CP v2

Tag: Qantas

  • Qantas ruošia ilgiausią pasaulyje tiesioginį skrydį: A350-1000 ULR jau išbandė 23 000 km maršrutą

    Australijos oro bendrovė Qantas žengia dar vieną žingsnį link vadinamojo Projekto Sunrise – itin ilgų, tiesioginių reisų tarp Australijos rytinės pakrantės ir Europos. Šią kryptį sustiprino specialiai pritaikyto „Airbus“ A350-1000 ULR bandomasis skrydis iš Melburno į Tulūzą, trukęs kiek ilgiau nei parą.

    Skrydis įveikė daugiau nei 23 000 kilometrų ir truko 24 valandas 24 minutes, o jo maršrutas driekėsi per Šiaurės Ramųjį vandenyną, JAV, Kanadą ir Atlantą. Tulūzoje yra „Airbus“ būstinė, todėl pasirinktas taškas tapo ir simboline, ir praktine bandymų stotele.

    Australijos visuomeninis transliuotojas ABC skelbė, kad skrydis sulaukė išskirtinio dėmesio internete – jo eigą realiu laiku sekė daugiau nei 3,6 mln. žmonių. Flightradar24 duomenimis, tai buvo vienas iš labiausiai stebėtų skrydžių platformos istorijoje.

    Kas yra A350-1000 ULR?

    ULR reiškia itin didelio nuotolio versiją, pritaikytą skrydžiams, kurie trunka artėdami prie paros ribos. Qantas planuoja eksploatuoti 12 tokių orlaivių, skirtų tiesioginiams reisams į Europą, o pirmąjį lėktuvą ketinama gauti 2027 metais.

    Skelbiama, kad Qantas A350-1000 ULR konfigūracija turėtų būti orientuota į ilgo nuotolio komfortą: vienu reisu planuojama skraidinti 238 keleivius. Orlaivis turi ir papildomų sprendimų nuotoliui didinti, įskaitant papildomą degalų talpą.

    Kuo keisis kelionė į Europą?

    Projekto Sunrise esmė – kasdieniai tiesioginiai skrydžiai iš Sidnėjaus į Londoną, kurių trukmė, priklausomai nuo maršruto ir oro sąlygų, turėtų siekti apie 19–21 valandą. Tokie reisai planuojami nuo 2027 metų spalio.

    Qantas ambicija – perrašyti įprastą kelionės logiką, kai į Europą dažnai skrendama su persėdimais. Tai taip pat simboliškai užbaigtų klasikinę vadinamąją Kengūrų maršruto epochą, kai kelionė tarp Australijos ir Europos ilgą laiką buvo siejama su keliais sustojimais ir ilgu tranzitu.

    Ilgo nuotolio aviacijoje rekordai jau buvo fiksuoti ir anksčiau: pavyzdžiui, 2005 metais „Boeing“ 777-200LR įveikė 21 601,7 kilometro maršrutą tarp Honkongo ir Londono per 22 valandas 42 minutes. Tačiau Qantas planuojamas komercinis reisas, jei bus įgyvendintas kaip numatyta, pretenduoja tapti ilgiausiu reguliariu keleiviniu tiesioginiu maršrutu pasaulyje.

  • „Airbus“ bando A350-1000 ULR: 19 valandų be nusileidimo iki Australijos ir planas maršrutui Sidnėjus–Londonas

    Bandymas prieš rekordinį reisą

    Europos lėktuvų gamintojas „Airbus“ atliko dar vieną itin ilgo nuotolio skrydžio bandymą, ruošiantis komerciniams reisams, kurie pretenduos į ilgiausių reguliarių skrydžių pasaulyje sąrašą. Bandomasis A350-1000 ULR (Ultra Long Range) be nusileidimo nuskrido iš Tulūzos Prancūzijoje į Melburną Australijoje.

    Skrydis truko 19 valandų ir 12 minučių, o įveiktas atstumas siekė apie 16 900 kilometrų. Tai buvo vienas iš testų, kuriuose tikrinami orlaivio parametrai ir skrydžių organizavimas itin ilguose maršrutuose.

    Kada startuos komerciniai skrydžiai?

    Šie bandymai siejami su Australijos oro linijų „Qantas“ planuojamais itin ilgais reisais į Europą ir JAV rytinę pakrantę. Skelbiama, kad pirmasis A350-1000 ULR orlaivis turėtų būti pristatytas 2027 metų balandį.

    Komercinių skrydžių atidarymas maršrutu Sidnėjus–Londonas planuojamas 2027 metų spalį, o skrydžio trukmė turėtų siekti apie 19 valandų. Toks reisas būtų orientuotas į keleivius, kuriems svarbus tiesioginis susisiekimas be persėdimų.

    Kuo išskirtinis itin ilgas maršrutas?

    Atliekant bandymus vertinama ne tik technika, bet ir įgulos pasirengimas: itin ilguose skrydžiuose svarbi pilotų ir salono personalo savijauta, poilsio režimas bei darbo krūvio paskirstymas. Tikėtina, kad tokio tipo reisus aptarnautų dvi įgulos pamainos.

    Numatoma, kad skrydžio trajektorija gali kisti pagal sezoną, nes lemiamą įtaką daro aukštuminiai vėjai ir oro srautai. Dalis metų maršrutas būtų planuojamas per Indijos vandenyną Afrikos kryptimi, o žiemos mėnesiais gali būti pasirenkamas šiauresnis kelias per Ramųjį vandenyną.

    Skaičiuojama, kad maždaug 17 000 kilometrų skrydžiui gali reikėti apie 168 000 litrų reaktyvinių degalų, o sąnaudos per valandą gali siekti maždaug 6–7,5 tonos. Tokie skaičiai ypač reikšmingi vertinant skrydžio ekonomiją, bilietų kainodarą ir planuojamą apkrovą.

    „Kasmet milijonai žmonių keliauja tarp Australijos ir Jungtinės Karalystės aplankyti šeimos, atostogauti ar tvarkyti verslo reikalų“, – sakė Australijos turizmo ministras Donas Farrellas.

    A350-1000 ULR koncepcija siekia suderinti itin ilgą nuotolį ir komercinį patrauklumą, todėl didelė reikšmė teikiama salono sprendimams. Priklausomai nuo konfigūracijos, lėktuvas galėtų skraidinti maždaug 300–350 keleivių, siūlant kelias aptarnavimo klases.

  • Qantas istorinių skrydžių planas stringa: „Airbus“ vėluoja su A350-1000ULR, startas nukeltas

    Australijos oro bendrovė Qantas planavo pradėti istorinius itin ilgus komercinius skrydžius be tarpinių nusileidimų, kurie praktiškai sujungtų Australiją su Europa ir JAV vienu reisu. Tačiau projektas susidūrė su realybe: „Airbus“ vėluoja pristatyti specialią A350-1000ULR versiją, todėl starto grafikas nukeltas.

    Šie maršrutai Qantas strategiškai svarbūs dėl Australijos geografijos: didžiausi verslo ir kelionių srautai krypsta į Londoną ir Niujorką, o tiesioginis skrydis leistų sutaupyti laiko ir atsisakyti persėdimų. Bendrovė ne kartą pabrėžė, kad dalis keleivių yra pasirengę mokėti daugiau už patogumą, mažesnę riziką prarasti jungiamąjį skrydį ir sklandesnę kelionę.

    Kas yra A350-1000ULR?

    Numatytas sprendimas yra „Airbus“ A350-1000ULR, itin ilgo nuotolio modifikacija, kuri turi leisti skristi apie 19–20 valandų, išlaikant papildomą kuro ir atsargų rezervą. Kad tai būtų įmanoma, orlaivio salonas planuojamas retesnis nei įprastai, nes mažesnis keleivių skaičius padeda valdyti svorį ir nuotolį.

    Qantas viešai yra nurodžiusi planuojamą 238 vietų išdėstymą: numatomi pirmosios klasės apartamentai, didelė verslo klasės dalis, premium ekonominė ir ekonominė klasė. Tokia konfigūracija orientuota į didesnę bilieto vertę vienam keleiviui, nes itin ilgi skrydžiai reikalauja daugiau įgulos planavimo, atsargų, o svarbiausia – griežto svorio ir degalų balanso.

    Kodėl vėlavimas toks reikšmingas?

    „Airbus“ vėlavimą sieja su tiekimo grandinės trikdžiais, kurie pastaraisiais metais palietė visą aviacijos pramonę: nuo variklių ir jų priežiūros eilių iki salono įrangos, sertifikavimo ir gamybos pajėgumų. Uždelsimas ypač skausmingas projektams, kuriuose reikalinga ne standartinė, o specifinė lėktuvo versija su papildomais techniniais sprendimais.

    Qantas šį sumanymą vysto kaip programą „Project Sunrise“ ir jai ruošiasi iš anksto: vyksta pilotų mokymai, rengiama infrastruktūra, planuojami komercinių skrydžių grafikai. Vis dėlto be pristatytų orlaivių bendrovė negali pereiti prie pilnos apimties reguliarių reisų, todėl realus startas, vertinant dabartines aplinkybes, persikelia į kitą sezoną.

    Ką tai gali reikšti keleiviams?

    Tiesioginiai skrydžiai tarp tokių miestų kaip Sidnėjus ir Londonas ar Sidnėjus ir Niujorkas reikštų naują patogumo standartą, tačiau jie būtų neišvengiamai brangesni už maršrutus su persėdimu. Tokiais atvejais kainą kelia ne tik paklausa, bet ir ribotas vietų skaičius, didesnė premium klasių dalis bei didelės eksploatavimo sąnaudos.

    Kartu tai yra testas visai rinkai: jei modelis pasiteisins, itin ilgo nuotolio skrydžiai gali plėstis ir kitose kryptyse, o gamintojai toliau investuos į efektyvesnius orlaivius ir salonų sprendimus, pritaikytus 20 valandų ir ilgesnėms kelionėms. Kol kas Qantas planas lieka gyvas, bet jo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip greitai „Airbus“ stabilizuos gamybą ir pristatys A350-1000ULR.