CP v2

Tag: Radiacinė sauga

  • PAGD pradėjo 24/7 liniją 1856: kur skambinti ir kaip greitai gauti patarimų ekstremalios situacijos metu

    PAGD pradėjo 24/7 liniją 1856: kur skambinti ir kaip greitai gauti patarimų ekstremalios situacijos metu

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti visą parą veikianti konsultavimo linija gyventojams. Paskambinus numeriu 1856 galima gauti praktinių patarimų, kaip pasirengti ir kaip elgtis ekstremalios situacijos metu.

    PAGD nurodo, kad linija skirta ne tik gyventojams, bet ir įstaigų bei įmonių vadovams, kurie ieško aiškių rekomendacijų civilinės saugos, priešgaisrinės saugos ir radiacinės saugos klausimais. Tikslas – padėti greitai gauti patikimą informaciją, kai kyla neaiškumų dėl veiksmų ar prevencijos.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos. Mūsų tikslas, kad žmonės savo veiksmus žinotų dar iki realios situacijos ar perspėjimo“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Pasak departamento, konsultavimo linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Taip pat numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba ir palikti balso pranešimą, o konsultantai, perklausę įrašą, susisiekia su besikreipusiuoju, kai tik gali.

    PAGD akcentuoja, kad dažniausi klausimai kyla gavus perspėjimo pranešimus: žmonėms svarbu suprasti, ką daryti pirmiausia, kur sekti oficialią informaciją ir kaip pasirūpinti artimaisiais. Linija 1856 turėtų sumažinti informacinį chaosą ir padėti priimti sprendimus dar iki situacijai paaštrėjant.

    Departamento teigimu, artimiausiu metu pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 planuojama įdiegti pokalbių sprendimą, kuris leistų greičiau rasti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis. Tai būtų papildomas kanalas šalia konsultavimo telefonu.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama naudotis LT72 mobiliąja programėle, kur pateikiamos pasirengimo rekomendacijos įvairioms grėsmėms. Programėlėje galima rasti ir interaktyvų žemėlapį su perspėjimo sirenomis, kolektyvinės apsaugos statiniais, priedangomis bei evakuacijos punktais, o dalis informacijos pasiekiama ir be interneto ryšio.

  • PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti visą parą veikianti konsultavimo linija gyventojams. Ja siekiama suteikti greitą ir patikimą informaciją apie elgesį ekstremaliųjų situacijų metu.

    Paskambinę numeriu 1856 žmonės gali gauti konsultacijas pasirengimo reaguoti ekstremaliosioms situacijoms atvejais, civilinės saugos, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais. Linija skirta ne tik gyventojams, bet ir mokymo įstaigų bei įmonių vadovams, ieškantiems praktinių rekomendacijų.

    Kam skirta linija 1856?

    PAGD teigimu, sprendimas stiprinti konsultavimo galimybes priimtas augant poreikiui gauti aiškius atsakymus, kai kyla grėsmės ar gaunami perspėjimo pranešimai. Tokiais atvejais žmonėms dažnai prireikia patikslinimo, kur rasti patikimą informaciją ir kaip veikti konkrečioje situacijoje.

    Konsultantai gali paaiškinti, kaip pasiruošti galimiems sutrikimams, ką svarbu turėti namuose, kaip įvertinti rizikas ir kokių veiksmų imtis nelaimės metu. Departamentas pabrėžia, kad pasirengimas yra efektyviausias tuomet, kai daromas iš anksto, o ne tik įvykus incidentui.

    Informacija ir anglų kalba

    Linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, o prireikus palikti balso pranešimą.

    Tais atvejais, kai skambinančiajam patogiau užregistruoti klausimą įrašu, konsultantai, perklausę pranešimą, žada susisiekti kaip įmanoma greičiau. Tokia tvarka ypač aktuali piko metu, kai vienu metu kreipiasi daugiau žmonių.

    LT72 plėtra ir DI sprendimai

    PAGD nurodo, kad artimiausiu metu Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 planuojama įdiegti pokalbių robotą. Jis turėtų padėti greičiau rasti atsakymus į dažniausius klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis.

    DI pagrindu veiksiantis sprendimas būtų orientuotas į kasdienius, pasikartojančius gyventojų klausimus, o sudėtingesniais atvejais žmonės ir toliau galėtų kreiptis į konsultantus telefonu. Departamentas akcentuoja, kad tikslas yra ne pakeisti specialistus, o sutrumpinti laiką iki aiškaus atsakymo.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Pasak departamento, konsultavimo linijos užduotis yra ne tik atsakyti į klausimus, bet ir padėti žmonėms atskirti patikimus informacijos kanalus nuo klaidinančių žinučių. Tai ypač svarbu krizės metu, kai dezinformacija gali didinti paniką ir skatinti neteisingus sprendimus.

    PAGD taip pat primena apie mobiliąją programėlę LT72, kurioje pateikiama praktinė informacija nuo stichinių nelaimių iki branduolinės avarijos ar karinių grėsmių. Programėlėje galima rasti rekomendacijų, atlikti žinių testą ir naudotis interaktyviu žemėlapiu, kuriame pažymėtos sirenos, kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakuacijos punktai.

  • Kalio jodido tabletės Astravo zonos gyventojams: receptai galioja iki birželio 10 dienos

    Gyventojams, gyvenantiems 17 savivaldybių 100 kilometrų zonoje nuo Astravo atominės elektrinės, ir toliau skiriamos kalio jodido tabletės. Jos numatytos kaip prevencinė priemonė galimos branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, kai aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas.

    Elektrėnų savivaldybė skelbia, kad nuo 2025 metų balandžio 3 dienos iki dabar tabletes atsiėmė apie 57,1 proc. savivaldybės gyventojų. Savivaldybė ragina neatidėlioti, nes elektroniniai receptai nėra pratęsiami nuolat ir jų galiojimas yra ribotas.

    Kalio jodido tabletės gyventojams išduodamos vaistinėse pagal automatiškai suformuotą e. receptą. Šiuo metu nurodoma, kad receptai galioja iki 2026 metų birželio 10 dienos, o jų būseną galima pasitikrinti prisijungus prie e. sveikatos sistemos.

    Atsiimant tabletes būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pagal e. receptą vienam gyventojui priklauso keturios nemokamos tabletės, nepriklausomai nuo amžiaus.

    Jei žmogus pats atvykti negali, jam priklausančias tabletes gali atsiimti kitas asmuo, pateikęs to gyventojo asmens dokumentą. Taip pat vienas šeimos narys gali paimti tabletes kartu gyvenantiems šeimos nariams, tačiau vaistinėje reikės pateikti visų jų asmens dokumentus.

    Kada kalio jodidas iš tiesų reikalingas?

    Sveikatos apsaugos specialistai pabrėžia, kad kalio jodido tabletės nėra kasdienis profilaktinis preparatas. Jos skirtos skydliaukės apsaugai tik tuo atveju, kai į aplinką patenka radioaktyviojo jodo, ir tik tada, kai vartojimą oficialiai rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerija.

    Didžiausia nauda pasiekiama kalio jodidą pavartojus likus mažiau kaip 24 valandoms iki galimo radioaktyviojo jodo poveikio. Apsauga dar gali būti veiksminga praėjus iki 2 valandų po poveikio, tačiau vėliau nei po 8 valandų vartoti paprastai neberekomenduojama, nes nauda mažėja, o netinkamas vartojimas gali būti žalingas.

    Dozės pagal amžiaus grupes

    Dažniausiai Lietuvoje dalijamos 65 miligramų tabletės, o vienkartinė dozė priklauso nuo amžiaus. Naujagimiams iki 1 mėnesio rekomenduojamas ketvirtis tabletės, kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų – pusė tabletės, vaikams nuo 3 iki 12 metų – viena tabletė.

    Vaikams nuo 12 metų, suaugusiesiems, nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims įprastai skiriamos dvi tabletės, tai yra 130 miligramų. Savivaldybės pateikiamoje informacijoje taip pat pažymima, kad žmonėms, kuriems skydliaukė pašalinta, kalio jodido vartoti nereikia.

    Viena vienkartinė dozė skirta apsaugoti skydliaukę apie 24 valandas. Naujagimiams, nėščiosioms, krūtimi maitinančioms moterims ir vyresniems nei 60 metų žmonėms paprastai rekomenduojama tik viena dozė, o kitoms grupėms, priklausomai nuo situacijos, institucijos gali nurodyti ir pakartotinį vartojimą.

    Ko nevartoti vietoj kalio jodido

    Specialistai primena, kad skydliaukės apsaugai netinka vaistinėse parduodami jodo tirpalai, purškalai su jodu ar maisto papildai su jodu. Juose stabiliojo jodo kiekis per mažas, kad patikimai apsaugotų nuo radioaktyviojo jodo, o kai kurios priemonės, pavyzdžiui, spiritinis jodo tirpalas, yra skirtos tik išoriniam vartojimui.

    Kalio jodido tabletės gali būti nuryjamos arba sukramtomos, o vaikams jos gali būti sutrinamos ir ištirpinamos tinkamame skystyje, suvartojant nedelsiant. Dėl galimų nepageidaujamų reakcijų gyventojai raginami perskaityti informacinį lapelį ir, jei turi skydliaukės ar kitų lėtinių ligų, pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

  • PAGD startuoja su 1856: visą parą konsultuos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais

    PAGD startuoja su 1856: visą parą konsultuos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti nauja visą parą veiksianti konsultavimo linija gyventojams. Paskambinus numeriu 1856, bus teikiamos konsultacijos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais.

    Pasak PAGD, linija skirta tiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms ir kaip elgtis joms kilus. Konsultantai turėtų padėti atsakyti į praktinius klausimus nuo prevencijos namuose iki veiksmų nelaimės metu.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos. Matome, kad žmonės vis dažniau domisi, kaip pasirengti įvairioms situacijoms – nuo gaisro namuose iki galimų ekstremaliųjų įvykių ar radiacinių grėsmių valdymo. Todėl siekiame, kad atsakymai gyventojus pasiektų kuo paprasčiau ir greičiau“, – sako PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas.

    Konsultavimo linija veiks 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, taip pat palikti balso pranešimą, kad konsultantai galėtų perskambinti kuo greičiau.

    PAGD pažymi, kad artimiausiu metu platformoje LT72 planuojama įdiegti ir pokalbių robotą, kuris atsakytų į klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis. Institucijos teigimu, tai turėtų sutrumpinti laiką, reikalingą rasti aktualią informaciją, ir padėti gyventojams greičiau orientuotis, kokių veiksmų imtis.

    Konsultantų užduotis, pasak tarnybos, bus ne tik pateikti atsakymus, bet ir nukreipti į patikimus informacijos šaltinius bei paaiškinti, kaip pasirengimą paversti kasdieniu įpročiu. PAGD pabrėžia, kad iš anksto žinomi veiksmai ir aiškios rekomendacijos realios grėsmės metu padeda išvengti klaidų ir sumažina paniką.

    Gyventojams primenama, kad klausimus civilinės ir priešgaisrinės saugos temomis galima teikti ir elektroniniu paštu konsultacijos@vpgt.lt. Taip pat rekomenduojama naudotis LT72 mobiliąja programėle, kur pateikiamos pasirengimo rekomendacijos, testai ir interaktyvus žemėlapis su svarbiais objektais.

    PAGD yra statutinė institucija prie Vidaus reikalų ministerijos, atsakinga už gaisrų gesinimą, žmonių gelbėjimą ir civilinės saugos sistemos koordinavimą. Tarnyba taip pat vykdo visuomenės perspėjimą, gaisrų prevenciją ir valstybinę priešgaisrinę priežiūrą.

  • Černobylis ir Fukušima išmokė svarbią pamoką: štai kaip radiacija keliauja gamtoje

    Černobylis ir Fukušima išmokė svarbią pamoką: štai kaip radiacija keliauja gamtoje

    Radiacija ne „stovi vietoje“

    Po branduolinių avarijų, tokių kaip Černobylio ar Fukušimos, visuomenėje dažnai įsitvirtina įspūdis, kad pavojus aplinkoje išlieka vienodas ir nekintantis. Tačiau moksliniai stebėjimai rodo dinamišką vaizdą: radioaktyviosios medžiagos migruoja, keičia chemines formas ir laikui bėgant silpsta dėl skilimo bei išsisklaidymo.

    Šie procesai priklauso nuo radionuklidų savybių, meteorologinių sąlygų ir vietinės aplinkos. Dėl to vienose vietovėse tarša gali išlikti ilgiau, o kitur sumažėti greičiau, ypač kai suveikia natūralūs skiedimo ir nuosėdų nusėdimo mechanizmai.

    Kaip radionuklidai plinta ore, dirvožemyje ir vandenyje

    Pagrindiniai aplinkos taršos „keliautojai“ po avarijų yra radionuklidai, kurių skilimo trukmė labai skiriasi. Vieni suyra per dienas, kiti, pavyzdžiui, cezio ar stroncio izotopai, aplinkoje gali išlikti dešimtmečiais, todėl ilgalaikis monitoringas tampa būtinas.

    Tarša dažnai prasideda atmosferoje, kai mikrodalelės vėjo nunešamos dideliais atstumais, kartais peržengdamos valstybių ir net žemynų ribas. Krituliai, tokie kaip lietus ar sniegas, radionuklidus „nuleidžia“ ant žemės, kur prasideda dirvožemio ir paviršinių vandenų užteršimo grandinė.

    Tolimesnę taršos eigą lemia chemija ir sąveika su aplinka. Cezis cheminiu požiūriu gali elgtis panašiai kaip kalis, todėl lengviau patenka į gyvų organizmų audinius, o stroncis dėl panašumo į kalcį gali kauptis kauluose, didindamas ilgalaikių padarinių riziką.

    Dirvožemis gali veikti ir kaip filtras, ir kaip „transporto juosta“. Dalis radionuklidų stipriai prisijungia prie viršutinių sluoksnių ir juda lėtai, o kita dalis lengviau išplaunama, pamažu pasiekia gruntinius vandenis arba nuplaunama į upes, ežerus ir jūrą.

    Fukušimos atveju reikšminga taršos dalis pateko į vandenyną, todėl ypač svarbus tapo jūrų srovių ir skiedimo vaidmuo. Stebėjimai rodė, kad didėjant atstumui nuo šaltinio ir veikiant natūraliems procesams radionuklidų koncentracijos vandenyje mažėjo, o kartu ilgainiui mažėjo ir dalies jūrų organizmų užterštumas.

    Maistas, stebėsena ir taršos mažinimas

    Vienas jautriausių kelių į žmogų yra mitybos grandinė, kai radionuklidai iš dirvožemio patenka į augalus, vėliau į gyvulius ir galiausiai į maisto produktus. Dėl šios priežasties po avarijų taikomos griežtos maisto kontrolės priemonės ir reguliariai tikrinamos žaliavos, pašarai bei galutiniai produktai.

    Šiuolaikinė radiacinė sauga remiasi ne vien pavieniais matavimais, o nuolatiniu stebėjimo tinklu ir detaliu taršos kartografavimu. Be tradicinių dozimetrų, naudojami pažangūs sprendimai, leidžiantys sudaryti tikslius taršos žemėlapius ir greičiau nustatyti vietas, kuriose reikalingos valymo ar ribojimo priemonės.

    Taršos mažinimo metodai parenkami pagal situaciją: kai kur efektyviausia nuimti viršutinį dirvožemio sluoksnį ir jį saugiai sutvarkyti, kitur taikomas uždengimas švaria žeme ar kitomis medžiagomis, mažinant dulkėjimą ir apšvitą. Žemės ūkyje kai kada pasitelkiamos ir priemonės, kurios mažina radionuklidų pasisavinimą augaluose, pavyzdžiui, koreguojant tręšimą.

    Ne mažiau svarbi pamoka iš Černobylio ir Fukušimos yra aiški, greita ir nuosekli komunikacija krizės metu. Tyrimai ir institucijų praktika rodo, kad visuomenės nerimą dažnai didina ne vien pati rizika, bet ir prieštaringi ar pavėluoti pranešimai, todėl skaidrūs duomenys ir suprantami paaiškinimai laikomi esmine saugos dalimi.

    Apibendrinant, radiacija aplinkoje nėra nekintanti grėsmė: ji juda, kinta ir nyksta pagal fizikos bei chemijos dėsnius. Būtent todėl ilgalaikiai matavimai, taršos žemėlapiai ir tikslingos valymo priemonės leidžia realistiškai įvertinti riziką ir mažinti poveikį žmonėms bei gamtai.