Tag: Rabarbarų lapai

  • Amarai suka, garbanojasi lapai? 10 naminių purškalų nuo amarų, kurie gali išgelbėti sodą

    Amarai suka, garbanojasi lapai? 10 naminių purškalų nuo amarų, kurie gali išgelbėti sodą

    Kaip atpažinti amarus?

    Amarai dažniausiai išduoda save susisukusiais, raukšlėtais ir deformuotais lapais bei jaunų ūglių viršūnėmis. Ant augalo dažnai atsiranda lipnių išskyrų, vadinamų lipčiumi, dėl kurių lapai ima blizgėti ir „klijuotis“.

    Įsižiūrėjus atidžiau, ypač lapų apatinėje pusėje, matyti smulkūs, minkštakūniai vabzdžiai, dažniausiai kelių milimetrų ilgio. Neretai šalia jų sukiojasi skruzdėlės, kurios maitinasi lipčiumi ir gina amarus nuo natūralių priešų.

    Kokią žalą jie daro?

    Amarai siurbia augalų sultis, todėl augalai nusilpsta, lėčiau auga, prasčiau formuoja žiedinius pumpurus ir derlių. Pažeidžiamos būtent jauniausios, maistingiausios augalo dalys, todėl problemos progresuoja greitai.

    Lipčius tampa puikia terpe suodligei ir kitiems grybiniams pažeidimams, kurie dar labiau slopina fotosintezę. Be to, amarai gali pernešti augalų virusus, o virusinių ligų paprastai neįmanoma „išgydyti“ purškimais, todėl ypač svarbi ankstyva reakcija.

    10 naminių purškalų receptų

    Jei kolonija dar nedidelė ar vidutinė, dažnai padeda naminiai, augalams ir aplinkai švelnesni tirpalai. Vis dėlto verta prisiminti, kad net natūralios priemonės gali sudirginti lapus, todėl pirmiausia išbandykite ant mažo plotelio.

    Rabarbarų lapų nuovirui su pirštinėmis smulkiai supjaustykite apie 500 gramų lapų, užpilkite 1 litru vandens ir ant silpnos ugnies virkite apie 3 valandas, vėliau nukoškite. Gautą nuovirą galima naudoti be skiedimo.

    Nimbamedžio aliejų sumaišykite: 1 arbatinį šaukštelį į 1 litrą drungno vandens ir įlašinkite šiek tiek indų ploviklio, kad tirpalas geriau pasiskirstytų ant lapų. Šis mišinys dažnai pasirenkamas, kai norisi švelnesnės, bet kryptingos priemonės.

    Paparčio ištrauka ruošiama užpilant apie 100 gramų lapų 10 litrų šalto vandens ir paliekant per naktį, o ryte nukošiant. Dilgėlių ištraukai tinka apie 200 gramų lapų, užpilamų 1 litru vandens ir laikomų apie 2 dienas, po to nukošiama ir purškiama.

    Medžio pelenų tirpalui į 1 litrą vandens įmaišykite stiklinę pelenų ir palaikykite parą, tuomet perkoškite. Ūkiniam muilui naudokite apie 2 valgomuosius šaukštus tarkuoto arba skysto muilo 1 litrui drungno vandens ir purkškite ant pažeistų vietų.

    Raudonėlių antpilui 2 arbatinius šaukštelius užpilkite 1 litru verdančio vandens, palaikykite apie 20 minučių uždengę, nukoškite ir praskieskite santykiu 1:3. Česnako antpilui apie 40 gramų smulkinto česnako užpilkite 5 litrais verdančio vandens, palaikykite apie 3 valandas ir perkoškite.

    Juodajai arbatai tinka 2 pakeliai 1 litrui verdančio vandens, užplikykite apie 15 minučių ir purkškite tik visiškai atvėsinus. Išrūgas ar pieną su vandeniu maišykite santykiu 1:1, o tirpalą naudokite kaip kontaktinį purškalą.

    Kada purkšti, kad nepakenktumėte?

    Purškimus geriausia atlikti anksti ryte arba vakare, vengiant kaitrios saulės ir vidurdienio karščio. Net natūralūs tirpalai ant įkaitusių lapų gali sukelti dėmes ar apdegimus, ypač jei mišinys turi muilo ar koncentruotų augalinių ištraukų.

    Purškiant svarbu kruopščiai padengti jaunus ūglius ir lapų apatinę pusę, nes ten amarai dažniausiai ir slepiasi. Vieno karto paprastai neužtenka, todėl procedūrą verta kartoti 1–2 kartus per savaitę, kol amarų požymiai išnyks.

    Jei kolonijos labai didelės, o augalai sparčiai nyksta, vien naminėmis priemonėmis situaciją suvaldyti gali būti sunku. Tokiais atvejais padeda ir prevencija: reguliarus apžiūrėjimas, pažeistų viršūnių pašalinimas bei skruzdėlių kontrolė, nes jos dažnai „prižiūri“ amarus.