CP v2

Tag: PXN Ventures

  • Mančesterio DI pardavimų startuolis „Revnu“ pritraukė 2,6 mln. eurų: taikosi į JK ir JAV rinkas

    Mančesteryje įsikūręs DI pardavimų startuolis „Revnu“ pritraukė 2,6 mln. eurų investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos komandai plėsti, augimui Jungtinėje Karalystėje ir JAV spartinti bei tolesnei tarptautinei plėtrai.

    Investicijų raundui vadovavo fondas NPIF II – PXN Equity Finance, kurį valdo „PXN Ventures“ pagal Northern Powerhouse Investment Fund II programą. Prie finansavimo taip pat prisidėjo startuolių akseleratorius „Y Combinator“, pastaraisiais metais išlaikantis stiprią įtaką ankstyvosios stadijos technologijų rinkoje.

    „DI padarė verslo pradžią lengvesnę nei bet kada, tačiau didžiausias iššūkis atsiranda tada, kai reikia augti“, – sakė „Revnu“ vadovas George’as Jeffersonas.

    Pasak jo, daug įmonių supranta, kad reikia daugiau aktyvių pardavimų, reklamos „LinkedIn“ ar naujų testų, tačiau trūksta laiko ir biudžeto atskirai augimo komandai. „Revnu“ teigia šią spragą užpildantis automatizuodamas bandymus skirtinguose kanaluose, atrinkdamas efektyviausius ir išlaikydamas įkūrėją informuotą apie rezultatus.

    „Revnu“ platforma leidžia diegti DI agentus keliuose kanaluose, įskaitant „LinkedIn“, „TikTok“ ir „Instagram“. Jie gali vykdyti kampanijas, testuoti reklamas, generuoti kontaktus ir padėti rezervuoti susitikimus, o verslo savininkas nustato biudžetus ir tikslus.

    Bendrovė taip pat vysto generatyvinio matomumo paieškose kryptį, dažnai apibūdinamą kaip generatyvinės paieškos optimizavimą. Tikslas – padėti įmonėms būti dažniau matomoms atsakymuose, kuriuos generuoja tokios paslaugos kaip „Google AI“ ir „ChatGPT“, kai vartotojai ieško rekomendacijų ar tiekėjų.

    Įkūrėjai George’as Jeffersonas ir Artas Freebrey, teigiama, pažįstami dar nuo mokyklos laikų ir anksti kūrė verslus, susijusius su e. prekybos procesų automatizavimu. Vėliau jie vystė apskaitos platformą „Vinted“ pardavėjams, o universitetinių studijų metu jų veiklos, kaip skelbiama, generavo apie 13 000 eurų per mėnesį.

    „PXN Ventures“ atstovas Stefano Smithas teigė, kad investuotojai įkūrėjus pažinojo dar iki „Y Combinator“ per hakatonus ir studentų akseleratorių iniciatyvas. Pasak jo, sprendimą investuoti sustiprino įsitikinimas, kad augimo rinkodara ir pardavimų procesai vis sparčiau persikelia į automatizuotus, DI paremtus modelius.

    „Revnu“ investicija įsilieja į platesnę Europos tendenciją, kai finansavimas vis dažniau nukreipiamas į pardavimų, rinkodaros ir vadinamųjų go-to-market procesų automatizavimą. Investuotojai tokiose srityse ieško sprendimų, kurie mažina klientų pritraukimo kaštus, leidžia greičiau testuoti kanalus ir suteikia aiškesnę grąžos matavimo sistemą.

    Įmonė pabrėžia, kad jos ilgalaikis tikslas – iš Mančesterio aptarnauti tarptautinius klientus ir augti globaliai, kartu pritraukiant inžinerinių bei technologijų talentų iš Jungtinės Karalystės universitetų. Startuolio teigimu, pasirinkimas kurti bazę ne Silicio slėnyje, o šiaurės Anglijoje yra susijęs su komandos formavimo galimybėmis ir tvaraus augimo strategija.

  • Leedso „MicroLub“ pritraukė 8,7 mln. eurų: žada mažinti riebalus maiste neaukojant skonio

    Leedso „MicroLub“ pritraukė 8,7 mln. eurų: žada mažinti riebalus maiste neaukojant skonio

    Leedse įsikūrusi ingredientų sprendimų bendrovė „MicroLub“ užbaigė 8,7 mln. eurų finansavimo etapą ir teigia, kad naujas kapitalas padės spartinti technologijos komercinimą tarptautinėse rinkose. Įmonė kuria baltymų pagrindu paremtas biolubrikantų technologijas, skirtas maisto ir asmens priežiūros produktams.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo investuotojas „Northern Gritstone“, taip pat prisidėjo esami investuotojai, tarp jų ir NPIF II – PXN Equity Finance, kurį valdo „PXN Ventures“. „MicroLub“ nurodo, kad lėšos bus naudojamos komandos plėtrai, gamybos apimčių didinimui ir deryboms su potencialiais klientais už Europos ribų.

    Kodėl gamintojai skuba keisti receptūras?

    Maisto gamintojai vis dažniau susiduria su dvigubu spaudimu: vartotojai nori mažiau kaloringų, maistingesnių produktų, o kartu tikisi išliksiančio skonio ir tekstūros. Paprastai mažinant riebalus ar didinant baltymų kiekį keičiasi burnos pojūtis, o tai tiesiogiai veikia pakartotinius pirkimus.

    Pastaraisiais metais šį judėjimą stiprina ir platesnės tendencijos: augantis dėmesys sudėties paprastumui, mažesniam priedų kiekiui bei didėjanti aukštesnio baltymingumo produktų paklausa. „MicroLub“ akcentuoja, kad receptūrų peržiūra vyksta daugelyje kategorijų, nuo pieno alternatyvų iki desertų ar padažų.

    Kaip veikia „MicroLub“ technologija?

    „MicroLub“ teigia, kad jų patentuotas sprendimas siekia atkurti riebalų suteikiamą lubrikaciją pasitelkiant vandenį, o ne tradicinius pakaitalus, tokius kaip krakmolai, tirštikliai ar kiti riebalai. Bendrovės teigimu, tai gali leisti sumažinti riebalų ir kalorijų kiekį iki 75 proc., išlaikant vartotojams įprastą burnos pojūtį.

    Technologija remiasi baltymų mikrogeliais, kurie dengiami polisacharidais tiksliai parinktose proporcijose, kad būtų sumažinta molekulinė trintis ir sukurtas aliejui artimas jutiminis efektas. Įmonė taip pat nurodo, kad kai kuriais atvejais sprendimas gali padėti didinti baltymų kiekį ir trumpinti sudėtį, atsisakant dalies emulsiklių ar tirštiklių.

    „MicroLub“ įkurta 2023 metais, ją pradėjo profesorė Anwesha Sarkar iš Lydso universiteto Maisto mokslo ir mitybos mokyklos. Bendrovė teigia jau perėjusi nuo laboratorinio etapo prie pramoninių apimčių gamybos ir šiuo metu vykdanti bandymus su didelėmis maisto bei ingredientų įmonėmis, o lėšas planuoja nukreipti plėtrai JAV ir Azijoje.

    „MicroLub sprendžia vieną didžiausių maisto pramonės mokslinių ir komercinių iššūkių: keisti receptūras neatsisakant jutiminės patirties, kuri lemia pirkimo sprendimus“, – sakė „Northern Gritstone“ vadovas Duncan Johnson.

    „Per ilgai vartotojai turėjo rinktis: arba skanus, bet mažiau sveikas produktas, arba maistingesnis, tačiau prastesnė valgymo patirtis. Mūsų technologija leidžia mažinti riebalus, didinti baltymų kiekį ir supaprastinti sudėtį, išlaikant pageidaujamą tekstūrą“, – sakė „MicroLub“ vadovas David Peters.

  • Škotijos „iGii“ pritraukė 26,5 mln. eurų: anglies nanomedžiaga „Gii“ ruošiasi pramonei

    Škotijos „iGii“ pritraukė 26,5 mln. eurų: anglies nanomedžiaga „Gii“ ruošiasi pramonei

    Stirlinge įsikūrusi pažangių medžiagų kūrėja „iGii“ pranešė užsitikrinusi 26,5 mln. eurų finansavimą, kuris turi paspartinti jos anglies nanomedžiagos „Gii“ komercializavimą. Bendrovė teigia, kad investicija leis greičiau pereiti nuo ilgai trukusių tyrimų prie plataus masto gamybos ir pramoninių užsakymų.

    Finansavimo pakete numatyta 13,7 mln. eurų serijos B investicija, kurią vedė Scottish National Investment Bank, o prie jos prisidėjo PXN Ventures ir Archangels. Dar 12,8 mln. eurų skyrė Scottish Enterprise, taip sustiprindama viešojo sektoriaus vaidmenį remiant „DeepTech“ tipo įmonių augimą.

    „Kiekvieną pramonės revoliuciją įgalino proveržis medžiagų srityje, o šis finansavimas reiškia, kad „iGii“ gali padėti įgalinti kitą“, – sakė „iGii“ vadovas Jeanas-Christophe Granier.

    „iGii“ įkurta 2016 metais ir vysto „Gii“ kaip trimatę porėtą anglies nanomedžiagą, kuri, pasak bendrovės, yra „auginama“, o ne išgaunama ar sudėtinama iš kelių komponentų. Gamybos procesas vyksta kambario temperatūroje ir, kaip tvirtinama, gali būti plečiamas iki pramoninių apimčių.

    Bendrovė akcentuoja, kad „Gii“ gali veikti kaip universali didelio našumo medžiagų platforma, pritaikoma skirtingoms pramonės šakoms. Tarp minimų krypčių yra kelių parametrų jutikliai, mikrošildytuvai ir lankstūs spausdinti baterijų elektrodai.

    Investicijos kontekste „iGii“ taip pat atkreipia dėmesį į didėjantį spaudimą pasaulinėms tiekimo grandinėms ir ribotą prieigą prie kritinių žaliavų, tokių kaip platina ar auksas. Dėl koncentruotos pasiūlos ir geopolitinio neapibrėžtumo vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajam medžiagų suverenitetui, kai siekiama sumažinti priklausomybę nuo trūkstamų ar rizikingai tiekiamų išteklių.

    „iGii“ teigimu, „Gii“ technologija gali tapti tvaria ir lengviau plečiama alternatyva ribotiems žaliavų srautams, o tai potencialiai stiprintų gamybos atsparumą. Scottish Enterprise vadovas Adrianas Gillespie pabrėžė, kad tokio tipo sprendimai gali prisidėti prie Škotijos pozicionavimo pažangių medžiagų inovacijų priešakyje.

    „iGii“ nurodo, kad jos esama gamybos infrastruktūra jau leidžia vykdyti didesnio masto gamybos ciklus kelioms industrijoms, todėl artimiausi mėnesiai bus skirti įgyvendinimui ir ilgalaikių sutarčių siekimui. Per 12–24 mėnesius įmonė planuoja gilinti ryšius su didžiaisiais gamintojais ir esamus kontaktus paversti ilgalaikiais tiekimo susitarimais.

    Investicija taip pat skirta komandos augimui: „iGii“ skelbia šiuo metu turinti 55 darbuotojus, iš jų 17 daktarų laipsnį turinčių specialistų, o iki metų pabaigos planuoja priartėti prie 70 darbuotojų ribos. Tokia struktūra būdinga „DeepTech“ bendrovėms, kurioms dažnai reikia ilgesnio laikotarpio, kad moksliniai pasiekimai virstų stabiliais pramoniniais produktais.

  • JAV ir JK startuolis „Expanse“ pritraukė 4,5 mln. eurų: kaip DI padeda tiksliau planuoti GPU resursus

    JAV ir Jungtinėje Karalystėje veikianti DI infrastruktūros bendrovė „Expanse“ paskelbė pritraukusi 4,5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos inžinierių komandai plėsti, produktui spartinti ir diegimams didinti.

    Investicijų raundui vadovavo fondas „Crane Venture Partners“, prisidėjo „PXN Ventures“, „AIP Seed“ ir verslo angelai, tarp jų ir buvę „DeepMind“ tyrėjai. Tokia sudėtis rodo, kad investuotojai vis daugiau dėmesio skiria ne vien DI modeliams, o sluoksniui, kuris lemia realų jų panaudojimą.

    „Šiandien beveik kiekviena DI užduotis prasideda spėjimu: kiek skaičiavimo resursų prireiks prieš paspaudžiant paleidimo mygtuką. Ne žmogus turi nešti nežinomybę, o sistema“, – sakė „Expanse“ vadovas ir vienas įkūrėjų Ismaeel Bashir.

    „Expanse“ kuria programinę platformą, kuri prieš paleidžiant užduotį prognozuoja jos skaičiavimo poreikius. Tikslas – sumažinti perteklinį resursų rezervavimą, išvengti nutrūkusių darbų ir geriau išnaudoti turimą GPU infrastruktūrą.

    Pastaraisiais metais tai tampa kritine problema, nes didžiausią kaštų dalį DI projektuose dažnai sudaro ne programavimas, o skaičiavimo galia ir jos neefektyvus paskirstymas. Per didelis resursų rezervavimas ilgina eiles klasteriuose ir kelia sąnaudas, o per mažas didina riziką, kad užduotis nutrūks nebaigusi darbo.

    Šis raundas įsilieja į platesnę tendenciją, kai kapitalas keliauja į DI infrastruktūrą: nuo debesijos ir duomenų centrų iki programinių įrankių, padedančių sklandžiau valdyti darbo krūvius. Rinka ieško sprendimų, kurie leidžia su tuo pačiu GPU kiekiu padaryti daugiau, nes naujos įrangos įsigijimas yra brangus ir dažnai ribojamas tiekimo grandinių.

    Įmonė pabrėžia, kad jos sprendimas skiriasi nuo įprastų stebėsenos platformų, kurios paaiškina, kas įvyko jau po to, kai užduotis baigėsi. „Expanse“ akcentuoja prevenciją, o ne post factum analizę, todėl organizacijos gali planuoti resursus dar prieš paleidimą.

    Pasak „Expanse“, platforma diegiama kliento aplinkoje, tiek debesijoje, tiek vietinėje infrastruktūroje, o užduočių analizė vyksta neperkeliant kodo ar telemetrijos už organizacijos ribų. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose taikomi griežti reikalavimai dėl duomenų suverenumo ir atitikties.

    „DI paplitimas sukėlė beprecedentį dėmesį infrastruktūrai ir inžinierių iššūkiams. Optimizavimas leidžia geriau panaudoti skaičiavimo resursus, mažinti veiklos kaštus ir augti greičiau“, – sakė „PXN Ventures“ vadovas Andy Barrow.

    „Expanse“ įkurta 2025 metais keturių Edinburgo universiteto absolventų, dirbusių su didelio masto skaičiavimo infrastruktūra kiekybinių finansų ir nacionalinių superkompiuterių aplinkose. Įmonė teigia, kad idėja kilo pastebėjus, jog net pažangiausiuose klasteriuose resursų poreikiai dažnai skirstomi rankiniu vertinimu.

    Bendrovė nurodo, kad viename gamybinės aplinkos diegime per mėnesį identifikavo apie 6 900 000 eurų vertės nenaudojamą skaičiavimo pajėgumą. Tokie skaičiai investuotojams signalizuoja aiškią grąžą: optimizacija gali „atrakinti“ esamą pajėgumą be papildomų kapitalo išlaidų.

    Gautas finansavimas bus naudojamas inžinerinei plėtrai, produkto tobulinimui ir diegimų didinimui įvairiuose sektoriuose, įskaitant DI infrastruktūrą, kiekybinius finansus, gyvybės mokslus, mokslinius tyrimus ir aukšto našumo skaičiavimus. Rinkoje, kur GPU tampa strateginiu ištekliumi, tokie įrankiai gali tapti svarbia konkurencinio pranašumo dalimi.

  • Mančesterio „Imperagen“ pritraukė 5,8 mln. eurų: plės DI ir kvantinės fizikos valdomą fermentų inžineriją

    Mančesterio „Imperagen“ pritraukė 5,8 mln. eurų: plės DI ir kvantinės fizikos valdomą fermentų inžineriją

    Mančesteryje veikianti biotechnologijų bendrovė „Imperagen“ užbaigė 5,8 mln. eurų „Seed“ finansavimo etapą, skirtą spartinti tyrimus ir plėtrą, plėsti šlapiąją laboratoriją bei stiprinti pardavimų ir rinkodaros kryptį per artimiausius 18 mėnesių. Įmonė kuria platformą, kuri fermentų kūrimą sieja su DI sprendimais ir kvantinės fizikos skaičiavimais, siekiant greičiau gauti pramonei tinkamus rezultatus.

    Finansavimo etapui vadovavo „PXN Ventures“, taip pat dalyvavo esami investuotojai „IQ Capital“ ir „Northern Gritstone“. Po šio etapo bendras „Imperagen“ pritrauktas kapitalas, bendrovės teigimu, pasiekė apie 9,8 mln. eurų, o įmonės vadovu paskirtas Guy Levy-Yurista, turintis patirties technologijų ir gyvybės mokslų sektoriuose.

    Kas keičiasi įmonei

    Naujas kapitalas bus nukreiptas į pagrindinės mokslinių tyrimų platformos tobulinimą, laboratorinės infrastruktūros augimą ir vidinės DI komandos plėtrą. Bendrovė taip pat planuoja daugiau investuoti į komercinę veiklą, kad augantis susidomėjimas virstų ilgalaikėmis sutartimis.

    „Imperagen“ orientuojasi į kelias rinkas: vaistų gamybą, gyvybės mokslus, asmens higienos produktus, tvarią smulkiąją chemiją ir pramonines biotechnologijas. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai biotechnologijų startuoliai siekia greičiau perkelti laboratorinius pasiekimus į gamybą, mažinant kūrimo ciklų skaičių ir eksperimentų kainą.

    Kodėl fermentų kūrimas yra sudėtingas

    Fermentų inžinerija dažnai reikalauja daug iteracijų: nuo mutacijų parinkimo iki realių bandymų laboratorijoje, o sėkmės tikimybė gali būti ribota. Tradiciniai metodai remiasi didelės apimties rankiniu atrankos darbu, kuris paprastai yra lėtas ir brangus, ypač kai reikia optimizuoti kelias savybes vienu metu.

    Pastaraisiais metais populiarėjo metodai, kurie bando pasiūlyti „iš anksto protingus“ dizainus, tačiau praktikoje jie ne visada pakankamai tiksliai nuspėja elgseną realiomis gamybos sąlygomis. Dėl to pramonės klientams svarbiausios tampa prognozuojamumas ir greitis, leidžiantys sumažinti riziką kuriant naujus produktus.

    Uždaro ciklo modelis su kvantiniais skaičiavimais

    „Imperagen“ teigia, kad jos platforma sujungia kvantinės fizikos skaičiavimus, DI modelių mokymą ir automatizuotus bandymus laboratorijoje į vieną uždarą grįžtamojo ryšio ciklą. Idėja paprasta: skaitmeninėje aplinkoje sugeneruojama daug mutacijų kombinacijų, prognozuojamos jų savybės, tuomet pagal šiuos duomenis apmokomi konkrečiai užduočiai pritaikyti DI modeliai.

    Geriausiai įvertinti variantai testuojami fizinėje laboratorijoje, o gauti eksperimentiniai duomenys grąžinami atgal į modelį, kad kitas ciklas būtų tikslesnis. Toks uždaras ciklas, bendrovės aiškinimu, leidžia su kiekvienu bandymų raundu greičiau priartėti prie optimalaus varianto, o ne kartoti plačią ir mažai efektyvią atranką.

    „Matau, kad didžiausią pokytį šiame DI grįstos ateities etape kurs DI gimtos įmonės, kurios remiasi realiais duomenimis ir turi apčiuopiamą poveikį“, – sakė Guy Levy-Yurista.

    „Imperagen“ yra Mančesterio universiteto technologinis atskyrimas, įkurtas 2021 metais. Bendrovės teigimu, jos metodas jau leido kelis kartus iš eilės pagerinti pasirinktų fermentų našumą per santykinai nedaug iteracijų, o tai yra esminis kriterijus, kai siekiama pritaikymo gamyboje.

    Investuotojai pabrėžia ir regioninį aspektą: Šiaurės Vakarų Anglijoje stiprėjanti gyvybės mokslų ekosistema, universitetų infrastruktūra ir talentų bazė sudaro palankią terpę tokioms giliųjų technologijų bendrovėms augti. „Imperagen“ atveju artimiausias etapas bus ne tik technologinis, bet ir komercinis, kai bus tikrinama, ar platforma gali stabiliai generuoti rezultatus skirtinguose pramonės projektuose.