CP v2

Tag: Pusmaratonis

  • Kinijoje pusmaratonyje robotai aplenkė bėgikus: DI šuolis ar pavojinga riba sportui?

    Pekine vykusiame pusmaratonyje užfiksuotas neeilinis vaizdas: distancijoje startavo humanoidiniai robotai, o dalį sportininkų jie netgi aplenkė. Dar prieš kelerius metus tai atrodė kaip mokslinė fantastika, tačiau dabar tokie bandymai jau persikelia į realias varžybų sąlygas.

    Svarbu ir tai, kad didžioji dalis robotų šįkart sugebėjo finišuoti, nors ankstesniuose bandymuose nemažai modelių nepasiekdavo net starto arba sustodavo trasoje. Tai rodo, kad judėjimo stabilumas, energijos valdymas ir pusiausvyros algoritmai per trumpą laiką padarė akivaizdų progresą.

    Kas nulėmė tokį progresą

    Humanoidinių robotų proveržį labiausiai lemia gerėjantys jutikliai, tikslesni varikliai ir pažangesnės valdymo sistemos, kurios realiu laiku koreguoja žingsnį ir kūno padėtį. Tokiuose bėgimuose ypač svarbu ne tik greitis, bet ir gebėjimas prisitaikyti prie dangos, posūkių, vibracijų bei staigių apkrovų.

    Didelę reikšmę turi ir DI, leidžiantis robotams efektyviau planuoti judėjimą bei taupyti energiją. Vis dėlto vienas ryškiausių šio tipo renginių aspektų yra tai, kad robotams dažnai vis dar reikia techninės priežiūros, o kai kurie modeliai trasoje patiria kritimų ar sutrikimų.

    Ką tai reiškia sportui ir pramonei

    Tokie startai visų pirma yra technologijų demonstracija, o ne lygiavertė sportinė konkurencija su žmonėmis. Robotų bėgimas padeda kūrėjams testuoti patikimumą, aušinimą, baterijų ištvermę ir programinės įrangos stabilumą ten, kur klaidos kainuoja ne taškus, o sustojimą.

    Pramonėje ši pažanga siejama su ateities pritaikymu logistikoje, gelbėjimo operacijose ar darbuose pavojingose aplinkose, kur žmogui rizika per didelė. Kartu auga diskusija, kaip atskirti sporto varžybas žmonėms ir technologijų bandymus, kad išliktų aiškios taisyklės ir sąžiningas palyginamumas.

    Šiandien klausimas vis dažniau skamba ne ar robotai gali bėgti kartu su žmonėmis, o kada jie tai darys stabiliai ir be pagalbos. Tačiau net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, žmogaus adaptacija, sprendimų priėmimas stresinėse situacijose ir natūrali biomechanika išlieka sunkiai nukopijuojami pranašumai.

  • Alytuje startavo „Alytus bėga“: olimpietė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė kviečia prisijungti

    Alytuje startavo naujas fizinio aktyvumo projektas „Alytus bėga“, kurio veidu tapo alytiškė olimpietė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė. Iniciatyvą finansuoja Alytaus miesto savivaldybė, o jos tikslas – sudaryti kuo paprastesnes sąlygas miestiečiams reguliariai judėti ir stiprinti sveikatą.

    Projekto formatas aiškus: atviros fizinio rengimo ir bėgimo treniruotės vyksta du kartus per savaitę, todėl prisijungti gali tiek pradedantieji, tiek jau bėgiojantys. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvių nereikalaujama siekti rekordų – svarbiausia nuoseklumas, saugus krūvis ir gera savijauta.

    Pirmasis užsiėmimas pritraukė 38 dalyvius, o šis skaičius simboliškai sutapo su olimpietės užimta 38 vieta 2016 metais Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse moterų maratone. Anot iniciatyvos rengėjų, toks sutapimas tapo papildomu postūmiu bendruomenei: kiekvienas čia turi savo startą ir savo tempą.

    Projektas orientuotas ne vien į bėgimą, bet ir į bendrą fizinį pasirengimą, taisyklingą judėjimo techniką bei krūvio valdymą, kas ypač aktualu pradedantiesiems. Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių Lietuvoje investuoja į prieinamą judėjimą lauke, nes reguliari fizinė veikla siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo ir lėtinio streso rizika.

    Į treniruotes kviečiami visi norintys prisijungti antradieniais ir ketvirtadieniais. Organizatoriai ragina ateiti net ir abejojant savo forma – dažniausiai didžiausia kliūtis būna ne fizinis pasirengimas, o pirmas žingsnis.