CP v2

Tag: Przemyšlis

  • Przemyšlyje moteris prie „Peugeot“ vairo prarado sąmonę ir rėžėsi į stulpą: atsidūrė ligoninėje

    Lenkijos Przemyšlio mieste eismo įvykis baigėsi automobilio apvirtimu, kai prie „Peugeot“ vairo sėdėjusi 54 metų moteris, kaip įtariama, staiga pasijuto blogai ir prarado kontrolę. Transporto priemonė atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir vėliau apvirto ant kairiojo šono.

    Į įvykio vietą atvykę pareigūnai nurodė, kad pirminiais duomenimis vairuotoja galėjo nualpti, todėl automobilis tapo nevaldomas. Moteris po avarijos buvo perduota medikams ir išvežta į ligoninę, jos būklė plačiau nekomentuojama.

    „Iš pirminių policijos pareigūnų nustatytų aplinkybių matyti, kad 54 metų Przemyšlio gyventoja, greičiausiai, pasijuto blogai ir prarado automobilio kontrolę. Automobilis atsitrenkė į stulpą ir apvirto ant kairiojo šono, o vairuotoja buvo išvežta į ligoninę. Ji buvo blaivi“, – sakė Przemyšlio miesto policijos atstovė Karolina Kowalik.

    Policija pabrėžia, kad staigus sveikatos sutrikimas prie vairo yra viena pavojingiausių situacijų kelyje, nes reakcijai dažnai nelieka laiko. Tokiais atvejais tyrimas paprastai aiškinasi, ar vairuotoja turėjo sveikatos problemų, ar buvo vartota vaistų, galinčių paveikti savijautą.

    Specialistai primena, kad pajutus silpnumą, svaigulį ar regėjimo sutrikimus saugiausia kuo skubiau sustoti leidžiamoje vietoje, įjungti avarinius žibintus ir kviesti pagalbą. Tai ypač aktualu vasarą, kai karštis ir dehidratacija gali padidinti alpimo riziką net ir tiems, kurie iki tol rimtesnių nusiskundimų neturėjo.

  • Užmirštas Holokausto dienoraštis: Reni Spiegel istorija, kuri po dešimtmečių prabilo iš skrynios

    Mergina iš Uhrynkoviec

    Reni Spiegel gimė 1924 metų birželio 18 dieną Uhrynkoviecuose – nedideliame miestelyje, kuris šiandien yra Ukrainos teritorijoje. Tėvas Bernardas prižiūrėjo dvarą, o motina Róža rūpinosi namais ir dviem dukromis.

    Reni turėjo jaunesnę seserį Arianą, kuri dar iki karo spėjo išgarsėti kaip vaikų aktorė. Būtent Arianos karjera pamažu tapo šeimos kasdienybės ašimi ir vėliau prisidėjo prie skaudaus šeimos išsiskyrimo.

    Motina vyko su Ariana ten, kur laukė filmavimai ir pasirodymai, o Reni buvo išsiųsta į Przemyślį pas senelius. Ten ji 1939 metais pradėjo mokytis mergaičių gimnazijoje, o ilgesys motinai tapo nuolat pasikartojančiu jos užrašų motyvu.

    Kasdienybė, kurią užgožė teroras

    1939 metų sausio 31 dieną penkiolikmetė Reni atvertė dienoraštį, kurį rašė beveik trejus metus – iki pat paskutinių gyvenimo savaičių. Iš pradžių tai buvo jaunos merginos bandymas susidėlioti mintis, fiksuoti nuotaikas ir svajones.

    Dienoraštyje greta mokyklos, gamtos stebėjimų, poezijos ir pirmosios meilės ėmė rastis vis tamsesni karo ženklai. Przemyšlis išgyveno okupacijų kaitą, o žydų bendruomenės gyvenimo erdvė mieste vis sparčiau siaurėjo.

    Reni įrašai liudija, kaip kasdienybę metodiškai pradėjo valdyti kontrolė ir baimė: patikros, suvaržymai, priverstiniai perkėlimai, areštai ir dingstantys kaimynai. Toks asmeninis pasakojimas svarbus tuo, kad leidžia pamatyti istoriją ne per statistiką, o per vieno žmogaus patirtį.

    Tuo metu Reni suartėjo su Zygmuntu Schwarzeriu, žydų gydytojo sūnumi. Jis tapo jos mylimuoju, o vėliau – ir žmogumi, kuris paskutiniais sakiniais užbaigė dienoraštį, kai Reni jau nebegalėjo rašyti.

    Dienoraštis, išsaugotas banko skrynioje

    1942 metų liepos mėnesį vokiečiai Przemyšlyje įkūrė getą, o pavojus tapo akivaizdus ir nebeišvengiamas. Zygmuntas nusprendė nelaukti: jis išvedė Reni ir savo tėvus iš geto ir paslėpė visus tris palėpėje.

    Trumpą laiką slėptuvė atrodė saugi, tačiau kažkas išdavė jų buvimo vietą. 1942 metų liepos 30 dieną, praėjus vos kelioms savaitėms po aštuonioliktojo gimtadienio, Reni buvo nušauta kartu su Zygmunto tėvais.

    Po tragedijos būtent Zygmuntas dienoraštyje įrašė trumpą žinią apie trijų žmonių mirtį – šie sakiniai tapo paskutiniu dienoraščio puslapiu. Pats Zygmuntas karą išgyveno, taip pat išgyveno Reni motina ir sesuo, vėliau jos emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.

    Dienoraštis neprapuolė todėl, kad Zygmuntas jį išsaugojo ir perduodamas šeimai laikė saugiai. Ilgus dešimtmečius sąsiuvinis buvo laikomas banko skrynioje Niujorke, o platesnę auditoriją pasiekė tik šiame amžiuje, kai užrašai buvo publikuoti ir sulaukė didelio susidomėjimo.

    Istorikams ir skaitytojams tokie dokumentai vertingi dėl autentiškumo: jie atskleidžia, kaip greitai įprastas paauglės pasaulis gali virsti išgyvenimo kova. Reni Spiegel užrašai šiandien skaitomi kaip vienas ryškiausių asmeninių liudijimų apie Holokausto laikotarpio kasdienybę Rytų Europoje.