alternatyva garsiajam Książ, leidžianti pamatyti, kaip per kelis šimtmečius vienoje vietoje keitėsi architektūros stiliai ir aristokratų gyvenimo būdas.

  • Pagėgiuose pristatytas Klaipėdos universiteto leidinys: ką atskleidžia Prūsijos atminties tyrimai

    Pagėgiuose pristatytas Klaipėdos universiteto leidinys: ką atskleidžia Prūsijos atminties tyrimai

    Bendradarbiavimas, virtęs konkrečiu darbu

    Pagėgių savivaldybės ir Klaipėdos universiteto bendradarbiavimas, pradėtas sutartimi per Tilžės akto dienos minėjimą, pereina iš deklaracijų į apčiuopiamus rezultatus. Vienas jų – Klaipėdos universiteto leidykloje pasirodęs straipsnių rinkinys „Prūsijos atmintis ir kultūros paveldas“.

    Vasario 23 dieną Pagėgiuose įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo vicemerė Aušra Zongailienė, Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė ir Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Inga Kuzmarskienė. Su Klaipėdos universiteto atstovais aptartos tolesnės kryptys, kaip stiprinti regiono kultūrinę atmintį ir įtraukti bendruomenę.

    Ką apima rinkinys apie Prūsijos atmintį

    Leidinys parengtas remiantis Pagėgiuose vykusios mokslinės konferencijos pranešimais, skirtais Prūsijos 500-ųjų metinių paminėjimui. Straipsniuose analizuojama, kaip formuojasi istorinė atmintis, kaip saugomas ir interpretuojamas kultūros paveldas, kokią reikšmę šios temos turi šiandienos visuomenei.

    Toks rinkinys aktualus ne vien akademinei bendruomenei: Mažosios Lietuvos kontekstas vis dažniau aptariamas per tapatybės, paveldo apsaugos, muziejinės veiklos ir švietimo prizmę. Regionams tai svarbu ir praktiškai, nes tyrimai gali tapti pagrindu parodoms, edukacijoms, kultūros maršrutams bei naujoms atminties įprasminimo iniciatyvoms.

    Kas rengė ir kur rasti leidinį

    Mokslo straipsnių rinkinį sudarė prof. emeritas habil. dr. Domas Kaunas ir doc. dr. Silva Pocytė, leidinį parengė habil. dr. Ona Aleknavičienė. Leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Pagėgių savivaldybė.

    Knyga prieinama Klaipėdos universiteto bibliotekoje ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje. Savivaldybė teigia ir toliau sieksianti skatinti mokslo, kultūros įstaigų ir bendruomenės bendradarbiavimą, kad Mažosios Lietuvos istorinis paveldas būtų geriau pažįstamas ir suprantamas.