Pudingas dažnai prisvyla ne dėl recepto klaidų, o dėl to, kaip kaitinamas krakmolas. Kaitinant skystį su krakmolu, jis brinksta, masė greitai tirštėja, o šiluma dugne pasiskirsto netolygiai.
Kai tirštėjanti masė ima sunkiau cirkuliuoti, puodo dugne susidaro karščio „kišenės“, todėl cukrus ir pieno baltymai gali pradėti svilti. Rizika dar didesnė, jei puodas plonu dugnu arba kaitinama per stipriai ir per retai maišoma.
Vanduo arba sviestas prieš pieną
Vienas paprasčiausių būdų sumažinti prisvilimo tikimybę yra prieš pilant pieną trumpai pakaitinti puode nedidelį kiekį vandens. Užvirinus vandenį ir tik tada supylus pieną, dugnas tampa mažiau „agresyvus“ tirštėjančiai masei.
Kitas virtuvėje paplitęs triukas yra puodo dugną plonai patepti sviestu. Riebalų plėvelė sumažina masės prikibimą prie metalo, todėl dugnas lengviau „atleidžia“ tirštėjantį pudingą ir jis mažiau linkęs prisvilti.
Maišymas ir temperatūra lemia viską
Net ir naudojant triuką su vandeniu ar sviestu, svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: pudingą reikia nuolat energingai maišyti, ypač kai masė pradeda tirštėti. Maišymas padeda išlyginti temperatūrą, neleidžia susidaryti gumulėliams ir saugo dugną.
Praktikoje dažnai padeda ir mažesnė kaitra: lėtesnis tirštėjimas reiškia daugiau kontrolės ir mažiau staigių temperatūros šuolių. Jei įmanoma, verta rinktis puodą storesniu dugnu, nes jis tolygiau paskirsto šilumą.
Jei vis dėlto prisvilo
Jeigu puodas vis tiek prisvilo, paprastas namų būdas gali palengvinti valymą: soda ir vanduo. Sumaišius kelis šaukštus sodos su trupučiu vandens iki tirštos pastos ir užtepus ant prisvilusio dugno, nešvarumai dažnai atsileidžia gerokai lengviau.
Pastą verta palaikyti kelias valandas, o tada nuplauti šiltu vandeniu ir kempine. Jei prisvilimas stiprus, procedūrą galima pakartoti, vengiant agresyvių grandiklių, kad nepažeistumėte paviršiaus.