Tempomatas daugelyje automobilių jau tapo įprasta įranga: jis padeda palaikyti pastovų greitį užmiestyje, o pažangesnės sistemos palengvina ir kasdienę vairavimo rutiną mieste. Vis dėlto, kai tempomatas staiga nustoja veikti, tai gali būti ne tik nepatogumas, bet ir signalas apie kitų sistemų sutrikimus.
Dažniausias požymis yra situacija, kai tempomatas apskritai neįsijungia: paspaudus aktyvavimo mygtuką prietaisų skydelyje neatsiranda indikacija arba nepavyksta išsaugoti pasirinkto greičio. Tokiais atvejais neretai kaltas stabdžio pedalo jungiklis ar jutiklis, kuris automobiliui praneša, ar nepaspaustas stabdis.
Kitas scenarijus, kai tempomatas įsijungia, bet važiuojant pats išsijungia, vėluoja reaguoti arba nepalaiko nustatyto greičio. Kartais dingsta mygtukų reakcija, o prietaisų skydelyje gali pasirodyti su tempomatu ar variklio valdymu susiję klaidų pranešimai.
Kada kaltas ne tempomatas?
Automobiliuose su adaptyviu tempomatu vairuotojai dažnai pamato pranešimą, kad sistema laikinai nepasiekiama. Tai nebūtinai reiškia rimtą elektronikos gedimą, nes adaptyvus tempomatas remiasi radaro ir kamerų duomenimis, kuriems trukdo aplinkos sąlygos.
Priekinio bamperio zonoje esantis radaras ar už priekinio stiklo sumontuota kamera gali būti uždengti purvu, sniegu, ledu ar net vabzdžių apnašomis. Tuomet sistema dėl saugumo gali būti išjungiama iki tol, kol jutikliai vėl pradeda patikimai matyti kelią.
Dažniausios gedimų priežastys
Viena tipinių priežasčių yra sugedęs stabdžio pedalo jutiklis. Jei automobilio kompiuteris gauna klaidingą signalą, kad stabdis nuolat nuspaustas, tempomatas gali būti blokuojamas, o kartais kartu pasireiškia ir stop žibintų veikimo sutrikimai.
Automobiliuose su mechanine pavarų dėže panašų efektą sukelia sankabos jutiklio gedimas: elektronika tai gali interpretuoti kaip bandymą perjungti pavarą ir dėl to neleidžia aktyvuoti tempomato. Taip pat pasitaiko perdegęs saugiklis, nes tempomatas turi savo elektros grandines.
Problemos šaltinis gali būti ir patys valdymo mygtukai, svirtelė ar laidynas, ypač senesniuose automobiliuose, kur kontaktai ilgainiui dėvisi ar oksiduojasi. Modernesniuose modeliuose tempomatas glaudžiai susietas su variklio valdymo bloku, todėl dalis variklio ar greičio matavimo klaidų automatiškai išjungia sistemą.
Kodėl svarbu neuždelsti?
Vien tempomato gedimas paprastai automobilio nesustabdo: ir toliau galima važiuoti naudojant akceleratorių. Tačiau ignoruoti problemos nereikėtų, nes kai kurios priežastys gali turėti įtakos ir saugumo sistemoms.
Pavyzdžiui, stabdžio signalo grandinės sutrikimai svarbūs ne tik tempomatui, bet ir kitiems vairavimo pagalbininkams. O jei gedimo šaltinis susijęs su greičio signalais ar elektronikos klaidomis, kartais nukenčia ir ABS ar stabilumo kontrolės veikimas.
Adaptyvaus tempomato atveju gedimas reiškia, kad neveiks automatinis atstumo palaikymas iki priekyje važiuojančio automobilio. Praktikoje tai gali keisti vairuotojo įpročius ir didinti klaidų tikimybę, todėl diagnostiką verta atlikti kuo greičiau.
Remonto kaina labai priklauso nuo gedimo pobūdžio. Paprasčiausi atvejai, tokie kaip saugiklio keitimas ar pedalo jutiklio sureguliavimas, dažniausiai kainuoja palyginti nedaug, o sudėtingesni sprendimai gali pareikalauti ir didesnių išlaidų.
Brangiausi paprastai būna adaptyvaus tempomato gedimai, kai reikia keisti radarą ar kamerą ir atlikti kalibravimą. Ypač naujesniuose automobiliuose net ir nedidelis smūgis į bamperį ar stiklo keitimas gali pareikalauti papildomų darbų, kad sistemos vėl veiktų tiksliai.
Prieš vykstant į servisą verta pradėti nuo paprastų dalykų: nuvalyti priekinio bamperio zoną ir stiklo vietą, už kurios yra kamera, įsitikinti, ar neatsirado perspėjimų prietaisų skydelyje, o taip pat patikrinti, ar veikia stop žibintai. Jei problema kartojasi, saugiausias kelias yra kompiuterinė diagnostika, kuri padeda tiksliai nustatyti, kas blokuoja tempomato veikimą.