CP v2

Tag: PSO

  • Ebola vėl plinta Afrikoje: PSO įspėja, kad padėtis gali staigiai pablogėti

    Rytų Afrikoje fiksuojamas naujas Ebolos protrūkis kelia vis didesnį nerimą: ligos plitimas spartėja, o sveikatos apsaugos institucijos įspėja, kad artimiausiomis savaitėmis padėtis gali dar labiau komplikutis. Pasak tarptautinių institucijų, svarbiausias tikslas dabar yra kuo greičiau nutraukti perdavimo grandines ir apsaugoti pažeidžiamiausias bendruomenes.

    Didžiausias susirgimų skaičius siejamas su Kongo Demokratine Respublika, kur protrūkiai kartojasi dėl sudėtingos saugumo situacijos, riboto sveikatos paslaugų prieinamumo ir vėluojančio atvejų nustatymo. Gretimose šalyse didžiausia rizika kyla pasienio regionams, kur intensyvus judėjimas apsunkina kontrolę.

    „Kiekviena prarasta diena didina tikimybę, kad protrūkis išsiplės ir bus daug sunkiau suvaldomas“, – sakė PSO atstovas, ragindamas stiprinti testavimą, kontaktų atsekimą ir infekcijų kontrolę gydymo įstaigose.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio asmens kūno skysčiais, o ypatingą pavojų kelia uždelstas kreipimasis į medikus ir infekcijų prevencijos spragos ligoninėse. Todėl daug dėmesio skiriama apsaugos priemonėms, medicinos personalo apmokymui, saugiam pacientų transportavimui ir saugiam laidojimui, kuris ankstesnių protrūkių metu buvo vienas svarbiausių plitimo veiksnių.

    Svarbi priemonė, padedanti greičiau sustabdyti protrūkius, yra vakcinacija rizikos grupėms, taikant žiedinės vakcinacijos principą, kai skiepijami artimi kontaktai ir kontaktų kontaktai. Taip pat stiprinami laboratoriniai pajėgumai, kad atsakymai dėl įtariamų atvejų būtų gaunami kuo greičiau, o pacientų izoliavimas nepriklausytų vien nuo klinikinių požymių.

    Nors dalis šalių pastaraisiais metais sustiprino pasirengimą epidemijoms po COVID-19 pandemijos, PSO ir partneriai akcentuoja, kad finansavimo, logistikos ir darbuotojų trūkumas vis dar išlieka esminė kliūtis. Riziką didina ir klaidinanti informacija, dėl kurios žmonės kartais vengia testavimo, gydymo ar kontaktų atsekimo.

    Sveikatos specialistai ragina visuomenę rizikos regionuose stebėti simptomus, kuo anksčiau kreiptis į medikus ir laikytis infekcijų prevencijos rekomendacijų. Tarptautinės institucijos pabrėžia, kad laiku sutelktos priemonės gali sustabdyti protrūkį, tačiau tam būtina greita reakcija vietoje ir nuoseklus bendradarbiavimas tarp šalių.

  • Atsparumas antibiotikams iš arti: kaip gyvena žmonės, kai infekcijos kartojasi ir jėgų mažėja

    Atsparumas antibiotikams iš arti: kaip gyvena žmonės, kai infekcijos kartojasi ir jėgų mažėja

    Atsparumas antibiotikams – kas tai?

    Atsparumas antibiotikams (antimikrobinis atsparumas) – tai reiškinys, kai bakterijos prisitaiko ir vaistai jų nebeveikia taip, kaip anksčiau. Tuomet įprastos infekcijos gali užsitęsti, dažniau baigtis hospitalizacija ir reikalauti sudėtingesnio gydymo.

    Pasaulio sveikatos organizacija šią problemą įvardija kaip vieną didžiausių šiuolaikinės medicinos grėsmių. Europoje dėl atsparių bakterijų sukeltų infekcijų kasmet miršta dešimtys tūkstančių žmonių, o sveikatos sistemoms tai reiškia didesnes išlaidas ir ilgesnį gydymą.

    Paciento kasdienybė: ligoninė, lašelinės ir izoliacija

    Buvęs logistikos įmonės vadovas Iñaki Morán pasakoja, kad jam teko išgyventi kelis laikotarpius, kai infekcijas sukėlusios bakterijos tapo atsparios gydymui. Tokiais atvejais, anot jo, dažnai prireikia gydymo į veną ir nuolatinės medikų priežiūros.

    Pacientui pradžioje atliekami tyrimai ligoninėje, o vėliau gydymas gali būti tęsiamas namuose, kai vaistai tam tikrais intervalais suleidžiami naudojant specialų prietaisą. Tai leidžia mažinti laiką ligoninėje, tačiau kasdienybė vis tiek lieka griežtai susieta su gydymo grafiku.

    „Kai esi izoliuotas ir gydymas tęsiasi dienomis ar savaitėmis, ima atrodyti, kad situacijos nekontroliuoji“, – sakė Iñaki Morán.

    Morán taip pat serga lėtine obstrukcine plaučių liga, yra susidūręs su žarnyno ir plaučių vėžiu, todėl kiekvienas infekcijos epizodas jam tampa dar sunkesnis. Jis pabrėžia, kad po tokių paūmėjimų ne visada pavyksta grįžti į ankstesnę savijautą, ypač kai plaučių funkcija jau ir taip yra sutrikusi.

    Kodėl problema auga ir ką daro Europa?

    Atsparumo antibiotikams plitimą skatina keli veiksniai: perteklinis ar netinkamas antibiotikų vartojimas, infekcijų kontrolės spragos gydymo įstaigose, taip pat atsparumo genų plitimas bendruomenėje. Riziką didina ir tai, kad naujų antibiotikų kūrimas yra lėtas bei brangus, o atsparumas gali išsivystyti greičiau nei atsiranda nauji vaistai.

    Europos Sąjungoje daug dėmesio skiriama prevencijai: infekcijų kontrolei ligoninėse, racionaliam antibiotikų skyrimui, skiepijimo aprėpčiai ir stebėsenai. Taip pat vis aktyviau ieškoma sprendimų, kaip paskatinti naujų antimikrobinių vaistų ir diagnostikos kūrimą, kad gydytojai greičiau nustatytų sukėlėją ir parinktų tikslinį gydymą.

    Ką gali padaryti kiekvienas?

    Specialistai pabrėžia, kad atsparumo antibiotikams mažinimas prasideda nuo kasdienės praktikos: antibiotikai turi būti vartojami tik gydytojui paskyrus ir tiksliai taip, kaip nurodyta. Savavališkas gydymasis ar gydymo nutraukimas anksčiau laiko didina tikimybę, kad išliks atsparios bakterijos.

    Ne mažiau svarbi ir prevencija: rankų higiena, skiepai, atsakingas elgesys susirgus ir infekcijų kontrolė gydymo įstaigose. Pacientų istorijos, tokios kaip Morán, primena, kad atsparumas antibiotikams nėra abstrakti statistika – tai reali, kasdienybę ribojanti problema.

  • PSO įspėja dėl Ebolos Kongo DR: rizika pakelta iki labai aukštos, fiksuojamos mirtys

    PSO įspėja dėl Ebolos Kongo DR: rizika pakelta iki labai aukštos, fiksuojamos mirtys

    Rizikos lygis pakeltas

    Pasaulio sveikatos organizacija PSO pranešė padidinusi visuomenės sveikatos rizikos vertinimą dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo aukštos iki labai aukštos. Organizacija pabrėžia, kad situacija šalyje vystosi greitai, o dalis atvejų gali būti dar nefiksuota.

    PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas nurodė, kad šalyje patvirtinti 82 susirgimai ir 7 patvirtintos mirtys. Tačiau PSO vertinimu realus protrūkio mastas gali būti didesnis dėl įtariamų atvejų ir ribotų galimybių laiku patvirtinti diagnozes atokiose teritorijose.

    Ką rodo skaičiai ir plitimas

    Pasak PSO, šiuo metu skaičiuojama apie 750 įtariamų susirgimų ir 177 įtariamos mirtys, tačiau šie skaičiai dar gali keistis, tikslinant duomenis. Sveikatos apsaugos sistemoms papildomą spaudimą kelia kontaktų atsekimas, laboratoriniai tyrimai ir saugus pacientų pervežimas.

    Protrūkį sukėlė retesnis Bundibugyo ebolavirusas, kuriam nėra plačiai patvirtintos ir įrodytai veiksmingos vakcinos, kaip kai kurioms kitoms Ebolos atmainoms. Dėl to didesnis dėmesys tenka ankstyvam atvejų nustatymui, izoliacijai, infekcijų kontrolei ir kontaktų stebėsenai.

    PSO taip pat patvirtino, kad užkratas persimetė į kaimyninę Ugandą, kur nustatyti 2 susirgimai ir 1 mirtis. Tokie atvejai didina regioninės rizikos vertinimą, nes sienų kirtimas ir gyventojų judėjimas gali paspartinti viruso plitimą.

    Atvejai Europoje ir už jos ribų

    Pranešta, kad JAV pilietis, dirbęs Kongo DR, susirgo ir buvo perkeltas gydymui į Berlyno Charité ligoninę. Ligoninė nurodė, kad pacientas yra smarkiai nusilpęs, tačiau jo būklė nevertinama kaip kritinė, jis gydomas specializuotame izoliacijos padalinyje.

    PSO taip pat teigė žinanti apie pranešimus, kad dar vienas JAV pilietis, laikomas didelės rizikos kontaktu, buvo perkeltas į Čekiją. Tuo metu Nyderlanduose Radboud universiteto ligoninė informavo priėmusi pacientą, kuriam Ebolos tikimybė vertinama kaip maža, tačiau asmuo izoliuotas, laukiant diagnostinių tyrimų rezultatų.

    PSO pabrėžia, kad nors rizika Kongo DR įvardijama kaip labai aukšta, pasaulinė rizika šiuo metu išlieka žema. Vis dėlto kelionių, migracijos ir sveikatos sistemų pasirengimo kontekste šalys raginamos stiprinti ankstyvo aptikimo, izoliavimo ir infekcijų kontrolės procedūras.

    Ebola yra sunki virusinė liga, pirmą kartą identifikuota 1976 metais, o simptomai dažniausiai apima karščiavimą, silpnumą, vėmimą ir viduriavimą. Mirtingumas gali būti didelis ir priklauso nuo viruso atmainos, sveikatos priežiūros prieinamumo bei to, kaip greitai pradedamas palaikomasis gydymas ir užkertamas kelias plitimui.

  • Pagalba metantiems rūkyti: startuoja nacionalinė linija 1819, žadanti greitą kelią į pokytį

    Artėjant gegužės 31 dieną minimai Pasaulinei dienai be tabako, gyventojams pristatoma Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija 1819. Ji skirta žmonėms, kurie nori mesti rūkyti ar atsisakyti kitų nikotino produktų ir ieško greitai pasiekiamos, praktiškos pagalbos.

    Naujoji linija veikia kaip vienas kontaktas, kur galima gauti konsultaciją apie metimo strategijas, priklausomybės valdymą ir kasdienes situacijas, kurios dažniausiai išprovokuoja norą rūkyti. Tokia pagalba aktuali ne tik pradedantiems mesti, bet ir tiems, kurie jau bandė, tačiau susidūrė su atkryčiu.

    Kas slypi už kampanijos žinutės?

    2026 metais Pasaulinės dienos be tabako kampanijos tema siejama su patrauklumo iliuzijos atskleidimu ir kova su priklausomybe nuo tabako ir nikotino. Dėmesys kreipiamas į tai, kaip rinkodara, skoniai, dizainas ir socialinių tinklų turinys gali formuoti įprotį, ypač tarp vaikų ir jaunimo.

    PSO nuosekliai pabrėžia, kad nikotinas sukelia priklausomybę, o įprotis dažnai įsitvirtina dar paauglystėje. Todėl prevencija ir ankstyva pagalba tampa kritiškai svarbios, o lengvai pasiekiami kanalai, tokie kaip 1819, gali sumažinti barjerą kreiptis.

    Kuo telefoninė pagalba gali padėti?

    Telefoninė konsultacija paprastai orientuojasi į realius žingsnius: kaip pasiruošti metimo dienai, kaip tvarkytis su potraukiu ir kaip susikurti planą sudėtingoms akimirkoms. Taip pat gali būti aptariama, kokie įpročiai pakeičia rūkymo ritualą ir kaip įtraukti artimuosius, kad palaikymas būtų nuoseklus.

    Priklausomybė nuo nikotino dažnai veikia ne tik fiziologiškai, bet ir per kasdienes asociacijas, rutiną bei stresą, todėl vien valios pastangų gali neužtekti. Dėl to profesionali konsultacija, net ir trumpa, neretai padeda aiškiau susidėlioti veiksmus ir išvengti dažniausių klaidų pirmosiomis savaitėmis.

    Specialistai primena, kad metimas rūkyti yra procesas, kuriame atkrytis nebūtinai reiškia nesėkmę, o dažnai rodo, kad reikia kitokio plano ar daugiau palaikymo. Linija 1819 gali tapti patogiu pirmuoju žingsniu tiems, kurie nori pradėti šiandien, o ne nuo kito pirmadienio.

  • Hantavirusas: kokie simptomai, kaip užsikrečiama ir kodėl kai kurios atmainos laikomos itin pavojingomis

    Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje vėl minimas hantavirusas, kai kur fiksuojami pavieniai užsikrėtimo atvejai, o dalis jų baigiasi mirtimi. Nors tai nėra nauja liga, dėmesį kelia tai, kad kai kurios hantaviruso atmainos sukelia ypač sunkius plaučių ar inkstų pažeidimus.

    Hantavirusas nėra vienas konkretus virusas, o visa virusų grupė, paprastai plintanti iš graužikų žmonėms. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad ligos eiga ir mirtingumas smarkiai skiriasi priklausomai nuo atmainos ir nuo to, kokia organizmo sistema pažeidžiama labiausiai.

    Dažniausias užsikrėtimo kelias siejamas su užkrėstų graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis. Žmogus gali įkvėpti smulkių dalelių, kurios pakyla į orą tvarkant dulkėtas patalpas, sandėlius, rūsius, garažus ar kitas vietas, kur būta pelių ar žiurkių.

    Užsikrėsti galima ir per neplautas rankas, jei po kontakto su užterštais paviršiais liečiama burna, nosis ar akys, taip pat per užterštą maistą ar vandenį. Rečiau minimas kelias yra įkandimai, tačiau praktikoje pagrindinė rizika siejama būtent su įkvėpimu ir prastomis higienos sąlygomis uždarose, seniai nevėdintose patalpose.

    Kai kurios atmainos, pavyzdžiui Andų hantavirusas, mokslinėje literatūroje siejamos su reta, bet įmanoma perdavimo nuo žmogaus žmogui tikimybe. Vis dėlto dauguma hantavirusų atmainų įprastai nelaikomos lengvai plintančiomis tarp žmonių, todėl protrūkiai dažniausiai kyla dėl bendro kontakto su užkrėstais graužikais ar jų aplinka.

    Inkubacinis laikotarpis dažnai trunka nuo 1 iki 4 savaičių, todėl žmogus gali ilgai nesieti blogos savijautos su buvusiu kontaktu su dulkėta, graužikų užteršta vieta. Ankstyvieji simptomai neretai primena gripą: karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus nuovargis, galvos skausmas, raumenų skausmai, pykinimas ar pilvo skausmai.

    Vėliau liga gali pasukti viena iš dviejų pavojingiausių krypčių. Europoje ir Azijoje dažniau aprašoma hemoraginė karštligė su inkstų sindromu, kai gali mažėti kraujospūdis, sutrikti šlapinimasis, vystytis ūminis inkstų nepakankamumas, o kai kada pasireikšti kraujavimas.

    Šiaurės ir Pietų Amerikoje plačiau žinomas hantavirusinis plaučių sindromas, kuris gali prasidėti kosuliu, dusuliu ir spaudimo jausmu krūtinėje. Sunki eiga siejama su skysčių kaupimusi plaučiuose ir greitai progresuojančiu kvėpavimo nepakankamumu, todėl būtina skubi medikų pagalba.

    Specifinio universalaus gydymo, kuris tiesiogiai „išgydytų“ hantavirusą, dažniausiai nėra, todėl taikomas palaikomasis gydymas ir komplikacijų kontrolė. Ankstyvas kreipimasis į gydytojus yra ypač svarbus, nes sunkiais atvejais gali prireikti intensyvios terapijos, dirbtinės plaučių ventiliacijos ar, inkstų pažeidimo atveju, dializės.

    Diagnozė patvirtinama laboratoriniais tyrimais, kuriuos skiria medikai įvertinę simptomus ir rizikos istoriją, pavyzdžiui, buvimą patalpose, kuriose galėjo būti graužikų. Vakcinacija nuo hantaviruso nėra plačiai prieinama kaip universalus sprendimas, todėl pagrindinis dėmesys skiriamas prevencijai.

    Prevencijos esmė yra mažinti kontaktą su graužikais ir jų paliktais pėdsakais. Praktikoje tai reiškia patalpų sandarinimą, maisto laikymą sandariuose induose, graužikų kontrolę, o valant užterštas vietas rekomenduojama vėdinti patalpas ir vengti dulkių sukėlimo, kad dalelės nepatektų į kvėpavimo takus.

    Mirtingumas priklauso nuo atmainos ir klinikinės formos. PSO nurodo, kad hantavirusinis plaučių sindromas Amerikoje siejamas su dideliu mirtingumu, o Europoje dažnesnės formos paprastai pasižymi mažesne rizika, tačiau vis tiek gali sukelti sunkias komplikacijas.

    Medikai pabrėžia, kad didžiausias pavojus slypi ne „pandemijos“ scenarijuje, o pavėluotame atpažinime: pradžia gali atrodyti kaip įprastas virusinis susirgimas. Jei po kontakto su graužikų aplinka atsiranda aukšta temperatūra, stiprus silpnumas, skausmai, o vėliau dusulys ar šlapinimosi sutrikimai, delsimas gali kainuoti brangiai.

  • PSO apie hantavirusą kruiziniame laive „MV Hondius“: tai ne COVID-19, bet atvejų gali daugėti

    PSO apie hantavirusą kruiziniame laive „MV Hondius“: tai ne COVID-19, bet atvejų gali daugėti

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino penkis su kruiziniu laivu „MV Hondius“ siejamus hantaviruso atvejus ir perspėjo, kad jų dar gali paaiškėti. Tai siejama su ilgu inkubaciniu laikotarpiu, kuris kai kuriais atvejais gali trukti iki šešių savaičių.

    PSO atstovė, infekcinių ligų epidemiologė Maria Van Kerkhove pabrėžė, kad šios situacijos nereikėtų lyginti su ankstyvąja COVID-19 pandemijos faze. Pasak jos, hantavirusai plinta kitaip nei koronavirusai, todėl masinio plitimo scenarijus vertinamas kaip mažiau tikėtinas.

    „Noriu pasakyti labai aiškiai: tai nėra SARS-CoV-2. Tai nėra COVID pandemijos pradžia. Tai protrūkis, kurį matome laive“, – sakė Maria Van Kerkhove.

    Europos institucijos taip pat kartoja, kad šiuo metu rizika visuomenei išlieka nedidelė. Europos Komisijos atstovė Eva Hrncirova teigė, jog pagal turimus duomenis bendras pavojus Europoje vertinamas kaip žemas, nors situacija stebima dėl galimų naujų atvejų.

    Kas nutiko laive „MV Hondius“?

    Pranešama, kad laive, plaukiojančiame su Nyderlandų vėliava, nuo hantaviruso mirė trys keleiviai, o dar keli žmonės susirgo. Laivas buvo įstrigęs prie Žaliojo Kyšulio krantų, o jame tuo metu buvo beveik 150 žmonių.

    „MV Hondius“ išplaukė iš Argentinos balandžio 1 dieną, o maršrute buvo numatyti sustojimai Antarktidoje, Folklando salose ir kitose vietose. Dėl protrūkio kelionės planai buvo koreguojami, o dalis keleivių ir pacientų pradėti evakuoti.

    PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus skelbė, kad trys pacientai su įtariamais atvejais buvo evakuoti ir gabenti į Nyderlandus. Tuo pat metu pareigūnai aiškinasi, ar galėjo būti itin retas perdavimas nuo žmogaus žmogui.

    Karantinas ir keleivių paieška

    Nyderlandų pareigūnai nurodė, kad po pirmosios mirties laive apie 40 keleivių išsilaipino Šv. Elenos saloje. Kur tiksliai vėliau išvyko visi išlaipinti keleiviai, oficialiai neskelbiama, tačiau skirtingos šalys ėmėsi kontaktų atsekimo.

    Ispanijos institucijos pranešė, kad 14 laive buvusių Ispanijos piliečių bus perkelti į Tenerifę, o vėliau į Madridą. Ten planuojamas iki 45 dienų karantinas specializuotame izoliacijos skyriuje Hospital Central de la Defensa Gómez Ulla ligoninėje.

    Ši aukšto lygio izoliacijos infrastruktūra Ispanijoje buvo sustiprinta po 2014 metų Ebolos protrūkio, o vėliau naudota ir pandemijos pradžioje, kai buvo organizuojami medicininiai pervežimai iš Uhano. Ilgesnis stebėjimo laikotarpis siejamas su tuo, kad simptomai gali pasireikšti ne iš karto.

    Kuo pavojingas hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę ore pasklidusių dalelių nuo išdžiūvusių graužikų išmatų ar šlapimo, todėl rizika didėja uždarose, prastai vėdinamose patalpose.

    Medicinos institucijos išskiria du sunkiausius klinikinius scenarijus: hantavirusinį plaučių sindromą, galintį sukelti ūmų kvėpavimo nepakankamumą, ir hemoraginę karštligę su inkstų sindromu, kuri pažeidžia inkstus. Ankstyvi simptomai gali priminti gripą, todėl svarbi greita diagnostika ir epidemiologinis vertinimas.

    PSO ir Europos institucijos pabrėžia, kad šiuo metu situacija vertinama kaip lokali, tačiau dėl galimų pavėluotai pasireiškiančių atvejų stiprinamas stebėjimas. Keleiviams ir su laivu kontaktavusiems asmenims rekomenduojama laikytis sveikatos priežiūros institucijų nurodymų ir pranešti apie bet kokius simptomus.