Staigus pilvo skausmas prieš svarbų susitikimą, „suspaustas“ skrandis įtemptą dieną ar dažni vizitai į tualetą prieš egzaminą daugeliui pažįstami. Tokios reakcijos dažnai susijusios ne su tuo, ką valgėte, o su tuo, kaip organizmas reaguoja į stresą. Mokslas tai aiškina nuolatiniu smegenų ir virškinamojo trakto ryšiu.
Virškinimo sutrikimus įprasta sieti su mityba, infekcijomis ar netoleravimu, tačiau stresas taip pat gali keisti žarnyno darbą. Įtampos metu organizmas išskiria streso hormonus, kurie veikia žarnyno judesius ir skausmo suvokimą. Dėl to vieniems sulėtėja tuštinimasis, kitiems, priešingai, pasireiškia viduriavimas, spazmai ar pykinimas.
Smegenų ir žarnyno ašis
Šį reiškinį paaiškina vadinamoji smegenų ir žarnyno ašis, tai yra dvikryptė komunikacija tarp centrinės nervų sistemos ir virškinamojo trakto. Žarnynas turi savą, labai išvystytą nervų tinklą, vadinamą enterine nervų sistema, kuri padeda reguliuoti virškinimą ir maisto slinkimą. Todėl emocinė būklė gali turėti visiškai fizinių pasekmių.
Ryšys veikia abiem kryptimis: smegenys keičia skrandžio ir žarnyno veiklą, o signalai iš žarnyno daro įtaką savijautai ir emocijoms. Dėl to užsitęsę virškinimo nusiskundimai neretai didina nerimą, trikdo miegą, blogina bendrą savijautą. Susidaro užburtas ratas, kuriame stresas stiprina simptomus, o simptomai didina stresą.
Kodėl vieniems vidurių užkietėjimas, kitiems viduriavimas?
Stresas kiekvieną veikia skirtingai, todėl ir simptomai nevienodi. Vieniems pasireiškia vidurių užkietėjimas, kitiems dažnesnis tuštinimasis ar viduriavimas, dar kitiems labiausiai vargina pūtimas, rėmuo ar pilvo diegliai. Tai siejama su individualiais nervų sistemos, hormonų ir žarnyno jautrumo skirtumais.
Įtampos metu gali kisti turinio slinkimo greitis žarnynu ir didėti jautrumas tempimui bei kitiems dirgikliams. Praktikoje tai reiškia, kad net įprastas dujų kiekis gali būti juntamas kaip stiprus diskomfortas. Be to, stresas gali sustiprinti jau esamus simptomus, todėl žmogus juos patiria intensyviau.
Ryšys su dirgliosios žarnos sindromu
Smegenų ir žarnyno sąveika ypač svarbi dirgliosios žarnos sindromo atveju. Šis sutrikimas priskiriamas žarnyno ir smegenų sąveikos sutrikimams, tačiau tai nereiškia, kad simptomai yra įsivaizduojami. Pilvo skausmas, pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas yra realūs, o jų intensyvumą gali lemti tai, kaip nervų sistema apdoroja signalus iš žarnyno.
Žmonėms, turintiems dirgliosios žarnos sindromą, stresas dažnai tampa vienu iš simptomus paūminančių veiksnių. Todėl ieškant, kodėl pablogėjo savijauta, verta įvertinti ne tik pastaruosius valgius, bet ir pastarųjų dienų foną: miego trūkumą, įtampą darbe, skubėjimą ar užsitęsusį nerimą.
Naujesni tyrimai rodo, kad užsitęsęs stresas gali veikti ir biologinius procesus, susijusius su žarnyno nervų sistema bei uždegiminėmis reakcijomis. Nors tai nereiškia, kad kiekviena stresinė situacija sukelia uždegimą, ilgalaikė įtampa gali tapti reikšmingu fonu žmonėms, turintiems lėtinių virškinimo sutrikimų ar uždegiminių žarnyno ligų.
Jeigu nusiskundimai dažniausiai atsiranda įtemptais laikotarpiais, gali padėti ne vien mitybos korekcijos, bet ir kasdieniai įpročiai: pakankamas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas, lėtesnis valgymas, kvėpavimo ar atsipalaidavimo praktikos. Kai kuriais atvejais, ypač esant dirgliosios žarnos sindromui, naudinga ir psichologinė pagalba, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija ar žarnynui pritaikytos terapijos.
Vis dėlto ne kiekvieną simptomą reikėtų nurašyti stresui. Jei vargina užsitęsęs viduriavimas ar užkietėjimas, pasikartoja stiprūs skausmai, pastebimas kraujas išmatose, krenta svoris ar atsiranda kiti nerimą keliantys požymiai, būtina kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais svarbu atmesti rimtesnes priežastis ir tik tada ieškoti, kiek simptomus gali stiprinti įtampa.