Tag: Psichologinis siaubas

  • Siaubo sensacija Aistra jau netrukus „Netflix“: paaiškėjo data ir kodėl filmas sukėlė tokį triukšmą

    Psichologinis siaubo filmas „Aistra“ kitą mėnesį oficialiai papildys „Netflix“ katalogą. Platforma patvirtino, kad juosta bus pasiekiama nuo lapkričio 17 dienos, praėjus maždaug pusmečiui po premjeros kino teatruose.

    Filmą parašė ir režisavo 27 metų kūrėjas Curry Barker. Istorijos centre – muzikos parduotuvės darbuotojas, bandantis išsaugoti romantinę viltį, tačiau jo sprendimas įsigyti antgamtinį talismaną One Wish Willow tampa pavojingu lūžio tašku.

    Pagrindinis veikėjas, pasinaudodamas talismanu, sugalvoja norą, kad jo simpatija jį mylėtų labiau už bet ką pasaulyje. Tačiau tai suveikia kaip spąstai: mergina tarsi įkalinama savo pačios sąmonėje, o jos kūną perima smurtaujanti, obsesyvi jėga, vedanti į chaosą ir mirtinas pasekmes.

    „Aistra“ tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų netikėtumų, nes buvo sukurta už mažesnį nei 1 000 000 eurų biudžetą, tačiau pasiekė stulbinamą komercinę sėkmę. Kūrėjų teigimu, būtent idėjos aiškumas ir psichologinė įtampa padėjo filmui išsiskirti itin konkurencingame siaubo žanro fone.

    Filmas sulaukė išskirtinai palankių vertinimų ir iš kritikų, ir iš žiūrovų, o Rotten Tomatoes platformoje atitinkamai surinko 93 proc. ir 94 proc. teigiamų įvertinimų. Tai padėjo „Aistrai“ ilgai išsilaikyti kino teatrų reitinguose ir tapti vienu aptarinėjamiausių sezono pavadinimų.

    Pasaulinė „Aistros“ kino teatrų kasa, nurodoma, siekė 522 000 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, tai yra apie 480 000 000 eurų. Toks rezultatas filmą įrašė į pelningiausių siaubo filmų istoriją ir paaiškina, kodėl kelias į transliacijų platformas nebuvo skubintas.

    Maždaug šešių mėnesių tarpas tarp premjeros kino teatruose ir pasirodymo platformoje šiuo metu laikomas įprasta praktika, ypač kai filmas demonstruoja tvirtą išlaikymą repertuare. Didelėms studijoms tai leidžia maksimaliai išnaudoti pajamas skirtinguose platinimo etapuose, o platformoms – gauti jau išbandytą hitą.

    Tuo pat metu Curry Barkeris, kaip pranešama, jau dirba su kitu projektu „Anything but Ghosts“, kuris šiuo metu yra baigiamojoje gamybos stadijoje. Nors apie tiesioginį „Aistros“ tęsinį kol kas nekalbama, režisierius yra užsiminęs, kad pasaulį būtų galima plėsti antologijos principu, grįžtant prie One Wish Willow mito.

    „Aistra“ transliacijų platformoje startuos lapkričio 17 dieną. Tikimasi, kad pasirodymas „Netflix“ suteiks filmui antrą bangą ir pritrauks auditoriją, kuri juostą praleido kino teatruose.

  • Žaidimų kūrėjai meta iššūkį industrijai: kodėl „Slay the Princess“ sąmoningai skaudina?

    Žaidimų kūrėjai meta iššūkį industrijai: kodėl „Slay the Princess“ sąmoningai skaudina?

    Psichologinio siaubo žaidimą „Slay the Princess“ sukūrusi studija „Black Tabby Games“ viešai stoja prieš tai, ką patys vadina dviejų dešimtmečių industrijos įpročiu viską „sušvelninti“. Anot kūrėjų, žaidimuose vis dažniau siekiama greito pasitenkinimo, o nemalonūs jausmai ir moralinis nepatogumas stumiami į paraštes.

    Studijos bendraįkūrėjas Tony Howard-Arias teigia, kad be emocinio ir naratyvinio pasipriešinimo žaidėjai praranda progą kažko išmokti. Jo mintis paprasta: jei patirtis neturi trinties, ji rečiau palieka pėdsaką ir dažniau tampa tik dar vienu lengvai suvartojamu pramogos vienetu.

    Kodėl diskomfortas virsta idėja

    „Slay the Princess“ nuo pat pradžių kuriamas taip, kad neleistų patogiai įsitaisyti vienoje moralinėje pozicijoje. Žaidimas nesiūlo vienareikšmiškai gerų sprendimų, o pasirinkimai dažnai atneša pasekmes, kurios gali atrodyti neteisingos, skaudžios ar gluminančios.

    Kūrėjų teigimu, būtent tai ir sustiprina įsitraukimą: žaidėjas turi ne tik atlikti veiksmą, bet ir prisiimti jo emocinę kainą. Toks modelis priešingas tendencijai, kai žaidimai vis dažniau stengiasi nuolat apdovanoti ir vengti situacijų, kurios galėtų nuvilti.

    „Jei nėra trinties ir diskomforto, mes nieko neišmokstame“, – sakė Tony Howard-Arias.

    Ne visiems žaidimams reikia skaudėti

    „Black Tabby Games“ pabrėžia, kad nesiūlo diskomforto paversti nauju standartu. Pasak jų, rinkoje būtinos ir patirtys, skirtos atsipalaidavimui ar paprastai pramogai, tačiau šiuo metu esą juntamas balanso trūkumas.

    Studija ragina pripažinti, kad auditorija pajėgi susidurti su sudėtingesnėmis temomis, dviprasmiškumu ir nemaloniais jausmais. Toks požiūris, kūrėjų manymu, atveria daugiau erdvės brandesniam pasakojimui ir žaidimo formoms, kurios ne tik linksmina, bet ir provokuoja apmąstymus.

    Ką keičia „The Pristine Cut“

    Kūrėjai taip pat kalba apie „The Pristine Cut“ turinio kryptį: tikslas nėra padaryti žaidimą švelnesnį ar patogesnį. Priešingai, nauja medžiaga skirta praplėsti interpretacijų lauką ir dar labiau išryškinti situacijas, kuriose nėra vieno teisingo atsakymo.

    Už vizualinę dalį atsakinga Abby Howard-Arias aiškina, kad emocinė įtampa glaudžiai siejama su pokyčio tema. Jos požiūriu, transformacija dažnai kainuoja, todėl bandymas viską „išlyginti“ reikštų supaprastinti santykius ir pačią istoriją.

    „Norėjome parodyti, kad pokytis, net vedantis į geresnę pusę, dažnai būna sunkus“, – sakė Abby Howard-Arias.

    Galiausiai studija viliasi, kad toks mąstymas paskatins ir kitus kūrėjus ieškoti ne vien saugių sprendimų. Jų žinutė industrijai paprasta: žaidimų ateitis nėra nuolatinis komfortas, o didesnė įvairovė, kurioje atsiranda vietos ir patirtims, reikalaujančioms emocinės drąsos.