CP v2

Tag: Radiacinės saugos centras

  • Nemokami radono tyrimai namuose: nematoma rizika slypi rūsyje, bet ją galima suvaldyti

    Nemokami radono tyrimai namuose: nematoma rizika slypi rūsyje, bet ją galima suvaldyti

    Radonas yra gamtinės kilmės radioaktyviosios dujos, kurios susidaro yrant uranui ir kitoms medžiagoms žemės gelmėse. Į pastatus jis dažniausiai patenka iš grunto pro plyšius pamatuose, grindyse, komunikacijų įvadus ar kitas nesandarias vietas. Radiacinės saugos centras gyventojams siūlo galimybę radono kiekį gyvenamosiose patalpose ištirti nemokamai.

    Didžiausia radono koncentracija paprastai fiksuojama rūsiuose ir pirmojo aukšto patalpose, ypač jei jos prastai vėdinamos. Aukštesniuose aukštuose radono kiekis dažniausiai būna mažesnis, nes dujos labiau išsisklaido. Vis dėlto realią situaciją konkrečiame būste gali parodyti tik matavimai, nes radono lygis priklauso nuo grunto savybių, pastato konstrukcijos ir sandarumo.

    Ilgalaikis padidėjusios radono koncentracijos poveikis siejamas su didesne plaučių vėžio rizika, o rūkantiems ši rizika dar labiau išauga. Tarptautinėje praktikoje radonas įvardijamas kaip vienas svarbiausių natūralių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių patalpose, todėl daugelyje šalių skatinami prevenciniai matavimai. Specialistai pabrėžia, kad radonas neturi kvapo ar spalvos, tad jo neįmanoma nustatyti pojūčiais.

    „Radono koncentracija skirtinguose pastatuose gali skirtis, todėl tik atlikus matavimus galima nustatyti jo kiekį patalpose. Prireikus radono koncentraciją galima sumažinti užtikrinant tinkamą vėdinimą ir pastato sandarumą“, – sakė Radiacinės saugos centro specialistai.

    Radono koncentraciją mažinti dažniausiai padeda paprasti sprendimai: nuolatinis ir pakankamas vėdinimas, nesandarumų sandarinimas, dėmesys grindų ir pamatų mazgams, tvarkingai įrengti komunikacijų pravedimai. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingos papildomos priemonės, pavyzdžiui, efektyvesnės mechaninės vėdinimo sistemos ar techniniai sprendimai, skirti sumažinti radono patekimą iš grunto. Specialistai rekomenduoja pirmiausia išsitirti, o tada parinkti tik tas priemones, kurios pagrįstos matavimų rezultatais.

    Radiacinės saugos centras radono tyrimus Lietuvoje vykdo nuo 1995 metais, o sukaupti duomenys leidžia geriau suprasti, kuriose vietovėse radono rizika gali būti didesnė. Gyventojai, norintys užsisakyti matavimą ar pasikonsultuoti dėl rezultatų įvertinimo ir tolimesnių veiksmų, gali kreiptis į Radiacinės saugos centrą nurodytais kontaktais. Specialistai pažymi, kad radono klausimas ypač aktualus planuojant būsto renovaciją ar statant naują namą, nes tuomet prevencines priemones dažnai įgyvendinti paprasčiau.

  • Nemokamas radono tyrimas namuose: specialistai įspėja, kur jis kaupiasi ir kaip sumažinti riziką

    Nemokamas radono tyrimas namuose: specialistai įspėja, kur jis kaupiasi ir kaip sumažinti riziką

    Radonas yra gamtinės kilmės radioaktyviosios dujos, susidarančios yrant uranui ir natūraliai randamos aplinkoje. Radiacinės saugos centras (RSC) Lietuvoje atlieka radono aktyvumo koncentracijos tyrimus patalpose, įvertina rezultatus ir pateikia rekomendacijas, kaip mažinti radono poveikį.

    RSC pabrėžia, kad gyventojams radono tyrimai gyvenamosiose patalpose gali būti atliekami nemokamai. Tai aktualu todėl, kad vien pagal pojūčius radono nustatyti neįmanoma, o skirtinguose pastatuose jo kiekis gali smarkiai skirtis.

    Kur radonas atsiranda namuose?

    Pagrindinis radono šaltinis Lietuvoje yra gruntas po pastatu. Dujos į vidų patenka per plyšius pamatuose, nesandarias įvadų vietas, grindų siūles, rūsio konstrukcijas ir kitas mažiausiai sandarias pastato dalis.

    Dažniausiai didesnė radono koncentracija fiksuojama rūsiuose ir pirmuosiuose aukštuose, ypač jei patalpos prastai vėdinamos. Kylant į aukštesnius aukštus radono kiekis paprastai mažėja, nes mažėja sąlytis su gruntu ir gerėja oro apykaita.

    Kokia rizika sveikatai?

    Nors radonas yra natūrali aplinkos dalis, ilgalaikis buvimas patalpose, kur jo koncentracija padidėjusi, didina sveikatos rizikas. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią reikšmę turi ne trumpalaikiai svyravimai, o ilgalaikė vidutinė koncentracija, todėl matavimai turi būti atliekami pagal nustatytą metodiką.

    „Radono koncentracija skirtinguose pastatuose gali skirtis, todėl tik atlikus matavimus galima nustatyti jo kiekį patalpose. Prireikus radono koncentraciją galima sumažinti užtikrinant tinkamą vėdinimą ir pastato sandarumą“, – sakė RSC specialistai.

    Kaip sumažinti radono kiekį?

    Jeigu nustatoma padidėjusi radono koncentracija, dažniausiai pradedama nuo paprasčiausių sprendimų: reguliaraus vėdinimo ir efektyvesnės oro kaitos užtikrinimo. Taip pat svarbus pastato sandarinimas, nes radonas į vidų patenka per mažiausius nesandarumus.

    RSC atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu įvertinti patalpas, esančias po žeme ar pusiau po žeme, taip pat darbo vietas rūsiuose. Tokiose erdvėse radonas gali kauptis sparčiau, todėl matavimai ir vėdinimo sprendimai tampa prioritetu.

    RSC radono matavimus Lietuvoje vykdo nuo 1995 metais, o sukaupti duomenys leidžia geriau vertinti tendencijas skirtinguose pastatų tipuose. Gyventojai ir darbdaviai, norintys atlikti radono tyrimus patalpose, gali kreiptis į RSC ir gauti tolimesnes instrukcijas dėl matavimo organizavimo.