Praėjus 34 metams po „Reservoir Dogs“ premjeros, aktorius Steve’as Buscemi patvirtino seniai sklandžiusią gerbėjų teoriją apie Quentino Tarantino filmų visatą. Pasak jo, Mr. Pink ir „Pulp Fiction“ pasirodęs Buddy Holly stiliaus padavėjas iš tiesų yra tas pats personažas.
Apie tai jis prabilo per interviu, skirtą naujam filmui „Wild Horse Nine“, kai žurnalistas Jake’as Hamiltonas („Jake’s Takes“) tiesiai paklausė, ar abu vaidmenys susiję. Buscemi atsakymas buvo nedviprasmiškas – jis patvirtino, kad klausėjas pataikė į dešimtuką.
„Reservoir Dogs“ Buscemi suvaidintas Mr. Pink buvo vienas ryškiausių ankstyvosios Tarantino kūrybos veikėjų. Filme jis pristatomas kaip profesionalus nusikaltėlis, o siužeto pabaigoje atrodo, kad būtent jis vienintelis iš pagrindinės grupės turi šansą pasprukti.
Tuo metu „Pulp Fiction“ aktorius trumpam pasirodo kaip penktojo dešimtmečio įvaizdį kopijuojantis padavėjas restorane „Jack Rabbit Slim’s“. Būtent šis epizodas daugelį metų ir maitino spėliones, kad Tarantino filmuose veikėjai gali „keliauti“ iš vienos istorijos į kitą.
„Galų gale jam tenka slėptis“
Interviu metu Buscemi teigė, kad toks likimo posūkis Mr. Pink personažui net turi savotiškos ironijos. Jo žodžiais, mintis, kad nusikaltėlis galiausiai „baigia kaip padavėjas“ ir dar priverstas dirbti Buddy Holly įvaizdžiu, puikiai dera prie Tarantino kuriamos stilistikos.
Šis patvirtinimas svarbus ir dėl to, kad pats Tarantino filmų „bendros visatos“ principas ilgą laiką buvo aptarinėjamas labiau kaip gerbėjų teorija, o ne aiškiai įvardytas faktas. Nors režisieriaus kūryboje yra ne viena užuomina į pasikartojančius vardus bei ryšius, tokie tiesioginiai patvirtinimai pasitaiko retai.
Kiti ryšiai Tarantino filmuose
Straipsnyje primenama, kad tai nėra vienintelis Tarantino filmų „kryžminimas“. Pavyzdžiui, anksčiau pats režisierius yra patvirtinęs, jog „Reservoir Dogs“ veikėjas Vic Vega (jį suvaidino Michaelas Madsenas) yra „Pulp Fiction“ personažo, kurį įkūnijo Johnas Travolta, brolis.
Toks kūrybinis sprendimas leidžia žiūrovams į Tarantino filmografiją žiūrėti kaip į tarpusavyje susijusių istorijų tinklą, kur smulkios detalės ar epizodiniai vaidmenys gali įgyti visai kitą prasmę. Buscemi patvirtinimas šią idėją tik dar labiau sustiprina.