Tag: Psichinė sveikata

  • Trakuose startuoja naujas sveikatos stiprinimo projektas: pagalba šeimoms, onkologijai ir senjorams

    Trakuose startuoja naujas sveikatos stiprinimo projektas: pagalba šeimoms, onkologijai ir senjorams

    Trakų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama didinti mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą rajono gyventojams. Iniciatyva orientuota į kelias tikslines grupes ir apima tiek prevenciją, tiek praktinius sveikos gyvensenos įgūdžius.

    Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti gyventojų sveikatą, mažinant dažniausiai pasitaikančių rizikos veiksnių įtaką: rūkymo, žalingo alkoholio vartojimo, nesubalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo stokos ir ilgalaikio streso. Tokie veiksniai yra siejami su didesne lėtinių ligų, įskaitant onkologines, rizika.

    Prevencija ir pagalba onkologijos srityje

    Projekte numatytos veiklos, skirtos onkologinių ligų prevencijai ir sveikos gyvensenos skatinimui tarp suaugusiųjų, kurie susiduria su padidinta rizika. Į užsiėmimus kviečiami ir asmenys, kuriems onkologinė liga jau diagnozuota, taip pat jų artimieji.

    Dėmesys bus skiriamas kasdieniams įpročiams, kurie realiai lemia savijautą: mitybos korekcijoms, judėjimo didinimui, psichinės sveikatos stiprinimui ir rizikingų įpročių mažinimui. Tokios priemonės paprastai yra veiksmingiausios tada, kai jos pritaikomos žmogaus situacijai ir nuosekliai palaikomos.

    „Tėvystės gidas“ besilaukiančioms ir auginančioms mažylius

    Atskira projekto dalis skirta nėščiosioms, besilaukiančioms šeimoms bei tėvams, auginantiems 0–3 metų vaikus. Numatyta tėvystės įgūdžių ugdymo programa „Tėvystės gidas“, orientuota į mokslu pagrįstą informaciją apie ankstyvąją vaiko priežiūrą ir tėvų emocinę gerovę.

    Akcentuojama, kad nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu ypač svarbu laiku gauti patikimą informaciją ir praktinę paramą, nes tai tiesiogiai veikia tiek tėvų fizinę ir psichinę sveikatą, tiek vaiko raidos aplinką. Programos tikslas – padėti šeimoms jaustis tvirčiau ir sumažinti kasdienį nerimą.

    Veiklos 65 metų ir vyresniems

    Trečioji kryptis orientuota į 65 metų ir vyresnius gyventojus, taip pat jų artimuosius ar globėjus. Planuojama skatinti sveikesnį gyvenimo būdą, didinti saugumą kasdienėje aplinkoje ir mažinti traumų bei sužalojimų riziką.

    Vyresniame amžiuje ypač svarbūs tampa judėjimo įpročiai, pusiausvyros ir raumenų stiprinimas, taip pat socialinis aktyvumas, nes tai siejama su geresne savijauta ir didesniu savarankiškumu. Projektu siekiama prisidėti prie senjorų gyvenimo kokybės gerinimo per praktines ir lengvai pritaikomas veiklas.

    Projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Trakų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia rajono gyventojus sekti informaciją apie numatomas veiklas ir registraciją biuro oficialiuose kanaluose.

  • Karlas Jungas apie vienatvę: kodėl ji nepriklauso nuo žmonių šalia ir kaip ją atpažinti

    Jungui artima mintis, kad vienatvę kuria atotrūkis tarp vidinių išgyvenimų ir to, ką pajėgiame perteikti kitiems. Žmogus gali turėti aktyvų socialinį gyvenimą, bet jaustis izoliuotas, jei jo mintys, vertybės ar baimės lieka neišgirstos.

    Psichologijoje ši tema dažnai aprašoma kaip subjektyvus ryšio trūkumo jausmas, kuris nebūtinai sutampa su fizine izoliacija. Dėl to vienatvę galima patirti ir triukšmingoje kompanijoje, ir šeimos aplinkoje, ir būnant poroje, kai bendravimas lieka paviršutiniškas.

    Vienatvė ar sąmoninga vienuma?

    Svarbu atskirti vienatvę nuo sąmoningai pasirinktos vienumos. Vienuma dažnai tampa erdve atsigauti, susidėlioti mintis, kurti ar mokytis, kai žmogus pats renkasi būti su savimi ir tai jam teikia ramybę.

    Vienatvė dažniau siejama su stygiumi, kai norisi artumo, bet jo nepavyksta pasiekti. Tuomet net ir bendraujant su kitais gali atrodyti, kad esi tarsi už stiklo, nes svarbiausi dalykai lieka neįvardyti arba nesuprasti.

    Kodėl sunku kalbėti apie tai, kas svarbu?

    Viena dažnų priežasčių yra baimė būti nesuprastam, atstumtam ar pasirodyti pažeidžiamam. Vietoje asmeniškų temų pasirenkami saugūs kasdieniai pokalbiai, tačiau ilgainiui toks bendravimas gali sustiprinti tuštumos jausmą.

    Psichologai pabrėžia, kad ryšys paprastai stiprėja ne nuo pokalbių kiekio, o nuo jų kokybės ir abipusio atvirumo. Artumą kuria ne idealūs atsakymai, o aiškiai išsakomi poreikiai, jausmai ir pagarbus kito žmogaus klausymasis.

    „Vienatvė kyla ne dėl žmonių nebuvimo šalia, o dėl to, kad nepavyksta perteikti to, kas tau išties svarbu“, – sakė Karlas Jungas.

    Šiuolaikinė realybė šią įžvalgą dar labiau paryškina: socialiniai tinklai didina kontaktų skaičių, bet ne visada kuria gilesnį supratimą. Dalis žmonių pradeda jaustis vieniši būtent tada, kai lygina savo vidų su kitų viešai rodomu gyvenimu ir neberanda, su kuo saugiai pasidalyti tikrais išgyvenimais.

    Jungo mintis apie žmones, su kuriais esi „toje pačioje bangoje“, atspindi ir šiuolaikinį požiūrį į paramos tinklus. Kartais pakanka kelių patikimų ryšių, kuriuose galima kalbėti be vaidmenų, kad vienatvės jausmas sumažėtų.

    Praktinis kelias dažnai prasideda nuo mažų žingsnių: aiškesnio savęs įvardijimo, daugiau klausymosi ir nuoširdaus domėjimosi kitu. Ne visi supras, ir tai normalu, tačiau nuosekliai ieškant tikro dialogo, ryšys tampa realesnis nei žmonių skaičius aplink.