Vokietijos kvantinių skaičiavimų startuolis „Quint Computing“ per pradinį investicijų etapą pritraukė 9,1 mln. eurų, kad galėtų sparčiau vystyti savo kvantinių procesorių technologiją.
Finansavimo etapui vadovavo „Vsquared“, jame taip pat dalyvavo „Quantonation“, „Nucleus Capital“, „Faber“, „Vanagon Ventures“ ir „ZOHO.VC“, kartu su pramonės ekspertais, tarp jų – prof. Mikko Möttönen.
Bendrovė papildomai gavo 2,2 mln. eurų „Pathfinder“ grantą iš Europos inovacijų tarybos (EIC) – tai turėtų sustiprinti jos mokslinių tyrimų ir plėtros ambicijas.
„Quint Computing“ buvo įkurta 2025 metų spalį: ją įsteigė kvantinės fizikos profesoriai Michaelas Hartmannas ir Christopheris Eichleris bei ekonomistas dr. Jona Stinneris, o ištakos siejamos su Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg (FAU) tyrimais ir „Munich Quantum Valley“ ekosistema.
Taikosi į vieną didžiausių kvantinių kompiuterių problemų
Įmonė kuria superlaidžių (superconducting) kvantinių lustų architektūrą, kuri skirta spręsti vieną pagrindinių kliūčių, stabdančių kvantinių kompiuterių pritaikymą pramonėje – didelį klaidų lygį.
Kvantiniai kompiuteriai teoriškai gali spręsti uždavinius, kurie įprastiems superkompiuteriams yra pernelyg sudėtingi, tačiau tokios sistemos yra itin jautrios trikdžiams. Dėl to praktiškai sunku atlikti stabilias ir ilgai trunkančias skaičiavimo operacijas.
Esami klaidų taisymo metodai dažnai reikalauja papildomos aparatinės įrangos, didina skaičiavimų sudėtingumą arba mažina darbo spartą. Tokie kompromisai apsunkina kvantinių sistemų mastelio didinimą.
Architektūra, kuri dalį klaidų turėtų „sugauti“ aparatinėje įrangoje
„Quint“ teigia kurianti patentuotą procesoriaus architektūrą, kuri reikšmingą klaidų dalį siekia eliminuoti pačiame aparatinės įrangos lygyje. Tokia kryptis, bendrovės vertinimu, galėtų sumažinti sistemos sudėtingumą ir reikalingos įrangos kiekį.
Pasak įmonės, pilnai įgyvendinta technologija teoriškai galėtų iki 100 kartų sumažinti sistemos kompleksumą, aparatinės įrangos poreikį ir energijos sąnaudas, kartu išlaikant didelį skaičiavimo greitį.
Bendrovės bendraįkūrėjas ir vadovas prof. Christopheris Eichleris pabrėžia, kad komerciškai pritaikomų kvantinių kompiuterių lenktynės spartėja, o jų kuriama architektūra esą leidžia mažinti sudėtingumą neprarandant aukšto „clock speed“.
Kur planuojama pritaikyti ir kam bus skirtos lėšos
„Quint“ nurodo, kad tokia technologija ateityje galėtų būti aktuali farmacijos, chemijos, logistikos ir gamybos sektoriams – ten, kur reikia itin sudėtingų optimizavimo ar modeliavimo skaičiavimų.
Gautas finansavimas bus skirtas plėsti mokslinių tyrimų ir inžinerijos komandą, toliau vystyti kvantinį procesorių ir siekti pirmųjų projektų su pramoniniais partneriais.
Įmonė taip pat planuoja samdyti specialistus kvantinių lustų projektavimo, gamybos, klaidų korekcijos ir praktinių taikymų srityse.