CP v2

Tag: PZD

  • Lenkijoje sodininkams ROD – rekordinės įmokos: kai kur metinis mokestis gali šokti iki 800–1 000 zl

    Lenkijoje sodininkams ROD – rekordinės įmokos: kai kur metinis mokestis gali šokti iki 800–1 000 zl

    Lenkijoje dalies šeimyninių sodų (ROD) savininkų laukia ryškus metinių įmokų augimas – kai kur jos per kelerius metus gali pasiekti 800 zl, o kai kur viršyti ir 1 000 zl per metus.

    Apie problemą kalbama po to, kai kai kurios savivaldybės tokiems sklypams pritaikė 3 proc. mokestį už amžinąjį naudojimą (użytkowanie wieczyste) – tai didžiausias įstatyme numatytas tarifas.

    Dėl tokio sprendimo ROD sklypai faktiškai prilyginami komerciniam turtui, nors, Lenkijos sodininkų asociacijos PZD teigimu, sodai pelno negeneruoja ir atlieka svarbias socialines funkcijas. Dalis sodininkų – pensininkai ir senjorai, kuriems tokie pabrangimai gali tapti sunkiai pakeliami.

    Svarbu ir tai, kad didesnės įmokos grėstų ne visiems ROD: problema siejama būtent su sklypais, kurie turi amžinojo naudojimo statusą. Lenkijos vystymo ir technologijų ministerija nurodo, kad toks mokestis taikomas maždaug 0,7 proc. visų sodų ploto, tačiau PZD įspėja apie teisinę spragą, kuri ateityje gali išplėsti apmokestinimą.

    Iš kur atsiranda didesnės įmokos

    Iki šiol sodininkai dažniausiai mokėdavo palyginti nedideles metines įmokas – įvairiuose ROD jos siekdavo apie 100–600 zl už sklypą. Tačiau savivaldybėms pritaikius 3 proc. tarifą už amžinąjį naudojimą, galutinės sumos kai kur ima augti kelis kartus.

    PZD pateikia pavyzdžius iš skirtingų Lenkijos vietovių. Rudoje Šlionskoje įmokos esą galėtų didėti nuo 120 iki 800 zl per metus per artimiausius kelerius metus, o Kujavijos-Pamario regione daliai sodininkų metinis mokestis gali viršyti 1 000 zl.

    Nurodoma, kad su didesnėmis įmokomis susiduria sklypai, esantys, be kita ko, Torunėje, Vloclaveke, Chelmžoje, Vieličkoje, Grudziondze, Poznanėje ir Bžezinuose.

    Ką sodininkai gali daryti

    Vienam sodininkui tiesiogiai pakeisti savivaldybės sprendimą dažnai sudėtinga, tačiau jis gali prisidėti prie PZD veiksmų. Asociacija Seime siekia įstatymo pataisos, kuri leistų sodams taikyti 0,1 proc. tarifą nuo turto vertės, o ne 3 proc.

    Taip pat pranešama, kad rengiamas parlamentarų inicijuotas įstatymo pakeitimo projektas, kuris savivaldybėms suteiktų galimybę sodams taikyti mažesnes įmokas. Projektą planuojama svarstyti supaprastinta, greitesne tvarka, o prieš tai jį aptarti su sodininkų bendruomene.

    PZD teigia padedanti ir konkretiems sodams, kurie jau gavo pranešimus apie ankstesnių tarifų nutraukimą ir didesnių įmokų taikymą. Tokiais atvejais koordinuojamas kreipimasis į Savivaldybių apeliacines kolegijas (Samorządowe Kolegium Odwoławcze), kurios nagrinėja ginčus tarp gyventojų ir savivaldybės.

    Dar viena kryptis – aktyvesnis įsitraukimas į savivaldybių teritorijų planavimą. PZD atkreipia dėmesį, kad dalis sodų yra patraukliose vietose, todėl sodininkai raginami teikti pasiūlymus, kad žalieji plotai būtų išsaugoti planavimo dokumentuose.

  • ROD sklype svajojate apie namuką? Taisyklės griežtos: už šią „altaną“ gali tekti atsakyti

    ROD sklype svajojate apie namuką? Taisyklės griežtos: už šią „altaną“ gali tekti atsakyti

    Sodininkų bendrijų tipo ROD sklypai vilioja idėja susikurti savo vasaros kampelį: terasa, virtuvėlė, sofa ir pavėsis po medžiais. Tačiau tokia poilsio zona teisiškai nėra gyvenamasis namas, todėl reikalavimai statiniui yra gerokai griežtesni, nei daug kas įsivaizduoja.

    Didžiausia rizika atsiranda tada, kai „altana“ pradedama projektuoti kaip nuolatiniam gyvenimui pritaikytas pastatas. Praktikoje tai dažnai pasimato iš per didelio užstatymo ploto, per aukštos konstrukcijos, perdėtų priestatų ar sprendimų, kurie mėgina apeiti reglamentą.

    Leistini matmenys ir aukštis

    Pagal Lenkijos šeimos sodų taisykles, kurias aiškina Lenkijos sodininkų asociacija „PZD“, sklype leidžiama statyti poilsio paskirties altaną, tačiau jos parametrai ribojami. Nurodoma, kad altanos užstatymo plotas negali viršyti 35 kv. metrų.

    Taip pat ribojamas aukštis: iki 5 metrų, kai stogas šlaitinis, ir iki 4 metrų, kai stogas plokščias. Terasa, veranda ar prieangis gali būti neįskaičiuojami į užstatymo plotą tik tada, kai jų bendras plotas neviršija 12 kv. metrų.

    Atstumai ir derinimas su valdyba

    Reikalavimai taikomi ne tik plotui, bet ir statinio vietai sklype. „PZD“ pateikiamoje informacijoje akcentuojama, kad altana turi būti statoma ne arčiau kaip 3 metrai nuo sklypo ribos, todėl net ir teisėto dydžio statinys gali tapti pažeidimu, jei pastatomas per arti kaimyninės ribos.

    Norint išvengti konflikto, pabrėžiama ir procedūrinė dalis: prieš statant, antstatant ar plečiant altaną rekomenduojama raštu informuoti ROD valdybą. Paprastai prašoma pridėti brėžinį su planuojamu plotu, aukščiu ir statinio vieta sklype.

    Kada kyla reali rizika

    Jei statinys pastatomas ar išplečiamas nesilaikant nustatytų ribų, ROD valdyba gali kreiptis į statybų priežiūros institucijas. „PZD“ aiškinimu, viršijus leistinus parametrus altana gali būti laikoma neteisėta statyba ir rimtu taisyklių pažeidimu.

    Tokiais atvejais problema dažniausiai nesibaigia vien perspėjimu: gali tekti atlikti brangius pertvarkymus, sumažinti statinį arba šalinti neleistinas dalis. Todėl prieš pradedant darbus verta tiksliai pasitikrinti galiojančias taisykles, įvertinti matmenis ir planuojamus priedus, ypač terasas ar verandas.

  • Lenkai masiškai šluoja ROD sklypus: norinčiųjų daugiau nei žemės, PZD kreipiasi į valdžią

    Lenkai masiškai šluoja ROD sklypus: norinčiųjų daugiau nei žemės, PZD kreipiasi į valdžią

    Lenkijoje šeimos sodų sklypai, vadinami ROD, pastaraisiais metais tapo itin paklausūs, o laisvų teritorijų pasiūla vis dažniau nebespėja paskui norinčiųjų skaičių. Lenkijos sodininkų organizacija PZD teigia, kad eilės ilgėja kas mėnesį, o kai kuriuose miestuose sklypą gauti darosi praktiškai neįmanoma.

    Organizacija ragina valdžios institucijas į rengiamą Socialinio būsto įstatymo projektą įtraukti nuostatas, kurios leistų paprasčiau perduoti valstybės žemę savivaldybėms ir ją skirti naujiems ar atkuriamiems ROD sodams. Pasak PZD, toks sprendimas padėtų sušvelninti disbalansą tarp paklausos ir realios sklypų pasiūlos.

    Ko reikalauja PZD?

    Viena svarbiausių PZD žinučių valdžiai susijusi su žemės naudojimo kaštais. Organizacija tvirtina, kad kai kuriems sodų naudotojams taikomi įkainiai prilyginami komercinei veiklai, nors ROD paskirtis yra poilsinė ir mėgėjiška, o ne verslo.

    PZD taip pat siūlo, kad dalis Skarbo Państwa žemės būtų neatlygintinai perduodama sodams, o savivaldybėms būtų suteikiama teisė įsigyti žemę pirmumo teise už 1 proc. vertės tais atvejais, kai keičiasi amžinojo naudojimo teisė. Tokios priemonės, PZD vertinimu, padėtų stabilizuoti situaciją ir sumažintų spaudimą rinkoje.

    Kas yra ROD ir ką iš tiesų nusiperka pirkėjas?

    ROD, arba šeimos sodas, yra atskirta rekreacinė ir daržininkystės teritorija, kuri paprastai nuomojama per PZD. Žemės savininkas dažniausiai būna valstybė arba savivaldybė, todėl pats sklypas į nuosavybę neperduodamas.

    Praktiškai žmogus įgyja teisę naudotis sklypu ir tampa jame esančių želdinių bei statinių, pavyzdžiui, sodo namelio, savininku. Kartu atsiranda pareigos laikytis taisyklių: ROD teritorijoje negalima nuolat gyventi, vykdyti komercinės veiklos ar statyti didelių gyvenamųjų namų, o kasmet mokami nustatyti sodo mokesčiai.

    Kodėl sklypų mažėja?

    PZD atkreipia dėmesį, kad ROD teritorijų skaičius Lenkijoje ilgainiui mažėja ne dėl silpnesnio susidomėjimo, o dėl žemės konversijos. Sodus iš rinkos dažniausiai išstumia infrastruktūros projektai, kelių plėtra ar sprendimai grąžinti teritorijas valstybės ir savivaldybių reikmėms.

    Skaičiuojama, kad Lenkijoje veikia apie 5 000 šeimos sodų teritorijų, tačiau jų tęstinumą vis dažniau lemia miestų plėtros planai ir žemės naudojimo politika. Todėl PZD siekia, kad ROD klausimas būtų sprendžiamas kartu su platesnėmis žemės perdavimo ir būsto politikos reformomis, o ne paliekamas nuošalyje.