Tarptautinė mokslininkų komanda Navaroje pirmą kartą patvirtino neandertaliečių buvimą, identifikavusi šešis žmogaus kaulų fragmentus Abauntz urve. Tyrėjų teigimu, radiniai priklausė suaugusiam vyrui neandertaliečiui, gyvenusiam maždaug prieš 46 000 metų.
Kaulų rinkinį sudaro trys plaštakos delnakauliai ir viena vidurinė dešiniojo rankos piršto falanga, taip pat dar du fragmentai, kurių žmogiška kilmė patvirtinta baltymų analize. Vėliau genetiniai tyrimai parodė, kad tai buvo vyras, o amžius nustatytas tiesiogiai taikant radioaktyviosios anglies datavimą.
Dalis kaulų išliko su plėšrūnų dantų žymėmis. Šios detalės leidžia rekonstruoti, kas galėjo nutikti palaikams po mirties ir kaip fragmentai pateko į urvo sluoksnius, kuriuose jie buvo aptikti per ankstesnes archeologines kampanijas.
Vieta, jungianti pusiasalį ir Europą
Abauntz urvas yra natūraliame koridoriuje, jungiančiame Pirėnų pusiasalį su likusia Europa, todėl jis laikomas strategiškai svarbia vieta senųjų žmonių judėjimui tirti. Iki šiol Navaroje trūko tiesioginių fosilinių įrodymų, kurie leistų nedviprasmiškai pasakyti, kad regione lankėsi ar gyveno neandertaliečiai.
Ši data mokslininkams svarbi ir platesniame Europos kontekste. Maždaug prieš 46 000 metų neandertaliečiai dar gyveno įvairiose žemyno dalyse, o po kelių tūkstantmečių, apie prieš 40 000 metų, jie išnyko, tuo pat metu sparčiai plečiantis Homo sapiens populiacijoms.
Kaip identifikuoti žmogų iš fragmentų
Tyrėjai pabrėžia, kad tokio senumo genetinės medžiagos išgavimas nėra dažnas, nes DNR laikui bėgant skyla, o jos išlikimą lemia aplinkos sąlygos. Dėl to Abauntz atvejis išsiskiria tuo, kad pavyko suderinti kelis nepriklausomus metodus ir gauti sutampančius rezultatus.
Komanda taikė paleoproteomiką, genetines analizes ir radioaktyviosios anglies datavimą, kad tiksliai identifikuotų kaulus, nustatytų lytį ir chronologiją. Tyrimuose dalyvauja ir senosios DNR srityje patirtį turintys Europos mokslo centrai, o genetiniai darbai tęsiami, tikintis išgauti daugiau informacijos apie šių populiacijų kilmę ir tarpusavio ryšius.
Radiniai aptikti sluoksniuose, kuriuose buvo ir akmens įrankių bei gyvūnų kaulų, kai kurie jų turėjo apdorojimo bei vartojimo pėdsakų. Toks archeologinis kontekstas leidžia ne tik datuoti buvimą, bet ir atsargiai kelti hipotezes apie veiklas, kurios urve vyko: nuo maisto apdorojimo iki trumpalaikių sustojimų kelionėje per kalnų prieigas.