CP v2

Tag: Psichosocialinė negalia

  • Druskininkai ruošiasi 2030-iesiems: kaip keisis paslaugos žmonėms su intelekto negalia

    Druskininkai ruošiasi 2030-iesiems: kaip keisis paslaugos žmonėms su intelekto negalia

    Susitikime – savivaldybė, NVO ir šeimos

    Druskininkuose įvyko savivaldybės specialistų, nevyriausybinių organizacijų ir tėvų, auginančių vaikus su negalia, susitikimas. Jo tikslas buvo aptarti, kaip stiprinti pagalbą žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia bei jų artimiesiems.

    Diskusiją inicijavo Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown kartu su sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadove Ramune Lebedyte Undzėniene. Susitikime akcentuota, kad planuojant paslaugas būtina remtis realiais šeimų poreikiais.

    Kodėl svarbūs 2030 metai?

    Susitikime pabrėžta, kad keičiasi teisinis ir politinis socialinių paslaugų kontekstas: savivaldybės raginamos iš anksto ruoštis 2030 metams. Tuomet ilgalaikė socialinė globa žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia turės būti organizuojama kitaip, didinant paslaugų prieinamumą bendruomenėje.

    Diskusijos dalyviai sutarė, kad laikas yra kritinis veiksnys: paslaugų infrastruktūra, specialistų rengimas ir finansavimo planavimas turi vykti nuosekliai, nelaukiant paskutinės minutės. Druskininkų savivaldybė signalizuoja ketinanti sprendimus grįsti dialogu su gyventojais.

    „Įsigalioję nauji teisės aktai įpareigoja savivaldybes ruoštis 2030 metams, kai Lietuvoje nebeliks specializuotų globos namų asmenims su negalia. Laikas bėga labai greitai, todėl jau šiandien turime galvoti, kaip užtikrinsime pagalbą mūsų savivaldybės gyventojams“, – sakė vicemerė Diana Brown.

    Kokios paslaugos aptartos ir ką norima plėsti

    Susitikime įvardytos jau veikiančios bendruomeninės paslaugos: dienos centrai, savarankiško gyvenimo namai, apsaugotas būstas ir laikino atokvėpio pagalba. Pasak dalyvių, būtent šios kryptys leidžia žmogui išlaikyti kuo daugiau savarankiškumo ir kasdienio ryšio su bendruomene.

    Taip pat aptartos galimos naujos iniciatyvos, kurios padėtų šeimoms lengviau derinti priežiūrą ir darbą, o žmonėms su negalia suteiktų daugiau pasirinkimų. Akcentuota, kad paslaugų plėtra turi būti susieta su individualiais poreikiais, o ne vien „vienu modeliu visiems“.

    „Savivaldybėje planuojame naujus projektus, todėl pirmiausia pokyčius pradedame nuo pokalbio su žmonėmis, jų išklausymo ir bendrų sprendimų paieškos“, – sakė vicemerė Diana Brown.

    Bendradarbiavimas – esminė sąlyga

    Susitikimo metu daug dėmesio skirta bendradarbiavimui tarp savivaldybės, socialinių paslaugų įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų. Dalyviai pabrėžė, kad NVO dažnai pirmosios pamato spragas praktikoje, o savivaldybei svarbu šias įžvalgas paversti konkrečiais sprendimais.

    Sutarta, kad artimiausiu metu aktualu ne tik išlaikyti turimas paslaugas, bet ir didinti jų prieinamumą, stiprinti atvejo vadybą bei užtikrinti sklandų informacijos pateikimą šeimoms. Pasak dalyvių, tik taip pagalba gali būti arčiau žmogaus kasdienybės, o ne vien dokumentuose.

  • Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Varėnos rajono savivaldybėje teikiamos atvejo vadybos paslaugos skirtos žmonėms su psichosocialine ir ar intelekto negalia bei jų artimiesiems. Ši pagalba organizuojama įgyvendinant projektą, kuriuo siekiama stiprinti paslaugas šeimoje ir bendruomenėje, mažinant institucinės globos poreikį.

    Atvejo vadybininkas pirmiausia įvertina žmogaus situaciją ir poreikius: su kokiais kasdieniais sunkumais susiduriama, kokių paslaugų trūksta, kokie yra lūkesčiai ir galimybės. Remiantis šiuo vertinimu, sudaromas individualus pagalbos planas, kad sprendimai būtų pritaikyti konkrečiai situacijai, o ne bendram šablonui.

    Paslaugos esmė yra koordinavimas ir palydėjimas: atvejo vadybininkas suteikia informaciją apie savivaldybėje ir bendruomenėje teikiamas paslaugas, konsultuoja dėl galimų pagalbos priemonių ir, prireikus, tarpininkauja institucijose. Taip pat palaikomas ryšys su kitais specialistais, kad pagalba būtų nuosekli ir nenutrūktų keičiantis aplinkybėms.

    Atvejo vadybos paslauga gali pasinaudoti darbingo amžiaus asmenys, turintys psichosocialinę ir ar intelekto negalią, kuriems nustatytas 0–55 proc. dalyvumo lygis. Paslauga taip pat aktuali tiems, kuriems iki 2023 metų gruodžio 31 dienos buvo nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis, jei poreikis pagalbai išlieka.

    Norint gauti atvejo vadybos paslaugą, reikia kreiptis į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atvejo vadybininkę Daivą Urbelionienę, J. Basanavičiaus g. 40, Varėna, 3 kabinetas. Dėl konsultacijos galima susisiekti telefonu +370 310 31807 arba +370 639 08792, taip pat el. paštu daiva.urbelioniene@varena.lt.

    Projektas įgyvendinamas 2024–2029 metais ir finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad atvejo vadybininko pagalba skirta ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems, kuriems dažnai reikia aiškaus plano, informacijos ir praktinės navigacijos paslaugų sistemoje.

  • Socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė: 35 vietos Lietuvoje kviečia pažinti veiklą ir produkciją

    Atvirų durų savaitė gegužę

    Gegužės 11–15 dienomis socialinės dirbtuvės visoje Lietuvoje rengia atvirų durų dienas ir kviečia gyventojus susipažinti su jų veikla, galimybėmis bei gaminama produkcija. Iniciatyva vyksta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekte „Institucinės globos pertvarka“.

    Iš viso prie atvirų durų savaitės jungiasi 35 socialinės dirbtuvės skirtinguose miestuose ir rajonuose. Organizatoriai tikisi, kad daugiau žmonių iš arti pamatys, kuo šios dirbtuvės skiriasi nuo įprasto užimtumo ir kokią realią naudą jos kuria dalyviams bei bendruomenėms.

    Kas yra socialinės dirbtuvės?

    Socialinės dirbtuvės – tai paslauga, kurioje žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia lavina ir palaiko bendruosius bei specialiuosius darbinius įgūdžius. Kasdienės veiklos orientuotos į konkrečios prekės gamybą ar paslaugos suteikimą, todėl dalyviai mokosi dirbti pagal užduotį ir rezultatą.

    Dirbtuvėse ugdomi ne tik praktiniai įgūdžiai, bet ir įpročiai, reikalingi darbo rinkoje: laiko planavimas, atsakomybė, darbo tempo laikymasis, bendravimas su specialistais ir komandos nariais. Ilgainiui tai padeda išlaikyti motyvaciją, stiprina savarankiškumą ir didina galimybes dalyvauti darbo gyvenime.

    Ši paslauga skirta žmonėms nuo 18 metų, kurie dėl negalios nulemtų priežasčių šiuo metu negali įsidarbinti atviroje darbo rinkoje arba pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga. Socialinės dirbtuvės tampa tarpine, saugesne erdve, kurioje galima nuosekliai mokytis ir stiprinti gebėjimus.

    Kodėl verta užsukti?

    Atvirų durų dienos suteikia progą iš arčiau susipažinti su užimtumo ir socialinėmis galimybėmis žmonėms su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia. Lankytojai gali pamatyti, kaip organizuojamas darbas, kokie gaminiai ar paslaugos kuriami, ir kaip atrodo kasdienė dirbtuvių rutina.

    Renginys aktualus ir darbdaviams, amatininkams, nevyriausybinėms organizacijoms bei įvairių institucijų atstovams, ieškantiems partnerystės socialiniuose projektuose. Tokie susitikimai dažnai virsta bendradarbiavimu, užsakymais ar bendromis iniciatyvomis, kurios padeda dirbtuvių dalyviams įgyti daugiau realios darbo patirties.

    Vilniuje atvirų durų savaitėje dalyvauja kelios socialinės dirbtuvės, kurios lankytojų laukia skirtingomis dienomis. Nurodytu laiku galima atvykti į Asociacijos Vilniaus Lietaus vaikai dirbtuves Palydovo gatvėje, VšĮ Pal. J. Matulaičio socialinio centro „Atvira Bendruomenė“ erdvę, taip pat į „Vilniaus Viltis“ socialines dirbtuves Skroblų gatvėje ir Vytenio gatvėje.

  • Socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė gegužės 11–15 dienomis: 35 vietos visoje Lietuvoje

    Gegužės 11–15 dienomis visoje Lietuvoje vyks socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė. Prie iniciatyvos prisijungia 35 socialinės dirbtuvės, kviečiančios gyventojus ir organizacijas susipažinti su veikla, galimybėmis ir kuriama produkcija.

    Socialinės dirbtuvės veikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamo projekto „Institucinės globos pertvarka“ kontekste. Šios dirbtuvės yra viena iš bendruomeninių paslaugų, padedančių žmonėms su negalia stiprinti savarankiškumą ir ryšį su darbo aplinka.

    Kas yra socialinės dirbtuvės?

    Socialinėse dirbtuvėse žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia lavina bei palaiko darbinius įgūdžius. Veiklos orientuotos į konkrečius rezultatus: gaminamas produktas arba teikiama paslauga, todėl dalyviai mokosi darbo ritmo, atsakomybių ir kokybės standartų.

    Kartu ugdomi ir bendrieji įgūdžiai, kurie dažnai tampa lemiami siekiant išlikti aktyviems: laiko planavimas, komunikacija, darbas su specialistų pagalba. Praktika rodo, kad nuoseklus palaikymas ir įprasta darbo rutina gali didinti motyvaciją, o kai kuriais atvejais tapti žingsniu į platesnes užimtumo galimybes.

    Kam ši paslauga skirta?

    Paslauga teikiama žmonėms nuo 18 metų, kuriems dėl negalios aplinkybių sudėtinga įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Ji taip pat aktuali tiems, kurie šiuo metu negali pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga arba kuriems reikalingas ilgesnis įgūdžių stiprinimo laikotarpis.

    Socialinės dirbtuvės padeda palaikyti užimtumą ir kasdienę struktūrą, o tai ypač svarbu siekiant mažinti socialinę atskirtį. Tokios paslaugos dažnai kuriamos taip, kad būtų lengviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir palaikyti savarankiškumo įgūdžius.

    Kodėl verta apsilankyti atvirų durų dienomis?

    Atvirų durų savaitė skirta ne tik artimiesiems ar žmonėms, ieškantiems užimtumo galimybių, bet ir darbdaviams, amatininkams, nevyriausybinėms organizacijoms bei institucijų atstovams. Tai proga gyvai pamatyti, kaip organizuojamas darbas, kokie produktai ar paslaugos kuriami ir kokios partnerystės galėtų būti prasmingos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimai vietoje padeda geriau suprasti socialinių paslaugų spektrą ir praktinę naudą bendruomenei. Vizitai taip pat gali tapti pradžia bendriems projektams, užsakymams ar kitoms bendradarbiavimo formoms, kurios stiprina tvarią šių dirbtuvių veiklą.

    Dalyvaujančių socialinių dirbtuvių sąrašas ir konkreti apsilankymų tvarka paprastai pateikiami organizatorių informaciniuose kanaluose. Planuojantiems vykti rekomenduojama iš anksto pasitikslinti laiką ir registracijos poreikį pasirinktoje vietoje.

    „Atvirų durų savaitė yra galimybė iš arčiau pamatyti, kaip žmonės su negalia ugdo darbinius įgūdžius ir kuria realius produktus bei paslaugas bendruomenei“, – teigiama Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros pranešime.

  • Socialinės dirbtuvės atveria duris gegužės 11–15 dienomis: kur Lietuvoje užsukti ir ką pamatyti

    Socialinės dirbtuvės atveria duris gegužės 11–15 dienomis: kur Lietuvoje užsukti ir ką pamatyti

    Kas vyksta gegužės 11–15 dienomis?

    Gegužės 11–15 dienomis visoje Lietuvoje rengiama socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė. Gyventojai kviečiami užsukti į dirbtuves, susipažinti su jų veikla, produkcija ir paslaugomis, taip pat pabendrauti su specialistais bei dalyviais.

    Atvirų durų dienos vyksta socialinių dirbtuvių tinkle, kuris plėtojamas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekte Institucinės globos pertvarka. Skelbiama, kad iniciatyvoje dalyvauja 35 socialinės dirbtuvės skirtinguose šalies regionuose.

    Ką daro socialinės dirbtuvės?

    Socialinės dirbtuvės skirtos žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia, kurie lavina ir palaiko darbinius įgūdžius per praktines užimtumo veiklas. Dirbtuvėse atliekami darbai paprastai susiję su konkretaus produkto gamyba arba paslaugų teikimu, todėl ugdymas vyksta realioje, į darbo rinką orientuotoje aplinkoje.

    Praktika apima ir kasdienius įgūdžius, pavyzdžiui, laiko planavimą, užduočių nuoseklumą, bendravimą su komanda ir atsakomybę už rezultatą. Tokia struktūra padeda stiprinti pasitikėjimą savimi ir didina galimybes išlikti aktyviems, net jei atvira darbo rinka šiuo metu nėra pasiekiama.

    Paslauga teikiama nuo 18 metų žmonėms, kurie dėl negalios nulemtų priežasčių negali įsidarbinti laisvojoje darbo rinkoje arba pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga. Socialinės dirbtuvės dažnai tampa tarpine grandimi tarp socialinių paslaugų ir darbo rinkos, kai žmogui reikia daugiau laiko, palaikymo ir praktikos.

    Kodėl verta apsilankyti?

    Atvirų durų savaitė skirta ne tik šeimoms ir bendruomenėms, bet ir darbdaviams, amatininkams, nevyriausybinėms organizacijoms bei kitoms įstaigoms. Tai proga realiai pamatyti, kaip organizuojamas užimtumas, kokių partnerystės formų galima ieškoti ir kuo socialinės dirbtuvės gali būti naudingos vietos bendruomenei.

    Organizatoriai pabrėžia, kad vizitas gali padėti geriau suprasti socialinių paslaugų spektrą žmonėms su negalia ir įvertinti, kokios priemonės veikia praktikoje. Be to, tai galimybė atrasti konkrečias dirbtuves savo regione ir sužinoti, kokią produkciją ar paslaugas jos kuria.

    Socialinių dirbtuvių atvirų durų dienos numatytos įvairiuose miestuose ir rajonuose, įskaitant Alytų, Varėną, Kaišiadoris, Garliavą, Raseinius, Kauną, Jonavą, Palangą, Klaipėdą, Marijampolės regiono vietoves, Panevėžį, Šiaulius, Kuršėnus, Naująją Akmenę, Joniškį, Tauragę, Pagėgius, Jurbarką, Plungę, Mažeikius, Molėtus, Zarasus, Vilnių, Trakus ir Ukmergę.

    Tikslios kiekvienų dirbtuvių atvirų durų dienos skiriasi, todėl planuojant apsilankymą verta pasitikslinti laiką ir vietą konkrečioje dirbtuvėje. Dalis dirbtuvių lankytojus priims vieną pasirinktą dieną, kitos veiks visą savaitę.

  • Pagėgių savivaldybė ieško apsaugoto būsto paslaugos teikėjo: numatyti 2 objektai ir 4 vietos

    Kas skelbiama ir kam tai skirta

    Pagėgių savivaldybės administracija paskelbė apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugos teikėjo atranką. Ieškomas vienas partneris projektui „Apsaugoto būsto plėtra Pagėgių savivaldybėje“, kuris teiktų paslaugas savivaldybėje gyvenantiems asmenims, turintiems psichosocialinę negalią.

    Apsaugotas būstas – tai apgyvendinimas namų aplinkoje ir reikalingos pagalbos organizavimas, kad žmogus galėtų atkurti, ugdyti, palaikyti ir plėtoti socialinius gyvenimo įgūdžius. Tokios paslaugos paprastai orientuotos į savarankiškumo didinimą ir sklandesnę integraciją bendruomenėje.

    Kokia apimtis numatyta Pagėgiuose

    Savivaldybė nurodo, kad paslaugas planuojama teikti modernizuotuose 2 objektuose. Juose būtų apgyvendinti 4 paslaugos gavėjai, o paslaugos būtų užtikrinamos projekto lėšomis sukurtoje ar atnaujintoje infrastruktūroje.

    Numatomų atrinkti paslaugos teikėjų skaičius Pagėgių savivaldybėje – 1. Tai reiškia, kad atrinktas partneris būtų pagrindinis atsakingas už paslaugos organizavimą ir įgyvendinimą projekto laikotarpiu.

    Kas gali teikti paraišką ir iki kada

    Partneriu gali būti valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, nevyriausybinė organizacija, taip pat viešasis arba privatus juridinis asmuo. Atrankos kriterijai ir kiti reikalavimai nustatyti tvarkos apraše, kurį patvirtino Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius 2026 metais kovo 6 dieną įsakymu Nr. A1-200.

    Paraiškų priėmimas prasideda 2026 metais kovo 10 dieną 8.00 valandą ir baigiasi 2026 metais kovo 24 dieną 17.00 valandą. Savivaldybė pabrėžia, kad dokumentus svarbu pateikti laiku ir pagal apraše nustatytus reikalavimus.

    Paraiškas galima pateikti elektroniniu paštu vienu laišku, pateikiant paraišką su kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba pristatyti užantspauduotame voke Pagėgių savivaldybės administracijai (Pagėgiai, Vilniaus g. 9). Konsultacijos dėl atrankos teikiamos savivaldybės nurodytais telefono numeriais ir elektroninio pašto kontaktais.

  • Deinstitucionalizacija Kauno regione: ką iki 2030 metų turi padaryti savivaldybės ir ministerija

    Deinstitucionalizacija Kauno regione: ką iki 2030 metų turi padaryti savivaldybės ir ministerija

    Balandžio 28 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko Kauno regiono savivaldybių pasitarimas, skirtas asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Susitikime dalyvavo savivaldybių, ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Pagrindinis dėmesys buvo skirtas tam, kaip Kauno regionas juda nuo institucinės globos link bendruomenėje teikiamų paslaugų ir ar savivaldybės pasirengusios numatytiems pokyčiams iki 2030 metų. Aptarta, kokių paslaugų trūksta labiausiai ir kuriose vietovėse prieinamumas išlieka ribotas.

    Diskusijose akcentuota, kad alternatyvos institucinei globai turi apimti ne tik apgyvendinimą, bet ir kasdienę pagalbą, socialinių įgūdžių ugdymą bei šeimų konsultavimą. Taip pat kalbėta apie augantį paslaugų poreikį ir praktinius iššūkius, kai savivaldybėms tenka vienu metu plėsti infrastruktūrą ir užtikrinti pakankamus specialistų išteklius.

    Jonavos rajono savivaldybės ir negalios srityje veikiančių organizacijų atstovai pristatė vietoje plėtojamas bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia. Jie taip pat aptarė suplanuotas investicijas į grupinio gyvenimo namų ir apsaugoto būsto infrastruktūrą bei tolesnes paslaugų plėtros kryptis.

    Pasitarimas ministerijoje savivaldybių atstovams tapo proga palyginti skirtingus sprendimus ir aptarti bendrus klausimus, susijusius su paslaugų kokybe bei tęstinumu. Sutarta, kad gerosios praktikos dalijimasis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra vieni svarbiausių veiksnių, siekiant, kad bendruomeninės paslaugos taptų realia ir prieinama alternatyva institucinei globai.

  • Pagėgiuose išrinktas apsaugoto būsto paslaugos teikėjas: kiek vietų bus ir kam skirta pagalba

    Pagėgių savivaldybėje baigtas atrankos konkursas dėl apgyvendinimo apsaugotame būste paslaugos teikimo. Savivaldybės partneriu paskirtas Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centras, kuris koordinuos paslaugos organizavimą ir teikimą projekto metu.

    Partneris atrinktas projektui Apsaugoto būsto plėtra Pagėgių savivaldybėje. Šio projekto tikslas – užtikrinti kokybišką apgyvendinimo ir kasdienės pagalbos paslaugą asmenims, kuriems dėl psichosocialinės negalios reikalinga nuosekli parama savarankiškam gyvenimui.

    Apsaugotas būstas – tai bendruomenėje teikiama socialinė paslauga, kai žmogus gyvena įprastoje aplinkoje, bet gauna specialistų pagalbą pagal individualų poreikį. Praktikoje tai reiškia pagalbą planuojant kasdienes veiklas, tvarkant buitį, palaikant socialinius įgūdžius ir sprendžiant iškylančius sunkumus, kad būtų išvengta izoliacijos ar grįžimo į institucinę globą.

    Pagėgiuose paslaugą planuojama teikti dviejuose modernizuotuose objektuose. Juose numatoma apgyvendinti 4 paslaugos gavėjus, o infrastruktūra bus pritaikyta taip, kad gyvenimo sąlygos būtų saugios ir patogios, atitinkančios paslaugos tikslą – kuo daugiau savarankiškumo.

    Pagėgių savivaldybės administracija pabrėžia, kad tokie sprendimai siejasi su platesne socialinių paslaugų pertvarkos kryptimi Lietuvoje, kai daugiau dėmesio skiriama pagalbai bendruomenėje. Tikimasi, kad aiškus partnerio paskyrimas leis sklandžiau organizuoti paslaugų teikimą ir užtikrins tęstinumą projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

    „Partneriu projektui paskirtas Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centras“, – nurodė Pagėgių savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.