CP v2

Tag: Psichologinė gerovė

  • Ar draugė svarbesnė už šeimą? Mokslas paaiškina, kodėl moterų ryšiai gali lenkti kraujo saitus

    Ar draugė svarbesnė už šeimą? Mokslas paaiškina, kodėl moterų ryšiai gali lenkti kraujo saitus

    Socialiniai ryšiai yra vienas svarbiausių veiksnių, siejamų su psichologine gerove ir sveikata, o draugystė daugeliui žmonių tampa kasdieniu emociniu „inkaru“. Pastaraisiais metais ypač dažnai aptariama moterų draugystė – artima, atvira ir paremta nuolatiniu tarpusavio palaikymu.

    Internete vis dar kartojamas teiginys, esą moterims „būtina“ susitikti su draugėmis kas 22 dienas, kad išlaikytų emocinę pusiausvyrą. Vis dėlto toks skaičius nėra patvirtintas griežtais moksliniais tyrimais ir dažniau siejamas su apklausomis ar rinkodarinėmis interpretacijomis, o ne medicinine rekomendacija.

    Tai nereiškia, kad draugystės poveikis – menkas. Mokslinėje literatūroje nuosekliai pabrėžiama, jog tvirti socialiniai ryšiai gali būti susiję su mažesniu vienišumu, geresniu streso valdymu, didesniu pasitenkinimu gyvenimu ir net palankesniais sveikatos rodikliais.

    Ką rodo tyrimai apie stresą

    Moterų socialiniai ryšiai tyrimuose dažnai apibūdinami kaip emociškai artimesni: daugiau pasitikėjimo, daugiau asmeniškų išgyvenimų aptarimo ir daugiau kasdienės paramos. Toks bendravimo modelis siejamas su geresne savijauta, ypač tada, kai žmogus susiduria su įtampa ar netektimis.

    Eksperimentiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvės patiria laboratorinį stresą, emocinis palaikymas iš artimo žmogaus gali slopinti nerimo ir neigiamų emocijų šuolius. Kitaip tariant, vien žinojimas, kad šalia yra patikima draugė, kai kurioms moterims tampa realiu apsauginiu veiksniu.

    Specialistai pabrėžia ir praktinį aspektą: gyvas kontaktas dažnai veikia kitaip nei susirašinėjimas. Skambutis ar žinutės palaiko ryšį, tačiau susitikimai akis į akį labiau kuria artumą, mažina socialinę izoliaciją ir padeda greičiau „persijungti“ nuo kasdienių rūpesčių.

    Kodėl draugė kartais arčiau nei sesuo

    Dalis žmonių patiria, kad su artimaisiais santykiai būna komplikuoti: skirtingi gyvenimo tempai, atstumas, senos nuoskaudos ar vertybiniai skirtumai. Tokiais atvejais draugystė gali tapti saugia erdve, kurioje žmogus jaučiasi priimtas ir suprastas be išankstinių lūkesčių.

    Vis dažniau vartojama ir „pasirinktos šeimos“ idėja – kai artimiausi žmonės yra tie, kuriuos pasirenkame patys, o ne tie, su kuriais mus sieja kraujo ryšys. Tai nereiškia šeimos nuvertinimo, bet primena, kad emocinį saugumą gali kurti skirtingi santykiai, o jų svarba gyvenime kinta.

    Aiškios „formulės“, kaip dažnai būtina susitikti su draugėmis, mokslas nepateikia, nes poreikiai priklauso nuo asmenybės, darbo režimo, šeimos įsipareigojimų ir net gyvenimo etapo. Tačiau bendra tendencija aiški: kuo ryšys artimesnis ir labiau palaikantis, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus reikšmingas žmogaus gerovei.

    Galiausiai klausimas, ar draugė gali būti svarbesnė už šeimą, dažnai neturi universalaus atsakymo. Tačiau tyrimai leidžia daryti pagrįstą išvadą: kokybiški socialiniai ryšiai, įskaitant ilgalaikes draugystes, daugeliui žmonių tampa ne priedu, o esmine emocinės sveikatos dalimi.

  • Sardinijos ilgaamžiai atskleidė paslaptį: kas kasdien padeda išlikti aštriems ir laimingiems?

    Sardinijos ilgaamžiai atskleidė paslaptį: kas kasdien padeda išlikti aštriems ir laimingiems?

    Pasaulyje žmonės gyvena vis ilgiau, tačiau ilgesnė gyvenimo trukmė ne visada reiškia gerą sveikatą ir savijautą. Mokslininkai vis dažniau ieško ne stebuklingos tabletės, o gyvenimo būdo derinio, kuris padėtų išlaikyti energiją, protinį aštrumą ir gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – vadinamosios mėlynosios zonos, geografiškai apibrėžtos vietovės, kuriose neįprastai daug žmonių sulaukia 90 ar net 100 metų. Tokios teritorijos minimos ir kituose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, Okinavoje Japonijoje ar Ikarijoje Graikijoje, tačiau Sardinija išsiskiria stabiliais ilgaamžiškumo rodikliais ir išsamiai tikrinamais archyviniais duomenimis.

    Kas slypi už Sardinijos fenomeno?

    Cagliari universiteto tyrėjai analizavo rytų ir centrinės Sardinijos dalies vyresnius gyventojus, lygindami juos su žmonėmis iš netoliese esančios kaimiškos, bet nepriskiriamos mėlynajai zonai teritorijos. Dalyviai atsakė į klausimus apie kasdienius įpročius, gyvenimo kokybę, socialinius ryšius ir atliko pažinimo funkcijų testus.

    Tyrimo duomenys rodo, kad mėlynojoje zonoje gyvenantys senjorai dažniau išlaiko aktyvų socialinį vaidmenį, jaučia prasmę ir tikslą. Tai siejama su sėkmingesniu senėjimu, nes tokie žmonės rečiau atsitraukia nuo bendruomenės ir kasdienybės, o jų rutina išlieka turtinga ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

    Smalsumas, emocijos ir bendruomenė

    Pastebėta, kad šio regiono vyresni gyventojai dažniau pasižymi smalsumu, atvirumu naujoms idėjoms ir geresniais gebėjimais atpažinti bei išreikšti emocijas. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra vien charakterio bruožai – tokias savybes palaiko nuolatinis bendravimas, aktyvus domėjimasis aplinka ir prasminga veikla.

    Kasdienybėje išryškėjo ir konkretūs skaičiai: mėlynosios zonos senjorai daugiau laiko skiria veikloms, kurios stimuliuoja tiek kūną, tiek protą. Vidutiniškai tai sudarė apie 11,3 valandos per savaitę, kai gretimoje teritorijoje – apie 6,8 valandos per savaitę.

    Vietoje bandymo viską daryti vienodai intensyviai, šie žmonės linkę pasirinkti tai, ką dar gali atlikti sėkmingai ir kas teikia pasitenkinimą. Dažniausiai minimos paprastos, bet reguliarios veiklos: sodininkystė, vaikščiojimas, bendruomenės susibūrimai ir kasdieniai darbai, kurie palaiko judėjimą bei socialinius ryšius.

    Kur yra Sardinijos mėlynoji zona?

    Remiantis naujesniais akademiniais aprašymais, Sardinijos mėlynoji zona apima šešis kaimus rytų ir centrinėje salos dalyje, Ogliastra regione. Istorinėse gimimo kohortose, ypač tarp 1880 ir 1900 metais gimusių žmonių, šimtamečių dalis čia buvo kelis kartus didesnė nei daugelyje Europos vietovių.

    Įdomus išskirtinumas – šiame Sardinijos regione šimtamečių vyrų ir moterų proporcijos yra artimesnės lygybei nei pasaulio vidurkis, kur dažniau dominuoja moterys. Tyrėjai taip pat kruopščiai tikrina amžių, lygindami civilinius ir bažnytinius archyvus bei rekonstruodami genealogijas, kad būtų išvengta dokumentų klaidų ar tapatybės supainiojimo.

    Nors vienos formulės ilgaamžiškumui nėra, tyrimas sustiprina tendenciją, kuri ryškėja ir kituose sveiko senėjimo darbuose: vien fizinės veiklos nepakanka. Ilgalaikę naudą duoda socialinis įsitraukimas, emocinis atsparumas, prasmingas vaidmuo bendruomenėje ir kasdieniai įpročiai, kuriuos realu išlaikyti dešimtmečiais.

  • New study links strategic family routines to better workplace adaptability and creativity

    A new study suggests that employees who proactively reorganise life at home may become more adaptable and innovative at work. The research argues that small, deliberate changes in family routines can build confidence that carries into professional settings.

    The study, published in the Journal of Occupational and Organizational Psychology, was led by the University of Bath School of Management. Researchers followed 147 full-time, dual-income heterosexual couples with children in the United States over six weeks.

    According to the authors, taking initiative at home can create momentum that helps people respond better to change on the job. They link this effect to resilience and a greater willingness to experiment with new approaches at work.

    What strategic renewal looks like

    The researchers describe these purposeful household adjustments as strategic renewal. Examples include changing childcare schedules, redistributing domestic responsibilities, or putting clearer systems in place to coordinate busy weeks.

    Some families used shared calendars, rotated school pick-ups, or held regular household check-ins to revisit chores and priorities. Others redesigned living spaces to support remote work, created quiet zones, or set tech-free time to improve connection.

    Why employers may want to notice

    Professor Yasin Rofcanin of the University of Bath said that when people make deliberate changes at home, they often feel more capable and in control. He added that this sense of control can translate into greater creativity and adaptability at work.

    The study also points to the role of family creativity, or an environment where household members collaborate and try new solutions. The authors say this can make proactive changes more likely and strengthen the positive spillover into work performance.

    With hybrid and flexible work becoming more common, the researchers argue that home and work boundaries are increasingly blurred. They suggest employers can reinforce these benefits through flexible arrangements, coaching, and training that considers work-family dynamics.

    Additional measures such as wellbeing programmes, counselling, and family care support could also help reduce stress and improve functioning across both domains. The team notes that earlier research indicates supportive workplace relationships can, in turn, improve home life and creativity.