Kaip gimė daina, kurią stengtasi nutildyti
Psichodelinio roko grupės Country Joe and the Fish kūrinys I-Feel-Like-I’m-Fixin’-to-Die Rag ilgainiui tapo vienu atpažįstamiausių JAV antikarinio judėjimo simbolių. Nors tai nebuvo tradicinis radijo hitas, daina išgarsėjo dėl tiesmuko, kandžiai satyriško teksto apie Vietnamo karą.
Kūrinio autoriumi laikomas dainininkas Country Joe McDonald, jaunystėje tarnavęs JAV karinėse jūrų pajėgose. Vėliau jis įsitraukė į kontrkultūros leidybą ir aktyviai reagavo į vis stiprėjančią JAV karinę kampaniją Pietryčių Azijoje.
Daina parašyta greitai, bet pataikė į nervą
Pasakojama, kad ankstyva dainos versija buvo sukurta per maždaug pusvalandį 1965 metų vasarą. Plačiau ji nuskambėjo, kai 1967 metais pasirodė grupės įrašai, o pats kūrinys pradėjo gyventi koncertuose ir protesto renginiuose.
Tekste taikoma ne į eilinius karius, o į politinius sprendimų priėmėjus ir karo pramonę, kurie, dainos autorių požiūriu, iš konflikto pelnosi. Dėl tokio atvirumo pagrindinis priedainio šūkis kai kuriose televizijose buvo laikomas per aštriu, todėl dainą bandyta riboti ar apeiti eteryje.
Kodėl kūrinys tapo antikarinio judėjimo ženklu
Dainos efektas rėmėsi paprasta, lengvai kartu dainuojama struktūra ir juodu humoru, primenančiu kareivišką folklorą. Tokia forma leido kalbėti apie skaudžią realybę ir kartu išlaikyti aštrų, sarkastišką toną, kurį protesto auditorija greitai perėmė.
Nors kūrinys nepateko į svarbiausių singlų viršūnes, jis išpopuliarėjo per gyvus pasirodymus ir minias vienijančius priedainius. Daina iki šiol minima kaip vienas ryškiausių 7 dešimtmečio JAV kultūros pavyzdžių, parodančių, kaip populiarioji muzika gali tapti politinio protesto kalba.
Šiandien kūrinys dažnai prisimenamas kalbant apie laikotarpį, kai Vietnamo karas skaldė visuomenę, o jaunoji karta muziką naudojo kaip argumentą ir emocinį atsaką. Būtent todėl daina, kurią kažkada norėta nutildyti, išliko kaip atpažįstamas antikarinis himnas.