Daugiametės žolinės gėlės – vienas paprasčiausių būdų susikurti ilgai gražų gėlyną be kasmetinio persodinimo. Rudenį jų antžeminė dalis dažnai nunyksta, tačiau šakniastiebiai, gumbai ar svogūnėliai išlieka gyvybingi ir pavasarį vėl atželia.
Toks augalų pasirinkimas taupo laiką ir pinigus: nereikia kasmet planuoti visos lysvės iš naujo, o gėlynas greičiau „subręsta“ ir tampa tankesnis. Dalis rūšių taip pat pasisėja pačios arba lengvai dauginasi kerų dalijimu.
Kaip pasirinkti, kad nenuviltų
Sėkmei svarbiausia ne vien atsparumas šalčiui, bet ir tinkama vieta. Prieš sodinant verta įvertinti, kiek valandų per dieną plotas gauna tiesioginės saulės, kokia dirva ir ar ji neužmirksta po liūčių.
Pastaraisiais metais sodininkai vis dažniau akcentuoja atsparumą temperatūrų svyravimams: po šiltų žiemų pasitaiko staigių atšalimų, o vasaromis dažnėja ilgesni sausrų periodai. Dėl to patikimiausi tie augalai, kurie ištveria ir šaltį, ir trumpalaikį vandens trūkumą, ypač gerai drenuotoje dirvoje.
Saulėtoms vietoms tinkančios daugiametės
Atvirose, saulėtose vietose gerai jaučiasi rūšys, kurioms tinka šiluma ir kurios nebijo ryškios šviesos. Praktikoje svarbu nepamiršti, kad saulėta vieta dažnai reiškia ir greitesnį dirvos išdžiūvimą, todėl pirmą sezoną po pasodinimo laistymas išlieka kritiškas.
Dažnai pasirenkamos ežiuolės, rudbekijos, šluoteliniai flioksai, kraujažolės, šalavijai, katžolės, taip pat įvairūs šilokai ir šilokinių grupės augalai. Šios rūšys vertinamos dėl ilgesnio žydėjimo ir to, kad daugumai jų pakanka vidutinio derlingumo dirvos.
Šešėliui ir pusšešėliui – ne tik žiedai
Ten, kur saulės mažiau, verta rinktis augalus, kurie dekoratyvūs ir lapais, ne vien žydėjimo metu. Pusšešėlyje dažnai gerai auga bergenijos, tiarelės, žiognagės, žioveiniai anemonai, melsvės, raktažolės, heucherų grupės augalai ir plautės.
Gilesniame šešėlyje patikimi pasirinkimai paprastai yra paparčiai, kopytnikai, japoninės pachisandros, žiemės, dąbruvkos ir eleborai. Tokiose vietose ypač svarbu dirvos struktūra: ji turi būti puri, humusinga, bet ne nuolat šlapia.
Renkantis daugiametes gėles verta galvoti ir apie naudą gamtai. Žydinčios rūšys suteikia nektaro ir žiedadulkių apdulkintojams, o tankūs kerai pridengia dirvą, mažina jos perdžiūvimą ir gali tapti prieglobsčiu smulkiai gyvūnijai.
Norint rezultato, kuris džiugintų ne vieną sezoną, sodininkai pataria pradėti nuo kelių patikimų rūšių, jas pasodinti grupėmis ir palikti vietos kerams plėstis. Taip gėlynas tampa atsparesnis, o priežiūra – paprastesnė.
