Tag: Psichologinis smurtas

  • Smurtas namuose prasideda nuo „nekaltų“ frazių: ekspertė paaiškino, ką turi žinoti paaugliai

    Smurtas namuose prasideda nuo „nekaltų“ frazių: ekspertė paaiškino, ką turi žinoti paaugliai

    Smurtas artimoje aplinkoje ne visada prasideda nuo fizinės jėgos – dažnai pirmieji signalai būna kontrolė, žeminimas, grasinimai ar nuolatinis kaltinimas. Specialistai pabrėžia, kad ypač paauglystėje svarbu atpažinti ribas peržengiantį elgesį ir žinoti, kur kreiptis pagalbos.

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje 9–10 klasių mokiniams surengtas susitikimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Jo metu aptarta, kaip atpažinti smurto formas, kodėl smurtas gali slėptis po kasdienėmis situacijomis ir kuo skiriasi konfliktas nuo sistemingo žmogaus menkinimo.

    Susitikime kalbėjusi Zarasų rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos pirmininkė Mėta Paulauskė akcentavo, kad emocinis ir psichologinis smurtas dažnai normalizuojamas. Pasak jos, tokie veiksmai kaip nuolatinis tikrinimas, pavydas, izoliavimas nuo draugų ar spaudimas atiduoti slaptažodžius gali būti kontrolės požymiai.

    Kaip atpažinti, kad tai ne „drama“

    Ekspertai nurodo, kad vienas svarbiausių kriterijų – pasikartojimas ir galios disbalansas, kai vienas žmogus nuolat bando valdyti kitą per baimę, gėdą ar kaltę. Smurtu gali tapti ne tik stumtelėjimas ar smūgis, bet ir grasinimai, turto niokojimas, šantažas, prievarta verčiant daryti tai, ko nenori.

    Paauglių santykiuose smurtas neretai pasireiškia ir skaitmeninėje erdvėje, kai reikalaujama nuolat atsiskaityti, su kuo bendrauji, prašoma įrodyti buvimo vietą, verčiama siųsti intymius vaizdus ar vėliau jais manipuliuojama. Tokiais atvejais svarbu suprasti, kad kaltė tenka smurtaujančiam asmeniui, o pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas.

    Kur ieškoti pagalbos ir kaip reaguoti

    Susitikime mokiniai buvo skatinami nelikti abejingi, jei smurtą patiria patys arba jį pastebi šalia. Saugiausia pirmiausia kreiptis į patikimą suaugusį žmogų: tėvus, globėjus, mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar klasės vadovą, nes sprendžiant smurto situacijas svarbiausia yra saugumas.

    Lietuvoje veikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, kurie teikia konsultacijas ir nukreipia į reikiamas paslaugas. Skubiais atvejais, kai kyla grėsmė gyvybei ar sveikatai, būtina kreiptis į skubios pagalbos tarnybas numeriu 112.

    Sveiki santykiai prasideda nuo ribų

    Susitikimo metu daug dėmesio skirta asmeninėms riboms ir sutikimo principui. Sveikuose santykiuose žmogus turi teisę pasakyti „ne“, nesiaiškinti dėl savo sprendimo ir nepatirti spaudimo keisti nuomonę dėl baimės būti nubaustam ar atstumtam.

    Specialistai pabrėžia, kad pagarba, pasitikėjimas ir galimybė laisvai bendrauti su artimaisiais yra pagrindiniai saugių santykių požymiai. Prevencija prasideda nuo gebėjimo įvardyti netinkamą elgesį ir drąsos laiku ieškoti pagalbos.

  • Vilniaus savivaldybę purto skundai dėl mobingo: opozicija klausia, kodėl meras tyli

    Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriuje jau kelerius metus tvyro įtampa, o darbuotojų kaita kelia klausimų dėl vadovavimo ir darbo organizavimo. Savivaldybės tarybos narys Jaroslav Kaminski paviešino atvirą kreipimąsi į Vilniaus merą, prašydamas aiškios reakcijos į darbuotojų skundus.

    Pasak jo, per maždaug trejus metus iš skyriaus pasitraukė 8 darbuotojos, kai įprastai komandoje dirba apie 8–9 žmones. Toks mastas, anot autoriaus, savivaldybėje yra išskirtinis ir, jo teigimu, siejamas su vadovo bendravimo stiliumi bei psichologinės įtampos atmosfera.

    Skundų esmė ir minimi faktai

    Kreipimesi nurodoma, kad buvo teikti kolektyviniai skundai dėl galimo sistemingo psichologinio smurto ir netinkamo elgesio darbe. Tarp minimų elgesio formų įvardijamas pakeltas balsas, žeminanti kritika, demonstratyvus ignoravimas, emocinę įtampą keliantys gestai ir ribojimai, kurie esą paveikė darbuotojų savijautą.

    Taip pat teigiama, kad dalis darbuotojų dėl patiriamo streso kreipėsi į medikus, o sveikatos sutrikimai esą buvo fiksuojami dokumentuose. Kreipimesi minima, kad informacija apie situaciją buvo teikiama savivaldybės administracijai, profesinei sąjungai, o dėl galimų pažeidimų kreiptasi ir į Valstybinę darbo inspekciją.

    „Klausimas yra ne vien tai, ar atliktos formalios procedūros, bet ar jos realiai apsaugojo darbuotojus ir pakeitė situaciją“, – sakė Jaroslav Kaminski.

    Ką darbdavys privalo užtikrinti

    Lietuvoje smurtas ir priekabiavimas darbe yra laikomi darbuotojų saugos ir sveikatos klausimu, o darbdaviui tenka pareiga imtis prevencijos ir reaguoti į pranešimus. Praktikoje tai reiškia ne tik dokumentus ar mokymus, bet ir veiksmingą rizikų valdymą, objektyvų tyrimą, nukentėjusiųjų apsaugą ir sprendimus, kurie mažina pasikartojimo tikimybę.

    Kreipimesi kritikuojama, kad darbuotojoms esą buvo siūlomas bendras susitikimas su asmeniu, dėl kurio elgesio jos skundėsi, o tyrimo išvadų ir planuojamų priemonių pristatymas darbuotojoms, autoriaus teigimu, buvo nepakankamas. Taip pat keliama abejonė, ar vien psichologo konsultacijų pasiūlymas gali būti laikomas adekvačia reakcija į ilgalaikius konfliktus.

    Politinė dimensija ir ko laukiama toliau

    Tekste pabrėžiama, kad kreipimasis, autoriaus teigimu, nėra rinkiminė žinutė, o bandymas atkreipti dėmesį į darbuotojų psichologinį saugumą. Opozicija kelia klausimą, ar meras ir administracijos vadovybė ėmėsi pakankamų veiksmų, kai skundai kartojosi, o darbuotojų kaita išliko didelė.

    Situacijos sprendimas priklausys nuo to, ar bus pateikti aiškūs atsakymai dėl tyrimų rezultatų, priimtų valdymo sprendimų ir realių priemonių, kurios užtikrintų saugią darbo aplinką. Tuo pačiu tai gali tapti platesniu testu savivaldybei, kaip ji praktiškai įgyvendina smurto ir priekabiavimo prevenciją, kai skundai pasiekia aukščiausią vadovybės lygį.