Prostatos vėžys yra vienas dažniausiai vyrams diagnozuojamų piktybinių navikų, o rizika reikšmingai didėja su amžiumi. Svarbūs ir paveldimumas, ir šeimos ligos istorija, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo būdui, įskaitant kasdienę mitybą.
Pastaraisiais metais daugėja darbų, kuriuose vertinama, ar didelis pieno produktų vartojimas gali būti susijęs su didesne prostatos vėžio rizika. Tyrėjai pabrėžia, kad kalbama apie statistinius ryšius, o ne įrodytą priežastinį mechanizmą, todėl išvadas reikia interpretuoti atsargiai.
JAV organizacijos Physicians Committee for Responsible Medicine užsakymu „Morning Consult“ atlikta apklausa parodė, kad visuomenės informuotumas šia tema išlieka menkas. Apklausoje tik 20 proc. iš 1 102 vyrų nurodė žinoję, jog didelis pieno produktų kiekis gali būti siejamas su didesne prostatos vėžio rizika.
Toje pačioje apklausoje tik kas penktas respondentas teigė kada nors iš gydytojo ar sveikatos priežiūros specialisto girdėjęs apie mitybos ir prostatos vėžio rizikos sąsajas. Rezultatai publikuoti 2026 metais rugpjūtį, ir jie išryškino ne tiek pačią mitybos „kaltę“, kiek informacijos spragas.
Pieno produktai ir rizikos signalai
Vienas dažniau cituojamų darbų yra Adventist Health Study-2, kuriame analizuoti daugiau kaip 28 700 vyrų JAV ir Kanadoje mitybos įpročiai. Vidutiniškai 7,8 metų stebėjimo laikotarpiu užfiksuoti 1 254 prostatos vėžio atvejai.
Tyrime nustatyta, kad vyrai, suvartojantys apie 430 gramų pieno produktų per dieną, turėjo 27 proc. didesnę santykinę riziką susirgti nei tie, kurių paros suvartojimas siekė apie 20 gramų. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad tai nereiškia, jog vienas produktas „sukelia“ ligą, tačiau ryšys vertas tolimesnių tyrimų.
Įdomu tai, kad panašus ryšys nebuvo nustatytas vertinant kalcį, gautą ne iš pieno produktų. Tai leidžia svarstyti, jog svarbūs gali būti ne vien kalcis, bet ir kiti pieno produktų komponentai arba jų vartojimo kontekstas, pavyzdžiui, bendras kalorijų perteklius ar mitybos struktūra.
Ankstesnėse apžvalgose taip pat fiksuoti panašūs signalai. 2015 metais „The American Journal of Clinical Nutrition“ publikuotoje metaanalizėje, apėmusioje 32 tyrimus, didesnis pieno, sūrių ir bendras pieno produktų vartojimas buvo siejamas su kiek didesne prostatos vėžio rizika.
Ką rodo augalinės mitybos kryptis?
Lygiagrečiai auga susidomėjimas augaline mityba, ypač vyrams, kuriems prostatos vėžys jau diagnozuotas. 2024 metų gegužę „JAMA Network Open“ paskelbto tyrimo duomenimis, tarp 2 062 vyrų, sergančių nemetastazavusiu prostatos vėžiu, didesnis augalinių produktų vartojimas buvo susijęs su mažesne ligos progresavimo rizika.
Tyrėjai nurodė, kad dalyviai, kurie valgė daugiausia augalinio maisto, turėjo 47 proc. mažesnę santykinę vėžio progresavimo riziką, palyginti su tais, kurie augalinio maisto valgė mažiausiai. Stebėjimo po mitybos įvertinimo mediana siekė 6,5 metų, tačiau autoriai pabrėžė, kad šiuos rezultatus reikia patvirtinti kitais tyrimais.
Kitoje Adventist Health Study-2 analizėje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 26 000 vyrų, veganiška mityba buvo siejama su 35 proc. mažesne santykine prostatos vėžio rizika, lyginant su kitais mitybos modeliais. Vis dėlto ir čia kalbama apie stebimuosius duomenis, todėl negalima atmesti kitų veiksnių, pavyzdžiui, skirtingo kūno masės indekso, fizinio aktyvumo ar mažesnio perdirbtų produktų vartojimo.
Ekspertų pozicija: nereikia skubėti atsisakyti
Pasaulio vėžio tyrimų fondas pabrėžia, kad įrodymai apie galimą prostatos vėžio rizikos didėjimą, esant dideliam pieno produktų vartojimui, išlieka riboti. Tuo pat metu organizacija nurodo, kad yra stiprių įrodymų, jog pieno produktai gali mažinti storosios žarnos vėžio riziką.
Vėžio tyrimų organizacija Cancer Research UK taip pat pažymi, kad iki šiol nėra vienareikšmių įrodymų, jog pienas sukelia prostatos vėžį. Pieno produktai yra svarbus kalcio, baltymų ir kai kurių vitaminų šaltinis, todėl jų eliminavimas turi būti apgalvotas ir prireikus aptartas su gydytoju ar dietologu.
Specialistai akcentuoja, kad sveikatai palankiausia strategija dažniausiai yra mitybos įvairovė: daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir ankštinių, mažiau itin perdirbtų produktų. Ne mažiau svarbu palaikyti normalų kūno svorį, būti fiziškai aktyviems ir, esant individualiai rizikai, su gydytoju aptarti PSA tyrimo tikslingumą.
Vienas produktas ar viena maisto grupė paprastai nenulemia ligos baigties, o sveika mityba nepakeičia medicininės profilaktikos. Jei kyla klausimų dėl asmeninės rizikos ar mitybos korekcijų, geriausia sprendimus priimti individualiai, atsižvelgiant į bendrą sveikatos būklę ir šeimos istoriją.