CP v2

Tag: Radarai

  • Lenkijoje plečiamas „PIT-Radwar“ padalinys: į radarų ir ryšio gamybą Žemutinėje Silezijoje – apie 20 mln. eurų

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) pasirašė sutartį dėl „PIT-Radwar“ padalinio plėtros Černicoje, Žemutinėje Silezijoje. Projektas apima esamos infrastruktūros modernizavimą ir naujos įrangos įsigijimą, o bendra investicijų vertė sieks apie 20 mln. eurų.

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius per sutarties pasirašymo renginį pabrėžė, kad plėtra turi padidinti visos grupės gamybinius pajėgumus. Jo teigimu, tai reiškia perėjimą prie modernesnių technologijų ir darbo su naujos kartos įranga, o poveikį pajus ir regiono ekonomika bei vietos bendruomenė.

    Ne nauja gamykla, o trūkstamų pajėgumų stiprinimas

    „PIT-Radwar“ atstovai akcentuoja, kad Černicoje nebus statoma nauja gamykla nuo nulio. Planuojama plėsti ir modernizuoti cechus tam, kad juose būtų galima įrengti naujas gamybos linijas ir pastatyti daugiau kaip 100 modernių, dalinai robotizuotų įrenginių.

    „Mes nestatome naujos gamyklos. Papildome kompetencijas, kurių mums trūko, ir modernizuojame sales, kad galėtume jose įrengti naują techniką“, – sakė PGZ grupės įmonės valdybos narys Adamas Zasada.

    Pasak įmonės, Černicos padalinyje gaminama ir aptarnaujama įranga naudojama tiek Lenkijos, tiek sąjungininkų ginkluotosiose pajėgose. Bendrovė pabrėžia ryšio sistemų svarbą kariuomenei, o „PIT-Radwar“ specializacija siejama su radarais ir radiolokacijos sprendimais, taip pat kariniu ryšiu.

    Investicijos siejamos su priešdronine gynyba

    Projektas siejamas su SAN programa, kuri Lenkijoje pristatoma kaip viena iš žemiausio sluoksnio oro gynybos grandžių, orientuota į įvairių klasių bepiločių orlaivių aptikimą ir neutralizavimą. Įmonės atstovai nurodo, kad Černicoje ruošiami komponentai bus integruojami į ryšio ir valdymo sprendimus, svarbius šiai programai.

    Skelbiama, kad vien infrastruktūros plėtros sutarties vertė sudaro apie 4,7 mln. eurų, tačiau kartu su įrangos ir mašinų įsigijimu bendra projekto suma išauga iki maždaug 20 mln. eurų. Tokios investicijos atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai didinami vietos gamybiniai pajėgumai ir trumpinamos tiekimo grandinės, atsižvelgiant į ilgalaikius gynybos poreikius.

    Serviso centras ir augantis užimtumas

    PGZ taip pat skelbia apie planus Žemutinėje Silezijoje kurti serviso centrą, kuris turėtų padėti aptarnauti techniką ir už Lenkijos ribų, NATO kaimyninėse valstybėse. Černicos padalinys įvardijamas kaip ryšio ir serviso bazė, kuri, plečiantis ginkluotės programoms, stiprina infrastruktūrą ir gamybos potencialą.

    Grupė nurodo, kad Žemutinėje Silezijoje joje dirba apie 1 700 žmonių, o artimiausiu laikotarpiu šis skaičius turėtų viršyti 2 000. Taip pat teigiama, kad Černicoje planuojamas maždaug 50 proc. užimtumo augimas, o regione PGZ bendradarbiauja su šimtais partnerių.

    „PIT-Radwar“ Lenkijoje žinoma dėl radarų sprendimų ir priešlėktuvinių sistemų, o Černicos padalinys įvardijamas kaip svarbi ryšio, integracijos ir aptarnavimo grandis. Bendrovė taip pat akcentuoja ilgametę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą radiolokacijos, žvalgybos ir valdymo sistemų srityse.

  • Lenkijos radaras P-18PL: aptinka stealth ir balistines raketas iki 900 km – paaiškiname, kaip veikia

    Lenkijos gynybos pramonės įmonė „PIT-RADWAR“ pristatė pirmą serijinį tolimojo nuotolio mobilų radarą P-18PL. Ši stotis sukurta taip, kad galėtų pastebėti sunkiau aptinkamus stealth tipo orlaivius ir stebėti balistinių raketų skrydžius.

    Artimiausiu metu numatyti komisijos bandymai, o po jų radaras turėtų būti perduotas kariuomenei. P-18PL yra susietas su Lenkijos daugiasluoksnės oro gynybos architektūra, kurioje svarbiausia tampa ankstyvas perspėjimas ir taikinių paskirstymas kitiems kompleksams.

    Kodėl mato stealth taikinius?

    P-18PL išskirtinumas siejamas su darbo dažniu: tai metrinių bangų, dar vadinamos VHF, ruožas. Tokios bangos, palyginti su centimetro ar milimetro diapazonų radarais, dažniau „užkabina“ metalines orlaivio konstrukcijų detales ir dėl rezonansinių efektų dalis energijos grįžta atgal į radarą.

    Dėl to stealth technologija, kuri dažnai optimizuota kitų juostų radarams, VHF diapazone gali būti mažiau efektyvi. Vis dėlto toks aptikimas paprastai suteikia mažiau tikslią taikinio koordinatę, todėl vėliau reikalingas duomenų derinimas su kitais jutikliais.

    Pagrindinė užduotis – balistinės raketos

    Nors daug dėmesio sulaukia gebėjimas pastebėti stealth orlaivius, P-18PL prioritetas yra balistinių raketų aptikimas ir jų trajektorijų stebėjimas. Skelbiama, kad aptikimo nuotolis gali siekti iki 900 kilometrų, o stebėjimo aukščio „lubos“ pritaikytos objektams, kurie skrydžio metu pakyla į labai didelį aukštį.

    Tokia radarų klasė svarbi ankstyvam perspėjimui: kuo anksčiau užfiksuojamas paleidimas ir trajektorija, tuo daugiau laiko lieka sprendimams dėl perėmimo ar perspėjimo. Taip pat akcentuojama, kad sistema gali apytiksliai įvertinti tiek galimą paleidimo, tiek ir numanomą smūgio rajoną.

    Kontraktas ir kuo radaras skiriasi iš vidaus

    Lenkijos kariuomenė 2023 metais užsakė 24 P-18PL radarus, o bendra sutarties vertė siekia apie 710 000 000 eurų. Tiekimai planuojami 2027–2035 metų laikotarpiu, o gamintojas yra Varšuvoje veikianti „PIT-RADWAR“, priklausanti Lenkijos valstybinei gynybos grupei.

    Vizualiai P-18PL primena didelį antenų „grotą“, montuojamą ant sunkiosios platformos. Gamintojas pabrėžia, kad esmė yra ne pačiose antenose, o moduliniame siuntimo ir priėmimo principu veikiančiame sprendime, kai signalai skaitmeninami ir perduodami į centrinį procesorių, kuris suformuoja aptiktų objektų ir trikdžių vaizdą.

    Kartu pripažįstama ir technologinė dilema: metrinių bangų radarai dažnai nusileidžia tikslumu mikro- ar milimetrinių bangų sistemoms. Todėl praktikoje tokie radarai dažniausiai veikia kaip ankstyvo perspėjimo ir tolimojo aptikimo grandis, o tikslesniam taikinių sekimui pasitelkiami kiti jutikliai bei integruotos oro gynybos valdymo sistemos.

  • Privati gynybos pramonė rodo raumenis: „Vigo Photonics“ ir APS technologijos, keičiančios kariuomenę

    Lenkijos gynybos sektoriuje vis ryškiau matoma tendencija: šalia valstybinių koncernų drąsiau į priekį žengia privačios įmonės, kuriančios aukštųjų technologijų sprendimus kariuomenei ir infrastruktūros apsaugai. Tai ypač aktualu augant dronų grėsmei ir didėjant modernių jutiklių, radarų bei optoelektronikos paklausai Europoje.

    Tarp labiausiai aptariamų bendrovių – „Vigo Photonics“ ir „Advanced Protection Systems“ (APS). Abi jos pristato technologijas, kurios tiesiogiai stiprina Lenkijos pajėgumus, o kartu atspindi platesnę ES kryptį mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo grandinių ir jautrių komponentų importo.

    „Vigo Photonics“: infraraudonųjų spindulių detektoriai

    „Vigo Photonics“ specializacija – itin jautrūs fotoniniai infraraudonųjų spindulių detektoriai, naudojami tiek kosmoso, tiek karinėse sistemose. Įmonė skelbia, kad jos jutikliai pritaikyti termovizijoje, cheminių medžiagų aptikime, gaisrų nustatyme, taip pat sistemose, kurios aptinka lazerinį apšvietimą iš tolimačių ar taikinių žymeklių.

    Pastaraisiais metais tokio tipo komponentai tapo strateginiais: be jų sunku užtikrinti modernų situacijos suvokimą naktį, esant dūmams, rūkui ar dulkėms. Dėl to panašios technologijos vis dažniau vertinamos ne tik kaip pramoninis produktas, bet ir kaip nacionalinio saugumo grandis.

    Įmonė taip pat atsidūrė Kinijos vadinamajame juodajame sąraše – tai siejama su geopolitinėmis technologijų įtampomis ir sankcijų politika. „Vigo Photonics“ teigia, kad gamybos tai nestabdys, nes sukauptos daugiau nei metų atsargos kritinių medžiagų, o alternatyvūs tiekėjai yra Japonijoje ir Europoje.

    APS ir programa San: didžiausia antidroninė sistema

    APS pristato sprendimus, orientuotus į vieną sparčiausiai augančių gynybos poreikių – kovą su dronais. Įmonės portfelyje yra radarai, įvairūs sensoriai, vadovavimo ir valdymo programinė įranga bei elektroninės kovos sprendimų integracija, o tai leidžia kurti daugiasluoksnes aptikimo ir neutralizavimo architektūras.

    APS dalyvauja programoje San, kuri Lenkijoje vystoma kaip didelio masto antidroninės apsaugos sistema. Įmonė skelbia prisidedanti prie sensorių sluoksnio ir tiekianti sprendimus, įskaitant „FIELDctrl“ radarų šeimą bei C2 „SanView“ valdymo sistemą, kuri koordinuoja aptikimą ir reagavimą.

    Vienas akcentų – 3D MIMO radaras „FIELDctrl Follow“, skirtas mažų, žemai ir lėtai skrendančių taikinių stebėjimui. APS nurodo, kad tokio tipo radarai projektuojami taip, jog neapsiribotų vien aptikimu, o užtikrintų nuolatinį objekto sekimą, kas realiomis sąlygomis dažnai lemia, ar grėsmė bus neutralizuota laiku.

    Interoperabilumas tampa svarbiausiu kriterijumi

    Didėjant dronų atakų ir diversijų rizikai, vieno įrenginio pirkimas vis dažniau laikomas nepakankamu sprendimu. Gynybos praktikoje vis didesnę reikšmę įgyja interoperabilumas: sensoriai, C2, procedūros ir poveikio priemonės turi veikti kaip vieninga sistema, ypač saugant kritinę infrastruktūrą.

    „Praktikoje tai reiškia, kad objekto apsauga nuo dronų negali būti vertinama tik kaip pavienio sensoriaus ar priemonės įsigijimas. Reikalingas sensorių, C2, procedūrų ir efektorių suderinamumas bei gebėjimas veikti kartu su kitomis saugumo struktūromis“, – sakė APS vadovas Maciej Klemm.

    Ekspertų vertinimu, tokios įmonės kaip „Vigo Photonics“ ir APS demonstruoja, kad privačios bendrovės gali tapti kritiniais gynybos tiekėjais, o investicijos į vietinę gamybą ir technologinę kompetenciją mažina pažeidžiamumą krizėse. Europoje tai tampa viena pagrindinių gynybos pramonės krypčių, ypač technologijų, kurios tiesiogiai lemia aptikimo, stebėjimo ir reakcijos greitį, srityje.

  • Ukraina smogė Rusijai per akis: sunaikintas Šaltojo karo radaras „Oborona-14“ – ką tai reiškia

    Ukraina smogė Rusijai per akis: sunaikintas Šaltojo karo radaras „Oborona-14“ – ką tai reiškia

    Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė vaizdo įrašą, kuriame fiksuojamas smūgis ir sunaikinamas 5N84A „Oborona-14“ radaras – sovietmečiu sukurtas itin didelio nuotolio ankstyvojo perspėjimo kompleksas. Analitikų vertinimu, tokios sistemos pasirodymas šiuolaikiniame fronte signalizuoja augantį spaudimą Rusijos radiolokacinei infrastruktūrai.

    Smūgis paviešintas apibendrinant specialiojo padalinio „Alfa“ operacijas. Įraše matyti itin stambi radarų antenų konstrukcija, todėl iš pradžių kilo diskusijų, kas tiksliai buvo taikinys, tačiau vėliau objektas identifikuotas kaip 5N84A – mobilioji P-14 „Tall King“ radaro versija.

    Kas yra „Oborona-14“

    Šis radaras kurtas dar Šaltojo karo laikotarpiu: P-14 šeimos ištakos siekia XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigą, o modernizuotos versijos plačiau diegtos vėliau. Sistema išsiskiria mastu: antena siekia apie 32 metrų plotį ir daugiau nei 11 metrų aukštį, o visa konstrukcija pakyla maždaug iki 25 metrų.

    Mobiliai komplekto versijai transportuoti reikėdavo kelių platformų, o išskleidimas užtrukdavo daugiau nei parą. Tokie parametrai rodo, kad tai ne taktinis priekinės linijos įrenginys, o didelio nuotolio stebėjimo priemonė, skirta ankstyvam perspėjimui ir oro erdvės kontrolei.

    Stiprybės ir ribojimai

    „Oborona-14“ dirba VHF, arba metrinių bangų, ruože ir buvo projektuota kaip itin didelio nuotolio ankstyvojo perspėjimo radaras. Priklausomai nuo konfigūracijos, jis galėjo aptikti oro taikinius už kelių šimtų kilometrų, suteikdamas papildomo laiko reaguoti į artėjančius orlaivius.

    Vis dėlto tai klasikinis 2D radaras: jis nustato kryptį ir nuotolį, tačiau nepateikia taikinio aukščio, todėl praktikoje turėdavo veikti kartu su aukštimatės informacijos radarais. Lyginant su šiuolaikinėmis sistemomis, jam būdingas mažesnis tikslumas ir ribotesnės galimybės patikimai atskirti daug taikinių, skrendančių glaudžiai.

    Kodėl tai svarbu Rusijai

    Viešojoje erdvėje nurodoma, kad paskutiniai P-14 šeimos radarai iš aktyvios tarnybos buvo išimami maždaug iki 2003 metais, kai Rusija juos keitė modernesnėmis „Nebo“ šeimos sistemomis. Todėl „Oborona-14“ pasirodymas kare atkreipė dėmesį ir dėl amžiaus, ir dėl to, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai toks radaras Ukrainos pajėgų yra sunaikinamas 2026 metais.

    Ekspertai pabrėžia, kad Rusijos oro gynybos ir ankstyvojo perspėjimo tinklui pastaruoju metu daromas nuoseklus spaudimas, o modernūs radarai tampa prioritetiniais taikiniais. Jei Maskva iš tiesų priversta grąžinti į naudojimą sovietmečiu sukurtas sistemas, tai gali reikšti, kad šiuolaikinės radiolokacinės grandinės atkūrimas ir apsauga tampa vis sudėtingesni.

    Ukrainos paskelbtame įraše šalia sunaikintos „Oborona-14“ konstrukcijos matomas ir „Nebo“ šeimai priskiriamas radaras. Vis dėlto neaišku, ar tai buvo veikianti sistemos dalis, anksčiau pažeistas įrenginys, ar muliažas, skirtas klaidinti žvalgybą, tačiau pats faktas dar kartą parodo, kokią reikšmę kare įgijo radarų medžioklė.

  • Vėjo jėgainės ir nacionalinis saugumas: britų kariuomenė įspėja dėl radarų aklųjų zonų

    Vėjo jėgainės ir nacionalinis saugumas: britų kariuomenė įspėja dėl radarų aklųjų zonų

    Vėjo energetikos plėtra Jungtinėje Karalystėje vis dažniau susiduria ne su leidimų ar tinklo pralaidumo problemomis, o su nacionalinio saugumo reikalavimais. Dideli vėjo jėgainių parkai gali trikdyti oro gynybos radarų darbą ir sukurti vadinamąsias akląsias zonas, kuriose sudėtingiau aptikti bei sekti orlaivius.

    Toks klausimas kilo vertinant Fallago Rig vėjo jėgainių projektą Škotijos pasienio regione, kai britų Gynybos ministerija perspėjo apie galimą poveikį Brizlee Wood oro gynybos radarui. Šis radaras naudojamas stebėti Jungtinės Karalystės oro erdvę ir padėti identifikuoti nežinomus taikinius realiu laiku.

    Kaip jėgainės veikia radarus?

    Radarams vėjo jėgainės kelia problemų dėl aukštų bokštų ir besisukančių menčių, kurios atspindi radijo bangas ir sukuria vadinamąjį triukšmą. Dėl to radarui tampa sunkiau atskirti tikrą taikinį nuo klaidingų atspindžių arba užtikrintai sekti objektą tam tikrose kryptyse.

    Akląja zona paprastai vadinama erdvė, kurioje radaro aptikimo ar sekimo geba suprastėja tiek, kad didėja rizika nepastebėti mažesnių, žemai skrendančių ar netipinių objektų. Gynybos planuotojams tai svarbu ne tik dėl karinės aviacijos, bet ir dėl galimų neteisėtų įskridimų ar bepiločių orlaivių keliamų grėsmių.

    Kodėl projektas vis tiek gavo leidimą?

    Fallago Rig atvejis išryškino, kad sprendimas nebūtinai remiasi principu, jog radaras turi likti visiškai nepaveiktas. Praktikoje leidimai gali būti suteikiami su sąlyga, kad bus įdiegtos techninės poveikio mažinimo priemonės, kurios sumažins trikdžių tikimybę iki priimtino lygio.

    Tokios priemonės paprastai apima radaro programinės įrangos atnaujinimus, filtravimo algoritmus, papildomų jutiklių integravimą ar net atskirų stebėjimo sistemų diegimą, kad būtų kompensuotos silpnesnės aprėpties zonos. Derybos tarp vystytojų ir gynybos institucijų dažnai tęsiasi ir po pirminių sprendimų, ypač planuojant plėtrą ar parko išplėtimą.

    „Svarbiausia tampa ne klausimas, ar trikdžiai egzistuos, o ar jie gali būti patikimai suvaldyti techninėmis priemonėmis“, – teigiama su projektu susijusiuose vertinimuose.

    Ką tai reiškia vėjo energetikos plėtrai?

    Šis konfliktas rodo platesnę tendenciją: atsinaujinančios energetikos objektų poveikis vertinamas ne vien pagal elektros gamybą ar poveikį aplinkai, bet ir pagal kritinės infrastruktūros bei gynybos sistemų patikimumą. Vėjo parkų planavimas vis dažniau apima ne tik vietos bendruomenių, bet ir oro navigacijos, ryšių bei radarų sistemų suderinamumo analizę.

    Ekspertai pabrėžia, kad rizika nebūtinai apsiriboja pačiu parku: radarų aprėpties pokyčiai gali pasireikšti platesnėje teritorijoje, priklausomai nuo reljefo, atstumų ir radaro darbo režimų. Dėl to vystytojams tenka anksti įtraukti gynybos ir aviacijos institucijas, kad projektai neįstrigtų vėlyvoje stadijoje, kai pakeitimai tampa brangūs ir sudėtingi.

    Jungtinės Karalystės patirtis rodo, kad spartėjant vėjo energetikos plėtrai, nacionalinio saugumo argumentai gali tapti vienu svarbiausių faktorių, lemiančių ne tik konkrečių parkų vietą, bet ir technologinius reikalavimus visam sektoriui.

  • Lenkai paleido 4 radarinius satelitus: mato per debesis ir naktį, žada lūžį žvalgyboje

    Lenkai paleido 4 radarinius satelitus: mato per debesis ir naktį, žada lūžį žvalgyboje

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradėjo naudoti naują radarinių Žemės stebėjimo palydovų sistemą „POLSARIS“, kuri suteikia galimybę rinkti vaizdus nepriklausomai nuo debesuotumo, rūko, dūmų ar paros meto. Tokia technologija laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinės žvalgybos pranašumų, nes leidžia nuolat stebėti pasirinktus objektus ir teritorijas.

    Sistema paremta sintetinės apertūros radaru (SAR), kuris, skirtingai nei optiniai palydovai, nepasikliauja saulės šviesa ir nėra „aklas“ dėl oro sąlygų. Oficialiai paskelbta, kad bazinę konfigūraciją sudaro keturi radarinius vaizdus renkantys palydovai, o projektas nuo sutarties iki parengties naudojimui įgyvendintas per maždaug metus.

    Perdavimo ceremonija įvyko gegužės 15 dieną Varšuvoje, Lenkijos kariuomenės muziejuje, o joje dalyvavo Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos ir pramonės atstovai. Tarp jų minėtas ir bendrovės „ICEYE“ vadovas, nes būtent ši bendrovė siejama su SAR palydovų technologijų vystymu ir jų taikymu gynybos reikmėms.

    Skelbiama, kad radarinių palydovų teikiama raiška gali siekti iki 25 centimetrų vienam pikseliui, tačiau reali praktinė vertė dažnai priklauso nuo stebėjimo režimo, užduoties pobūdžio ir duomenų apdorojimo. Kariuomenei tai svarbu ne vien dėl detalių vaizdų, bet ir dėl galimybės dažniau atnaujinti informaciją apie situaciją dominančiose vietovėse.

    Didžiausias sistemos privalumas – vadinamoji informacinė autonomija: žvalgybos duomenys gaunami iš nacionalinio valdomo pajėgumo, o ne vien iš sąjungininkų ar komercinių tiekėjų. Tai ypač aktualu augant įtampai regione, kai greitis, prieiga ir duomenų kontrolė gali turėti tiesioginę įtaką operaciniams sprendimams.

    „Tai istorinis momentas, nes prisijungiame prie nedaugelio Europos valstybių, turinčių savarankišką radarinių palydovų žvalgybą“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Tokie pajėgumai paprastai naudojami ne tik sienų ar jūrinių zonų stebėsenai, bet ir tikslinėms užduotims, pavyzdžiui, logistikos mazgų, karinės infrastruktūros, technikos judėjimo ar statybos darbų fiksavimui. SAR duomenys taip pat vertingi vertinant pokyčius laike, nes leidžia lyginti teritorijas net tada, kai optinė stebėsena neįmanoma dėl oro.

    Lenkija pabrėžia, kad projektas gali būti plečiamas papildomais palydovais, taip didinant stebėjimo dažnį ir mažinant laiką tarp pakartotinių tos pačios vietovės „peržiūrų“. Ši tendencija atitinka platesnį Europos kryptingumą remtis mažesnėmis, bet gausiomis palydovų konstelacijomis ir sparčiau integruoti palydovinius duomenis į valdymo bei žvalgybos grandines, įskaitant sprendimų paramą su DI.