Po masinių šaudynių Krokuvos centre Lenkijoje vėl įsiliepsnojo diskusija, ar reikėtų griežtinti prieigą prie ginklų. Lenkijos sportinio šaudymo bendruomenės atstovai tvirtina, kad viena tragedija neturėtų automatiškai reikšti ribojimų visiems teisėtiems ginklų savininkams.
Lenkijos sportinio šaudymo sąjungos (PZSS) prezidentas Tomaszas Kwiecień televizijos laidoje „Ósma Runda“ sakė nepritariantis siūlymams, kurie apimtų visus ginklų turėtojus, taip pat idėjai sportinius ginklus privalomai laikyti tik klubuose.
Vis dėlto jis pripažino, kad procedūrose yra vietos korekcijoms: kaip svarbiausią pokytį įvardijo ilgesnį minimalų stažą klube iki egzamino. Taip, pasak jo, instruktoriai ir bendruomenė turėtų daugiau laiko įvertinti kandidatų elgesį.
Tuo pat metu tyrėjai toliau aiškinasi užpuoliko motyvus ir tai, kaip jis įgijo ginklą. Būtent šios detalės, Lenkijos viešojoje erdvėje pabrėžiama, gali nulemti, ar bus siūloma keisti teisės aktus ir kokia kryptimi.
Šaudynės Krokuvos centre
Masinės šaudynės Krokuvos Rinkos aikštėje įvyko 2026 metų lapkričio 7 dieną. Užpuolikas šaudė iš automobilio – pranešta, kad keli žmonės žuvo, dar keliolika buvo sužeisti.
Per susišaudymą su policija užpuolikas buvo sužeistas ir vėliau mirė ligoninėje. Prokuratūra atlieka tyrimą, kuris iš pradžių kvalifikuotas kaip teroristinio pobūdžio aktas.
Tyrime siekiama nustatyti, iš kur užpuolikas gavo ginklą, kokiu pagrindu jį turėjo ir kokie buvo jo motyvai. Kol šie atsakymai neaiškūs, diskusijos dėl galimų suvaržymų vyksta labiau teoriniame lygmenyje.
PZSS vadovas nepritaria ribojimams visiems
T. Kwiecień teigimu, tragedija neturėtų būti priežastis vienu sprendimu sugriežtinti sąlygas visiems teisėtiems ginklų savininkams. Jis vertino, kad pats ginklų ir šaudmenų reguliavimas iš esmės yra neblogas, tačiau jo taikymas gali reikalauti korekcijų.
Jis taip pat atmetė idėją, kad sportiniai ginklai turėtų būti laikomi tik klubuose. Pasak jo, dideli klubai fiziškai nepajėgtų įrengti saugyklų tūkstančių narių ginklams.
T. Kwiecień priminė, kad policija tikrina, kaip savininkai laiko ginklus namuose – vertinami seifai, apsaugos priemonės ir dokumentų atitikimas. Jo teigimu, sportiniam šaudymui taip pat reikalingi skirtingi ginklų tipai, priklausomai nuo rungties ir distancijos.
Kartu PZSS vadovas neatmetė galimybės taikyti laikinuosius limitus pradedantiesiems, taip pat svarstyti atskiras taisykles daliai šaudmenų rūšių.
Siūlymas: ilgesnis stažas klube prieš egzaminą
Svarbiausiu siūlymu T. Kwiecień įvardijo minimalų stažą klube iki egzamino. Jis priminė, kad nuo 2023 metų reikalaujamas laikotarpis yra vienas mėnuo, kai anksčiau buvo trys mėnesiai.
Jo argumentas paprastas: per mėnesį žmogus šaudykloje gali pasirodyti vos vieną ar du kartus, o tai esą per trumpas laikas, kad instruktoriai ir bendruomenė galėtų susidaryti pagrįstą vaizdą apie kandidato elgesį.
Todėl siūloma grįžti bent prie trijų mėnesių stažo. PZSS vadovas pabrėžė, kad ir ilgesnis laikotarpis negarantuotų, jog bus pastebėtos visos rizikos, tačiau jis leistų kandidatą geriau pažinti prieš pradedant leidimo procedūras.
Kalbėdamas apie atranką, jis taip pat atkreipė dėmesį į medicininių ir psichologinių patikrų ribotumą bei į vietos pareigūno atliekamo aplinkos vertinimo specifiką. Jis nesiėmė spręsti, ar šie procedūrų elementai turėjo reikšmės Krokuvos atakos atvejui.
Tyrėjai aiškinasi, iš kur gautas ginklas
T. Kwiecień vengė spėlioti apie užpuoliko motyvą ar jo galimus ryšius su sportiniu šaudymu. Jo teigimu, vien žiniasklaidoje pasirodantys pranešimai apie žmogaus aktyvumą ar kontaktus su klubu nėra pakankami daryti vienareikšmėms išvadoms.
Jis vis dėlto pastebėjo, kad tai, kaip per ataką buvo naudojamas ginklas, gali rodyti ankstesnę patirtį. Anot jo, būtent tyrėjai turi nustatyti, kur ir kokiomis aplinkybėmis užpuolikas galėjo įgyti tokius įgūdžius ir pačią ginkluotę.
Diskusija Lenkijoje dar kartą iškėlė klausimą, kaip suderinti sportinio šaudymo bendruomenės teises su viešojo saugumo interesu, ir ar pokyčiai turėtų būti nukreipti į visus, ar tik į rizikingiausias grandis sistemoje.