CP v2

Tag: Radiacinis fonas

  • Dūmai iš Černobylio zonos pasiekė Kijevą: sinoptikai įvardijo, kada oras turėtų pradėti gerėti

    Į Kijevą ir dalį Kijevo srities pastarosiomis dienomis slenka dūmų šleifas, kylantis dėl didelių miškų gaisrų Černobylio zonoje. Sinoptikai aiškina, kad oro kokybė blogėja ne dėl vietinių taršos šaltinių, o dėl vėjo atnešamų degimo produktų.

    Ukrainos hidrometeorologijos tarnybos atstovai nurodo, kad dūmai dažniausiai stumiami į pietus nuo gaisrų židinių, todėl smogas gali būti juntamas Kijeve ir aplinkiniuose rajonuose. Dėl to prastėja matomumas, o ore padaugėja smulkiųjų kietųjų dalelių, kurios dirgina kvėpavimo takus.

    Institucijos pabrėžia, kad radiacinis fonas Kijeve ir Kijevo srityje išlieka įprastas, o viršijimų nefiksuojama. Taip pat skelbiama, kad pastarosiomis dienomis paimtuose atmosferos aerozolių mėginiuose nenustatyta leistinų radionuklidų koncentracijų viršijimų.

    Toks vertinimas svarbus, nes Černobylio zona visuomenei vis dar siejasi su 1986 metais įvykusia branduoline avarija. Vis dėlto dabartinėje situacijoje didžiausia rizika siejama su dūmų dalelėmis ir degimo metu susidarančiomis medžiagomis, o ne su radiacine tarša.

    Sinoptikų teigimu, smogo intensyvumas priklauso nuo vėjo krypties ir greičio bei nuo to, kaip sparčiai pavyks suvaldyti gaisrus. Jei vėjas išlieka šiaurinis ir vidutinio stiprumo, dūmai ir toliau gali būti nešami Kijevo kryptimi.

    Prognozuojama, kad artimiausiu metu sinoptinė situacija turėtų keistis: vėjas silpnės, o jo kryptis taps mažiau palanki dūmams slinkti į sostinę. Tai didina tikimybę, kad oro kokybė Kijeve turėtų palaipsniui gerėti, nors trumpalaikiai pablogėjimai dar galimi.

    Esant prastesnei oro kokybei gyventojams patariama situaciškai riboti buvimą lauke, ypač intensyvesnio smogo valandomis. Taip pat rekomenduojama uždaryti langus, kad į patalpas patektų mažiau dūmų ir kietųjų dalelių.

    Didžiausio dėmesio raginami imtis žmonės, turintys kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys. Specialistai pabrėžia, kad kritinės situacijos požymių kol kas nefiksuojama, tačiau savijautą verta stebėti atidžiau.

  • Netoli Černobylio plečiasi didelis miškų gaisras: sudėtingiausia situacija prie Pripetės upės

    Netoli Černobylio, Ukrainos Kyjivo srityje esančioje uždarojoje zonoje, plečiasi didelis miškų gaisras. Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato atstovai skelbia, kad ugnis greitai išplito dėl stiprių vėjo gūsių, o sudėtingiausia padėtis fiksuojama prie Pripetės upės.

    Pranešama, kad gaisras apėmė kelias rezervato teritorijas ir dalį miškų urėdijos plotų. Pirminiais vertinimais, ugnis yra perėjusi maždaug 1 200 hektarų, o didžiausios pajėgos sutelktos atviro degimo židiniams malšinti.

    Ypač įtempta situacija nurodoma atskirose Opachičių padalinio vietose ir kairiajame Pripetės upės krante. Gelbėtojai teigia, kad dėl vėjo viršutinis gaisras kai kur peršoko į naujas teritorijas, todėl degimo zona išsiplėtė.

    „Dėl stiprių vėjo gūsių ugnis kai kur perėjo į gretimus masyvus ir tai padidino gaisro plotą kairiajame Pripetės upės krante“, – teigiama rezervato pranešime.

    Gesinimo darbus apsunkina ir saugumo rizikos: dalyje vietovių darbai negali būti vykdomi dėl minų pavojaus. Dėl to gelbėtojai priversti rinktis saugesnes prieigas ir koncentruotis į židinius, kuriuos galima pasiekti technika.

    Iš viso gaisrui likviduoti sutelkta keli šimtai darbuotojų ir kelios dešimtys technikos vienetų, darbai vyksta nepertraukiamai. Pareigūnai pabrėžia, kad situacija išlieka sudėtinga, nes vėjas ir sausesni orai gali lemti naujus ugnies šuolius.

    Tuo pat metu skelbiama, kad radiacinis fonas gaisro rajone neviršija normų. Rezervato pateikiami matavimai rodo 0,19–0,35 mikrosiverto per valandą lygį, todėl, anot jų, papildomų radiologinių grėsmių šiuo metu nefiksuojama.

    Pastaraisiais metais gaisrai uždarojoje zonoje kartojasi vis dažniau, o jų gesinimą apsunkina ne tik klimato veiksniai, bet ir karo sukelti apribojimai. Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad sausringesni sezonai, stiprūs vėjai ir ribotos galimybės operatyviai pasiekti kai kurias teritorijas didina tokių incidentų masto riziką.

  • Gaisras prie Černobylio po drono kritimo: liepsnos apėmė apie 1 100 hektarų, fonas normos ribose

    Ukrainos Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato teritorijoje kilo didelis gaisras, kurį, pirminiais duomenimis, sukėlė nukritęs dronas. Apie incidentą pranešė pats rezervatas, nurodydamas, kad operatyviai pradėti gaisro likvidavimo darbai.

    Pasak rezervato, 2026 metų gegužės 7 dieną užsidegė teritorija Opachičių gamtosauginiame mokslinių tyrimų padalinyje, priklausančiame bendrozoologiniam draustiniui Černobylio specialusis. Dėl vietovės ypatumų ir vėjo gūsio ugnis sparčiai plito, todėl situacija iškart buvo įvardyta kaip sudėtinga.

    2026 metų gegužės 7 dienos 10.00 valandos duomenimis, preliminarus gaisro plotas siekė apie 1 100 hektarų. Rezervato atstovai pažymėjo, kad liepsnų gesinimą apsunkina ir sudėtingas privažiavimas, ir nevienalytė miško bei pelkėtų vietovių struktūra.

    Į gaisro gesinimą įtrauktos rezervato pajėgos, kelių valstybinių specializuotų įmonių priešgaisrinės ir dozimetrijos tarnybos, taip pat Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos padaliniai. Iš viso, rezervato teigimu, dirbo 327 darbuotojai ir buvo panaudota 71 technikos vienetas.

    „2026 metų gegužės 7 dieną, nukritus dronui, rezervato teritorijoje kilo gaisras“, – pranešė Černobylio rezervato atstovai.

    Rezervatas taip pat informavo, kad gaisro rajone radiacijos lygis išlieka normos ribose ir svyruoja nuo 0,19 iki 0,35 mikrosiverto per valandą. Tokie rodikliai savaime nereiškia staigaus radiologinio pavojaus, tačiau gaisrai užterštose teritorijose visuomet vertinami itin atsargiai.

    Černobylio zona nuo 1986 metų avarijos laikoma padidintos rizikos teritorija, nes dalyje miškų dirvožemyje ir paklotėje yra radionuklidų. Dėl to tarnybos įprastai stebi ne tik liepsnų plitimą, bet ir dūmų kryptį, galimą pelenų pernašą, taip pat personalo dozes ir darbo trukmę.

    Papildomą grėsmę gesinimo darbams gali kelti sprogmenų ar kitų pavojingų objektų rizika, su kuria regione periodiškai susiduria gelbėtojai. Dėl tokių veiksnių kai kuriose teritorijose darbai gali būti laikinai ribojami, prioritetą teikiant žmonių saugumui ir kontrolės linijų įrengimui.

    Kol kas nepranešama, kad gaisras keltų tiesioginę grėsmę gyvenvietėms, tačiau situacija vertinama kaip dinamiška. Tarnybos toliau stebi vėjo pokyčius, gaisro perimetrą ir radiacinį foną, o prireikus koreguos gesinimo taktiką.