CP v2

Tag: Qatar Airways

  • Pelningiausios oro linijos skaičiuoja rekordus, bet Irano karas smogia skaudžiausiai

    Pelningiausios oro linijos skaičiuoja rekordus, bet Irano karas smogia skaudžiausiai

    Rekordiniai pelnai prieš sukrėtimą

    Naujausių metinių rezultatų duomenys rodo, kad devynios pelningiausios pasaulio oro bendrovės kartu uždirbo apie 22 mlrd. eurų grynojo pelno. Skaičiavimus pateikė Dubajuje įsikūrusi investicijų bendrovė „One Investments“, apibendrinusi sektoriaus ataskaitas.

    Šis vaizdas fiksuoja rinką pačiame pakilime, tačiau beveik tuo pat metu situaciją pradėjo keisti Irano karas. Daliai vežėjų tai reiškė uždaromą oro erdvę, maršrutų perplanavimą ir augančias sąnaudas.

    Kas uždirbo daugiausia

    Pirmą vietą antrus metus iš eilės išlaikė „Emirates“, paskelbusi apie rekordinį maždaug 4,7 mlrd. eurų grynąjį pelną. Bendrovė pabrėžė, kad rezultatai pasiekti nepaisant iššūkių, kurie paaštrėjo paskutinį ataskaitinio laikotarpio mėnesį.

    Tarp JAV vežėjų išsiskyrė „Delta“, kurios grynasis pelnas siekė apie 4,3 mlrd. eurų, o „United“ uždirbo apie 3 mlrd. eurų. Europoje geriausius skaičius demonstravo „Ryanair“, kuri per metus iki kovo uždirbo 2,26 mlrd. eurų, o bilietų kainų augimas tapo vienu svarbiausių veiksnių.

    „Turkish Airlines“ paskelbė apie maždaug 2,1 mlrd. eurų pelną, nors įmonė nurodė, kad pelningumas smuko, nepaisant rekordinių pajamų. Į pelningiausiųjų gretas taip pat pateko „Qatar Airways“, „Cathay Pacific“ ir Japonijos ANA, kurių pelnai siekė nuo maždaug 963 mln. iki 1,7 mlrd. eurų.

    Kodėl dalis skaičių turi žvaigždutę

    „Singapore Airlines“ pateiktas apie 1,8 mlrd. eurų pelnas išsiskyrė tuo, kad jame buvo įtrauktas vienkartinis, nepiniginis apskaitinis prieaugis, susijęs su „Air India“ ir „Vistara“ susijungimu. Įvertinus šį efektą, bazinis pelnas būtų arčiau 1,1 mlrd. eurų.

    Reitinge sąmoningai vertintos pavienės oro bendrovės, o ne kelių prekės ženklų grupės, todėl jame neatsirado tokių didžiųjų žaidėjų kaip „Lufthansa“ grupė ar IAG valdomos įmonės. Kai kurios bendrovės, įskaitant „Emirates“ ir „Qatar Airways“, rezultatus skelbia grupės lygiu, apimdamos ir krovinių bei kitų susijusių veiklų segmentus.

    Irano karas keičia finansinę logiką

    Konfliktas ir oro erdvės ribojimai ėmė tiesiogiai veikti net ir pelningiausius vežėjus, ypač Persijos įlankos regione. Pavyzdžiui, „Qatar Airways“ pelnas mažėjo beveik 10 proc., nors veiklos pelnas buvo rekordinis, o lemiamas smūgis siejamas su uždaryta oro erdve paskutiniame finansinių metų ketvirtyje.

    „Ne dažnai pasitaiko, kad vieni finansiniai metai priverstų organizaciją parodyti ir geriausia, ką ji gali, ir tai, kiek ji gali atlaikyti“, – sakė „Qatar Airways“ vadovas Hamadas Al-Khateris.

    Kita didžiausia rizika tapo reaktyvinių degalų kaina. Pasak analizės, jau 2025 metais degalai sudarė apie 25,8 proc. oro linijų veiklos sąnaudų, o karo sukelti tiekimo ir logistikos trikdžiai gali greitai pakeisti pelningumo prognozes net ir esant mažesnei nei piko kainai naftos rinkoje.

    „Ryanair“ skelbė, kad buvo apsidraudusi didžiąją dalį degalų poreikio, tačiau atsisakė pateikti aiškias metų gaires, motyvuodama prastu matomumu. Rinkos dalyviai perspėja, kad kitų metų pelningiausių oro linijų sąrašas gali atrodyti visai kitaip, jei geopolitinė įtampa ir degalų kainų šuoliai išliks.

  • Kataras vėl kviečia turistus: 12 000 įstrigusių keliautojų repatriacija ir naujas planas

    Kataras vėl kviečia turistus: 12 000 įstrigusių keliautojų repatriacija ir naujas planas

    Turizmas po įtampos regione

    Kataras skelbia, kad po kelis mėnesius trukusių sukrėtimų regione turizmo sektorius grįžta į įprastas vėžes, o šalis vėl pasirengusi priimti keliautojus. Apie tai interviu „Euronews“ kalbėjo „Visit Qatar“ vadovas Abdulazizas Ali Al-Mawlawi.

    Jo teigimu, sudėtingiausiu laikotarpiu prioritetu tapo įstrigusių užsieniečių saugumas ir logistinė pagalba, kad būtų atkurta kelionių krypties reputacija. 2025 metais Kataras, pasak turizmo atstovų, buvo sulaukęs apie 5 000 000 lankytojų.

    Ankstyvuoju konflikto etapu šalyje buvo daugiau nei 12 000 tarptautinių lankytojų, kuriuos reikėjo pargabenti į namus, tarp jų apie 8 000 tranzitu keliavusių žmonių. Papildomų sunkumų sukėlė sutrikimai jūrų maršrutuose: Dohos kruizų uoste, uždarius Hormūzo sąsiaurį, paveikta maždaug 5 000 kruizų keleivių ir įgulos narių.

    Tokiose situacijose turizmo sektoriui svarbiausia greita koordinacija, nes trikdžiai oro erdvėje ir uostuose tiesiogiai veikia viešbučius, skrydžių tvarkaraščius, kelionių draudimą ir vartotojų pasitikėjimą. Kataras pabrėžia, kad būtent pasitikėjimo atstatymas dabar yra pagrindinis tikslas.

    „Išgyvenome sunkų laiką, tokio dar nebuvome patyrę, bet prisiminėme pandemijos pamokas ir siekėme išeiti dar atsparesni“, – sakė Abdulazizas Ali Al-Mawlawi.

    Karštoji linija, viešbučiai ir skubios vizos

    Pasak „Visit Qatar“ vadovo, buvo įdiegta visą parą veikianti karštoji linija, informacija keliautojams teikta ir per „WhatsApp“ bei socialinius tinklus. Repatriacijos veiksmai koordinuoti per Hamado tarptautinį oro uostą Dohoje, bendradarbiaujant su ambasadomis ir oro bendrovėmis.

    Apgyvendinimui mobilizuotas platus viešbučių tinklas: į procesą įtraukti 194 viešbučiai. Kataro turizmo institucijos teigia, kad apie 15 dienų padengė kambarių ir maitinimo išlaidas, siekdamos sumažinti įstrigusių keliautojų finansinę naštą.

    Tranzitu vykusiems keleiviams išduota maždaug 8 000 skubių vizų, taip pat sudarytos sąlygos prireikus pratęsti leidimus atvykti ir lanksčiau vertinti užsibuvimą šalyje. Tokios priemonės paprastai taikomos, kai dėl atšauktų skrydžių ar saugumo rizikų kelionės planai tampa neįgyvendinami per numatytą laiką.

    Šie sprendimai taip pat svarbūs reputaciniu požiūriu: keliautojams svarbu žinoti, kad krizės atveju valstybė turi aiškų planą, o taisyklės dėl vizų ir apgyvendinimo nepalieka žmonių nežinioje.

    Vasaros kampanija ir skrydžių plėtra

    Kataras turizmo atsigavimą sieja su vasaros renginiais, paplūdimių veiklomis ir pramogomis šeimoms, o vėliau žada aktyviau taikytis į tarptautinius srautus. Šalyje pristatyta vasaros programa „Hala Summer“, kuri, kaip skelbiama, tęsis iki 2026 metų rugsėjo.

    Programoje numatomi viešbučių ir kurortų pasiūlymai, sezoniniai meniu bei koncertai, o dalis iniciatyvų orientuota į vietos rinką, pavyzdžiui, šeimų skatinimas keliauti šalies viduje. Tikimasi, kad rudenį ir žiemą srautą papildys didesni tarptautiniai renginiai, kai regione paprastai vyrauja palankesnė temperatūra.

    Atskira turizmo atsigavimo dalis yra aviacijos tinklas. „Qatar Airways“ skelbia, kad nuo 2026 metų birželio 16 dienos planuoja išplėsti tarptautinių krypčių tinklą iki daugiau nei 160 krypčių, o vasarą numato tolesnį tvarkaraščių stiprinimą.

    Europos kryptimis bendrovė taip pat planuoja atnaujinti skrydžius į Helsinkį: nuo 2026 metų liepos 15 dienos numatyti keturi skrydžiai per savaitę, o nuo 2026 metų rugpjūčio 1 dienos dažnis turėtų augti iki septynių. Tokie sprendimai paprastai signalizuoja rinkai, kad maršrutai stabilizuojasi, o kelionių planavimas tampa prognozuojamas.

  • „Skytrax“ penkių žvaigždučių oro linijos: dešimtukas be Europos ir kas lemia šį įvertinimą

    „Skytrax“ penkių žvaigždučių oro linijos: dešimtukas be Europos ir kas lemia šį įvertinimą

    Kodėl Europa liko už borto?

    Naujausi „Skytrax“ penkių žvaigždučių oro linijų reitingai vėl parodė aiškią tendenciją: į elitinį dešimtuką pateko tik Azijos ir Artimųjų Rytų vežėjai. Europos oro bendrovės šiame sąraše nepasirodė, nors regione veikia daug aukšto lygio, ilgus maršrutus aptarnaujančių vežėjų.

    „Skytrax“ penkių žvaigždučių statusą skiria nuo 1999 metų ir jo paprastai sulaukia tik nedidelė dalis rinkos dalyvių. Tokia atranka reiškia, kad net ir gerai vertinamos oro linijos gali likti už ribos, jei neatitinka visumos kriterijų arba nepademonstruoja pakankamai nuoseklios kokybės skirtinguose kelionės etapuose.

    Kaip suteikiamos penkios žvaigždutės?

    „Skytrax“ pabrėžia, kad galutinis vertinimas nėra paremtas vien klientų atsiliepimais, nes jie esą ne visada leidžia užtikrinti vienodą, globaliai palyginamą standartą. Vietoje to organizacija vertina produkto ir aptarnavimo kokybę tiek oro uostuose, tiek lėktuve, atsižvelgdama į daugelį detalių.

    Vertinant svarbūs tokie aspektai kaip personalo darbas, aptarnavimo nuoseklumas, sėdynių ir salono įranga, švara, maisto ir gėrimų kokybė, taip pat antžeminių procesų sklandumas. Penkios žvaigždutės nereiškia, kad visose kategorijose privaloma surinkti maksimumą, tačiau reikia įgyvendinti kritinius kokybės kriterijus keliose srityse.

    Kas pateko į „Skytrax“ dešimtuką?

    Šių metų penkių žvaigždučių sąrašą sudaro dešimt oro linijų, kurios pateikiamos abėcėlės tvarka. Į jį įtrauktos „All Nippon Airways“, „Asiana Airlines“, „Cathay Pacific“, „EVA Air“, „Hainan Airlines“, „Japan Airlines“, „Korean Air“, „Qatar Airways“, „Singapore Airlines“ ir „STARLUX Airlines“.

    Tarp dažniausiai minėtų pranašumų kartojasi keli akcentai: nuosekli paslaugų kokybė skirtinguose orlaiviuose, aukštas salono įrangos standartas, stiprus salono įgulos aptarnavimas ir gerai veikiantys hub tipo oro uostai. Tokios detalės tampa ypač svarbios tolimųjų skrydžių segmentuose, kur kelionės patirtį lemia ne vien bilieto kaina.

    „Aukštas įvertinimas suteiktas už nuosekliai teikiamas aukštos kokybės paslaugas ir nuolatinį jų tobulinimą“, – sakė vienos iš įvertintų oro linijų atstovai.

    Dėmesio sulaukė ir rinkos pokyčiai: pavyzdžiui, nurodoma, kad „Asiana Airlines“ planuoja susijungimą su „Korean Air“ 2026 metų pabaigoje. Tokie procesai gali keisti paslaugų standartus, maršrutų tinklą ir investicijas į salonų atnaujinimą, o tai ilgainiui atsiliepia ir reitingams.

    Europos vežėjų nebuvimas sąraše nebūtinai reiškia prastą kokybę, tačiau signalizuoja, kad penkių žvaigždučių kartelė dažniau atitinka Azijos ir Artimųjų Rytų oro linijų modelį. Tai ypač matyti iš didelių investicijų į premium klases, salonų atnaujinimą ir aptarnavimo standartizavimą visuose kontaktiniuose taškuose.